Valentinas Mitė. NATO – švenčia: bet koks organizacijos tikslas?  (8)

Balandžio 4 dieną sukanka 60 metų, kai buvo sukurtas Šiaurės Atlanto Aljansas arba kitaip tariant NATO. Organizacijos svarbiausias tikslas buvo kovoti prieš komunizmo ekspansiją. 1989 metais, griuvus Berlyno sienai, NATO sudarė 16 narių.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Žlugus komunizmui, NATO atrodė taip, tarsi prarado savo buvimo pagrindą bei aiškią misiją. Tačiau tai netrukdė organizacijai plėstis dar labiau.

Prieš dešimt metų į Aljansą buvo priimtos Lenkija, Vengrija bei Čekija Rusijai reiškiant tik labai nedidelį nepasitenkinimą. Didesnį Kremliaus nerimą sukėlė Latvijos, Lietuvos bei Estijos - buvusių tarybinių respublikų - NATO narystė 2004-ais metais. Be to, į vadinamą antrąją NATO plėtros bangą pateko ir kitos buvusios socialistinės šalys – Bulgarija, Rumunija bei Slovakija.

Tačiau tuo metu Kremlius mažai ką galėjo padaryti, jog sustabdytų Aljanso plėtrą. Lietuvai pasisekė. Manau, jog šiuo metu Pabaltijo narystė Aljanse, nepaprastai išaugus Kremliaus pretenzijoms būti supervalstybe, būtų praktiškai neįmanoma.

Po antrosios plėtros bangos, naujų narių priėmimas tapo daug sunkesnis. Kai NATO, aktyviai remiant Jungtinėms Amerikos Valstijoms, pabandė priartinti Gruziją bei Ukrainą prie Aljanso, Rusija aiškiai nubrėžė ribą, jog tolesnės NATO plėtros į Rytus ji neleis.

Praeitų metų karinis konfliktas su Gruzija, palikęs valstybę ant katastrofos ribos, aiškiai parodė, jog rusai nejuokauja. Beje anksčiau tas perspėjimas jau buvo nuskambėjęs Bukarešto NATO viršūnių susitikime, bet mažai kas iš NATO vadovų jį suprato kaip rimtą perspėjimą.

Ukrainos ir Gruzijos narystė NATO kuo toliau, tuo labiau tampa mažiau tikėtina. Tačiau ir Makedonijos siekai buvo nustumti į praeitį, nes NATO narė Graikija nesutinka su Makedonijos naryste tol, kol valstybė nepakeis pavadinimo, kurį Graikija laiko pretenzijomis į jos teritoriją.

Beje, kai kurie argumentai prieš Gruzijos ir Ukrainos narystę yra labai aiškūs ir mažai ką turi bendro su Rusija. Abi valstybės neatitinka NATO narėms keliamų reikalavimų, o be to dauguma ukrainiečių nepritaria šalies narystei NATO, kurią jie suvokia „Šaltojo karo“ kategorijomis, kaip imperialistinę ir agresyvią organizaciją, visų pirmą nukreiptą prieš Rusiją.

Rusijos sustiprėjimas – daugiausia grindžiamas išaugusiomis naftos kainomis – nėra vienintelė problema trukdanti NATO plėtrai.

Kitos problemos yra daugiau fundamentalios. Sakykim, kokia NATO paskirtis, jeigu Rusija tikrai nepajėgi kelti Europai karinę grėsmę - ar NATO tampa Vakarų karine organizacija, kurios veiklos laukas – visas pasaulis? Kitaip sakant, ar NATO tampa Vakarų karine organizacija, pasiryžusia ginti Vakarų interesus visame pasaulyje?

Be abejonės, 60-ųjų NATO metinių minėjime didžiausią vietą užims Afganistanas, kurio NATO bei Jungtinėms Valstijoms niekaip nepavyksta stabilizuoti. Greičiau priešingai – padėtis tik blogėja. Afganistanas dar kartą parodė, koks nevieningas yra Aljansas po Tarybų Sąjungos subyrėjimo ir kaip sunku yra priimti sprendimus, kai organizacijoje yra tiek daug valstybių.

Jeigu NATO neras būdų, kaip veikti vieningai, organizacijos laukia ne plėtra, bet paralyžius, ypač pavojingas organizacijai, turinčiai iš naujo rasti savo vietą pasaulyje.

Šį požiūrį į NATO aljansą bei jo plėtrą publikuojame kaip atsvarą anksčiau parašytam straipsniui, kuriame NATO apžvelgta daugiau iš JAV pozicijų. Kurie spėjimai ir teiginiai bus arčiau tiesos, parodys laikas. Tačiau nežiūrint galimų tolesnių įvykių, reikia pripažinti, jog NATO paliko gana aiškų pėdsaką istorijoje.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: lrt.lt
lrt.lt
Autoriai: Valentinas Mitė
(0)
(0)
(0)

Komentarai (8)