Arūnas Žalnierius. Ar verta valstybės įstaigoms pereiti prie atviro kodo?

Pas jus Tecnologijos.lt, atrodo, tai nepaminėta, nors pasako daug: Balsaslt redakcijos pastaba: spalio 22 d. Vilniuje įvykusioje kasmetinėje „Microsoft Lietuva“ partnerių konferencijoje buvo paskelbtos 8 sėkmingiausiai dirbančios IT bendrovės, parduodančios „Microsoft“ produktus ir teikiančios su jais susijusias paslaugas. Bendrovė „Blue Bridge“ buvo pripažinta „Microsoft Lietuva“ „Metų infrastruktūrinių sprendimų partneriu“ - kaip įmonė, turinti aukščiausią kompetenciją ir diegianti efektyvius infrastruktūros optimizavimo sprendimus.

deje, kiekviena turi specifines programas, čia tik sekretorės ir viršininkai naudojasi tavo vardintu sąrašu. Puikiai žinau jog mano mamai darbe, vedant ūkininkams apskaitas, naudoja ir specifines programas. Didioji dalis nuo xp kažin ar taip ims ir pasileis ant linuxs. Emuliatoriai? Na žaidimams gal ir tinka, bet programos turi dirbti pilnu pajėgumu... Beje, iš kur toks požiūris jog valstybinėse viskas daroma tik su skaitliukais, o kompai tik pinigams praplauti? Neretas eilinis verslininkas savo darbe naudoja daug mažiau programų, nei valstybinės įstaigos.

Še Tau nemokamų ERP sąrašas: http://en.wikipedia.org/wiki/List_of_ER ... e_packages Tokios programos, kaip tildės biurai ir pan nieko ypatingo nedaro, nevykdo jokių sudėtingų skaičiavimų, negeneruoja sudėtingos specifinės grafikos, nenaudoja aukšto lygio algoritmų. Nėra tokios programos ir kuom nors kitu ypatingos. Spreadsheet'as/php site'as, duombazė ir scriptai gali pilnai viską atstoti. Ir taip, jas galima emuliuoti. Žaidimams emuliavimas paprastai NETINKA (dėl intensyvaus resursų vartojimo, pilno grafinės kortos išnaudojimo ir pan. emuliavimas neleidžia binariniams programos failams tiesiogiai prieiti prie visų šių resursų). O tokios programos kaip wordai, exceliai, biznio tvarkymo, buhalterių ir pan programos tikrai nereikalauja intensyvių resursų ir jas pilnai galima emuliuoti neprarandant jokio veikimo efektyvumo.

Del kainos- jei tai nebus pigiau ir kainuos tiek pat, tai juk nuostabu! Vadinasi visi tie pinigai yra panaudojami atlyginimui specialistu, o ne isvaziuoja y USA. Puse is tu pinigu iskarto butu surinkta atgal per mokescius. Siuo atveju 21% tiesiai y sodra atgal! 21% PVM ir t.t. Visi like pinigai ~50% lieka pas lietuvos zmones, kurie paprastai visus turimus pinigus galiausiai isleidzia, kas vel reiskia surenkamus mokescius ir pinigu mases nemazejima valstybeje Taip pat, tai kad reikes apmokyti zmones irgi nieko blogo- mokslas tik tobulina asmenybe ir pasaulio suvokima plecia. Nors skaudi nesuderinamumo dalis islieka. Va kaip suskeliau.

