Arūnas Žalnierius. Ar verta valstybės įstaigoms pereiti prie atviro kodo?

Tipiškas rinkos giganto požiūris į klientą. Lyg svarbu būtų garsus vardas, o ne funkcionalumas, poreikiai ir t.t.. Tarkim, ar klientui išties reikia ActiveDirectory? Galbūt: LDAP ir SSO? Ar sekretorei reikia platformos, kurioje suktųsi AutoCAD ir t.t. - galbūt užtenka thin cliento su ODT redaktorium ir el. pašto programa? Jei kalbam apie ODT - ar tai reiškia, kad būtinai apie naujausią MS Word versiją? Galų gale, kokį funkcionalumą sekretorė panaudos - galbūt jai užtenka paruoštų šablonų ir keleto firminių stilių? Galbūt jos visai nereikia mokyti visų specifinių programos detalių? Taip išnarstę dažniausiai pamatytume