Sutinku kad šiame straipsnyje nėra pateikta nei skaičių, nei konkrečių tyrimų. Tačiau kiek pats esu ieškojęs informacijos šia tema, tai nelabai ir radau objektyvios netendencingos analizės. Tuo labiau, kad kiekvienas atvejis yra kitoks su skirtingais poreikiais, todėl universalaus recepto panašu kad nėra. Ar verta naudoti atviro kodo įrangą priklauso tiek nuo įmonės dydžio, tiek ir nuo jos vykdomos veiklos priklausomumo nuo IT. Pavyzdžiui, butelių liejimo cechas turi žymiai mažesnius informacinius strautus (faktiškai vien tik buhalteriniai duomenys) negu skubiųjų siuntinių kurjeris. Butelius liejanti įmonė ko gero nesunkiai galėtų iš vis atsisakyti verslą aptarnaujančios programinės įrangos ir viską tvarkyti popieriuje. Tuo tarpu siuntinių įmonė be IT sureguliuoti užsakymus ir pristatyti krovinius pažadėtu laiku manau nesugebėtu. Būtų galima išskirti tokias grupes: 1. mažos ar vidutinio dydžio įmonės, su menkais informaciniais srautais 2. įvairaus dydžio įmonės, kur informaciniai srautai "dirbant ant popieriaus" nebesuvaldomi; poreikiai nėra elementarūs, bet ir ne super aukšti. 3. Didelės arba labai specifinius poreikius turinčios įmonės. Atsižvelgiant į tokius faktorius ir reikėtų rinktis kokią programinę įrangą naudoti. Čia aš norėčiau pabrėžti, kad nėra nemokamos programinės įrangos. Net jei licenzija ir nieko nekainuoja, vistiek yra papildomų susijusių išlaidų - arba naudojamas įmonės darbuotojų laikas, arba perkamas aptarnavimas iš išorės. Didžiausia kova tarp atviro kodo ir komercinių programų manau vyksta 1-2 grupėje. Trečioje grupėje beveik be konkurencijos karaliauja atviras kodas, pavyzdžiui Google visa infrastruktūra yra pastatyta būtent pasinaudojant opensourcu. Taip pat atviras kodas turi daug šansų pirmoje grupėje, kur poreikiai yra elementarūs, o maža kaina labai svarbu. Atroji mano įvardinta grupė procentaliai būtų pati didžiausia. Sakyčiau šioje grupėje esančių įmonių lūkesčiai labai primena tai ko ligonis tikisi iš vaisto - greitai pasveikti su minimaliomis savo pastangomis. Neatsitiktinumas, kad tiek Microsoft, tiek ir kitos firmos į tai savo produktus ir orientuoja siūlydamos "vaistus nuo įvairių ligų". Tai žinoma kainuoja, bet galima gi gydytis ir liaudies receptais. O yra atveju, kai liaudiški būdai suveikia netgi geriau. Taip tikriausiai bus ir su programine įranga, kai įvairūs produktai dirbs kartu įvairiomis proporcijomis. Ir valstybės valdymo ūkyje reikia ieškoti sričių, kur galima pritaikyti ir toliau vystyti atviras technologijas.

Geri dalykai visada pradžioje reikalauja investicijų. Pagal šitą straipsnį: "neinvestuokim nes iškart neatsipirks". Užtat kaip smarkiai atsipirk po kurio, ir mano nuomone visai nedidelio laiko tarpo. Kažkas tikrai suinteresuotas, kad atviras kodas nepasiektų rinkos . Sutinku su vieno komentatoriaus nuomone, kad atviro kodo projektai tiesiog neišpirkinėja tokių straipsnių ir jiems to daryti ir nereikia. Nepalaikau autoriaus nuomones visu 100 %

Dar buvo mintis, reiks apmokyti žmones ir tam išleisti pinigų todėl to daryt nereikia . Tai ir mokyklų, universitetų statyti tada tikriausia nereikia

Verslo oligarchai ir monopolininkai, tarp kitko, nemėgsta išsilavinusių žmonių , kaip matote išsilavinusiam žmogui (kiurie ir skaito technologijos.lt) neapdumsit akių savo vaizdingais pasakymais. Kaip tik reikia investuoti ir tik investuoti i IT ir į atviro kodo projektus. Jei Lietuvoje bus išvystyta IT ji turės didelį ekonominį pranašumą kitų šalių atžvilgiu. O jei ir toliau bus išpirkinėjami (atrodo kaip išpirktas ir vertas tik tos sumos kurią už įdėjimą sumokėjo) tokie straipsniai, tai Lietuva taip ir neišsikabanos iš agrarinio ūkio, o mums ir toliau reiks samdyt specialistus iš užsienio ir mokėt jiems milžiniškus pinigus iš Lietuvos iždo (čia aliuzija į pasakymą, kad reikės daug investuot į žmonių apmokymus).

Nervina tokie pasakymai..

As ir uz sita reforma, ateityje tai atsipirks. Investicija.

Gerai pasakyta. Dar pridursiu: mokėdama algas savo IT darbuotojams valstybė moka mokesčius ~30% nuo algos + nuo likusios sumos (ka gauna darbuotojas i rankas) jai sugrįžta 20% kadangi darbuotojas beveik visus pinigus išleisdamas lietuvoje sumoka PVM + jei darbuotojas perka paslaugas pagamintas lietuvoje, remia kitus lietuvos verslininkus + suklesteje verslininkai moka pelno mokestį, + tų pačių verslininkų darbuotojai taippat moka sodrai + jie taippat moka PVM ir taip pinigai praėję nemažą kelią rezultate beveik visi sugrįžta į lietuvos biudžetą. Išvada: open source palaikymas, jei tuo užsiimtų lietuviško kapitalo įmonės praktiškai nieko nekainuotų lietuvai. Nesuprantu kaip žmonės esantys valdžioje to nesuvokia. Reiktų kamnors iš AKL parašyt normalų straipsnį ir paskelbt po lietuviškus portalus kaip atkirtį į šitą microsoftininku pliurpala. Su normaliais paskaičiavimais. Kiek darbo vietų būtų sukurta ir kiek pinigų iškeliautų užsienio įmonėms ir kiek liktų lietuvos žmonėms.

Eilinis microshit bandymas išpešti daugiau $. Ar gali žmogelis dirbantis microsoftui, paskoti kitaip?! Jis dūšią parduotų, kad "įrodytų" esą atviras kodas yra blogis. Straipsnyje nėra jokio detalumo, jokių skaičių, keli nususę pavyzdžiai ir viskas. Nepaisant visų kalbų man seimo sprendimas aiškus. Taip sakant valdžia alergiška tiems dalykams kurie yra pigesni ir kokybiškesni. Gal dėl pavaizdavimo vienai buhalterei įdiegs linux, o po metų pasakys, kad strategija nepasiteisino ir grįžtam prie microshit. Dar jei microshitinkai pateps keliais milijonais, tai seimas ir M$ simbolikos už keletą milijonų buhalterėms pripirks. Sakys mes negalim dirbti jei nematom per dieną nė karto BSOD (Blue screen of deth).

Linuxas..? Ačiū, nereikia... Rašau dabar iš OpenSUSE 11.2: Pliusai: standartinė instaliacija iki technologijos.lt užkrovimo truko tik 25 min. boot/shutdown irgi gana greitai aplinkos dizainas gražus nemažai standartiškai įdiegtų programų(OO, Gimp, FF ir t.t.) vartosi gana greitai, bet negaliu pasakyt kad greičiau nei Win7 Minusai: Kai pirmą kart įdiegiau Win7 betą pasakiau - vo, šito aš ir tikėjausi, to deja negaliu pasakyt nei apie SUSE nei apie kiek anksčiau bandytą Ubuntu - tikėjausi kažko kito, kažko daugiau. Internetas veikia, OO irgi, ko dar reikia nuobodžiaujančiam vartotojui - pramogų, tad įsidiegiau "extreme-tuxracer", bet taip ir nesupratau kaip paleisti, nuoroda neatsirado jokiam meniu norsYaST2 rodo kad jis įdiegtas, ok bandom kitą - "Tank Battle Game". Paleidimo nuoroda tvarkingai atsirado pradžios meniu prie kitų žaidimų. Pasileidžiam... Juodas ekranas... Po 5min paspaudžiau kompiuterio "reset" mygtuką nes taip ir nepavyko grįžtyi į "langus", kitos konsolės atsisakė startuoti x serveri neva pagrindinėj konsolėj jis užlokintas ir reikia superadmino(wtf?). Pasiskaitinėjau internete, atsidariau System Info, o ten apie video plokštę rašo - Driver: Unknown. Aha! Vadinasi reikia ATI Radeon draiverius įdiegti, ok susirandu oficialiam ATI puslapyje, parsisiunčiu - ati-driver-installer-9-10-x86.x86_64.run, paleidžiu, bet vietoj įdiegimo failas atidaromas su teksto redaktoriumi KWrite... Taigi supratau, kad teks kol kas tenkintis Sudoku ir Mahjongu. Skype! Neriu į skype.com, parsisiunčių susei skirta versija, paleidžiu, viskas ok - įdiegiau, dabar reikia pasileist pačią Skypę, surandu per search, paleidžių, Skype ženkliukas pašokinėjo ekrane ir dingo - nė skaipo nė klaidos pranešimo... Kiti minusai: Neveikia garsas, tiksliau tik suinstaliavus buvo, o po to prapuolė. Langai ekrane nors ir nežymiai, bet lagina. Nepakenčiu kad kompiuterio išjungimui turiu 4 kartu spragtelti pele kai win7 tik vieną(su win klavisu atidarau meniu ir pele baksteliu išjungti). Norint nustatyti datą, laiką ir juostą reikia eiti ne per laikrodį, o aplink. Klaviatūros kalbos nepersijungia dviejų klavišų pagalba, arba pele arba trimis klavišais(administratorė ilgais lakuotais nagais bus sužavėta). Nematau prasmės toliau vardinti man nepatikusius dalykus, kad ir tokias smulkmenas kaip ikonėlių prie laikrodžio slėpimo/rodymo rodyklėlė ar prie laikrodžio esantys Leave ir Lock mygtukai - jie tokie mikroskopiniai, kad norint pataikyti pele reikia pasistengti ir kiti panašūs dalykai. Kaip atsvarą visam šitam galiu pasakyt, kad suinstaliavus Win7 beta aš neturėjau jokių problemų. Taip, Win7 instaliuojasi dvigubai ilgiau, bet veikė visi įrenginiai, jokių papildomų tvarkyklių diegimo ar konfigūravimo nereikėjo. Pogramų diegimas rūpesčių windows terpėje niekad nekėlė. Galit mane laikyti nevykėliu, turit tokia teisę, bet kol kas pasilieku prie savo nuomonės - Linuxui iki masinio pripažinimo kaip pėsčiomis iki mėnulio. O BlueBridge atstovo žodžiuose yra tiesos ir iš praktikos galiu pridurti, kad verslo žmogui ne visada pinigai svarbiausi, bet jis juos irgi skaičiuoja. Verslininkas sutiks sumokėti ir daugiau, kad gautų tai ko tikisi, o ne tai kas tik gražiai atrodo. Po keleto metų vėl bus galima pažvelgti į linux`o pažangą žalio vartotojo akimis...

Nu jau isbandei viena varianta nesauk, kad visi linux'ai "gaidziai". Su garsu ant visu linux'u yra bedos, man irgi buna. Bet viena karta pasitvarkai ir po to be bedu, perinstaliavus ar atnaujinimus staigiai susitvarkai. Taigi kompai valdiskose istaigose tokie patys visi buna, taigi vienam surandi sprendima ir visiem jau turi sprendima(nekalbant apie tai, kad profai per pora minuciu suras sprendima, as ir pats ne profas kiekvienai iskilusiai bedai surandu sprendima per pora minuciu). "Langai ekrane nors ir nežymiai, bet lagina." Ne del to, jog draiveriu nera? "Nepakenčiu kad kompiuterio išjungimui turiu 4 kartu spragtelti pele kai win7 tik vieną(su win klavisu atidarau meniu ir pele baksteliu išjungti)." Naudok ubuntu, tereikai 2 kartus paspaust, atidarai menu ir paspaudi shut dowm "Norint nustatyti datą, laiką ir juostą reikia eiti ne per laikrodį, o aplink." Velgi ubuntu, eini tiesiai per laikrodi "Klaviatūros kalbos nepersijungia dviejų klavišų pagalba, arba pele arba trimis klavišais(administratorė ilgais lakuotais nagais bus sužavėta)." Labai lengvai nusistatai kokiais ir keliais klavisais nori pakeisti kalba, gali netgi kelias kombinacijas naudoti ar nustatyti, kad paspaudus 1 klavisa pasikeistu. "Pogramų diegimas rūpesčių windows terpėje niekad nekėlė." Viena kart ismoksti ir visad moki.... Zodziu pasikartosiu, nesauk, kad visi linux'ai nieko gero, kai pats tik 1 distribucija isbandes, kuri tau nepatiko.

Jusc ir kiti Linuxs fanatikai, išmokit ne rėkti, o įsiklausyti. Labiau pažengusiam vartotojui Linuxs, kaip kitokia OS, sukelia galvos skausmą, o visiškai nepatyrusiam gal net košmaras. Daug žmonių(dažniausiai merginos), net windowsus išmano labai prastai, nors mokomos ir mokykloje, bet neteko girdėti nė vieno universiteto dėstytojo, kuris nesiskūsstu kad kai kurie asmenys iš vis neraštingi su kompiuteriais(ne apie klaidas rašant kalbama). Taigi, ką tokiam daryti su Linuxsais? Kada Linuxsai nebevaidins karalių, o eis link vartotojų(labiau mąstys apie vartotojo poreikius), tada jis kiek ir išpopulerės. Dabar net keista kaip tokio prastumo(absoliučiai eilinio kompiuterio naudotojų nuomone) OS iš vis tiek rinkos gali užimti...

Neatidžiai skaitei. Aš regulairiai išbandau populiariausias linux distribucijas iš vartotojiškos pusės. Pirma pažintis su linux buvo RedHat, nemažai laiko praleidau su SUSE 6.2, džiaugiausi pirmosiomis Mandrake distribucijomis su lietuvišku interfeisu, čiupinėjęs debian, pirmojo Ubuntu CD dar ir dabar turiu, kaip jau rašiau visai nesenai pasibandžiau 9.10 ir štai sulaukiau OpenSUSE 11.2 išleidimo. Aš ne prieš atvirą kodą, bet deja šiai dienai nematau nė vienos išbaigtos linux distribucijos. Nesu profas nixuose, bet reikalui esant galiu ir Raid`ą susikonfigint, ir wireless pasileist ir šiaip pasikrapštyt, bet ne apie tai kalba. Aš noriu matyti išbaigta produktą OUT-OF-THE-BOX ir kol kas Linux rūko...

Tai pala apie ka jau dabar kalbam? Apie paprastus vartotojus ar apie valdzios istaigas? Juk istaigose ne patys sau instaliuos ir tvarkysis kompus, o bus 1 ar keli specialistai, kurie rupinsis visu tuom, kad tau tas kompas puikiai veiktu. (Kiek zinau taip yra ir mokyklose ir policijoj) Jam ant 20 tokiu paciu kompu padaryti, kad veiktu garsas, kad kalba eitu pakeisti su tuo paciu Alt+Shift atsibos, bet uztruks maks pora minuciu. O darbuotojai jau gaus kompus su visom reikalingom programom. Dar, kad zmones ko nors nemokes patys susiinstaliuot tai gerai, nezais CS darbo metu

Kad valstybinė įstaiga pradėtų naudoti linux jai teks atsakyti į daug klausimų ir priimti atsakingus sprendimus: Kokią linux distribuciją pasirinkti? Kokį grafinį apvalkalą? Kokį pašto klientą? Kokią naršylę? Kurį ofisą? ... Ką daryti su turimais AD, ISA, Exchange ir t.t.? Ką daryti su specifinėmis programomis? Kas visa tai aptarnaus? Kiek tai kainuos? Kai reikia laisvę įsprausti į rėmus darosi keblu...

Ka tuo norejai pasakyt? Taigi visad imantis kazko naujo reikia priimti kazkokius sprendimus. Del to, kad reikia apgalvoti viska, to dalyko neapsimoka daryti? Bet del paskutinio klausimo tai... Juk del to ir yra didziausios dabar diskusijos, bet visi, isskyrus didziausius MS salininkus sutinka, kad per ilgesni laika tai zymiai labiau atsipirks. Ir siaip, o kiek kainuoja Windows OS atnaujinimas? Tai gal geriau sedekim visalaik su 98 windowsais, juk tada nebus ir nauju islaidu.

Na kam su win98? Visi jau senai sėdi su WinXP ir kol kas nėra jokio pagrindo keisti OS ir kišti pinigus jų migravimui į Linux`ą, juolab, kad kompiuteriai su WinXP ir 2003 ofisu kuo puikiausiai veikia ir dar ilgai veiks. Jau kuris laikas kompiuterių sparta didėja greičiau nei pučiasi programinės įrangos reikalavimai geležims. Migracijos į OSS klausimą pradžiai užtektų iškelti tik dėl naujų darbo vietų įrengimo ir senų atnaujinimo. Bet vėlgi, aptarnauančios įmonės labai nemėgsta mišrių sistemų buvimo viename tinkle, nes padidėja specifinių problemų kiekis ir reikia brangesnių specialistų. Tai labai individualu kiekvienos įmonės atžvilgiu priklausomai nuo veiklos specifikos ir tikiu, kad Blue Bridge atstovas ne be pagrindo išsakė savo nuomonę. 8)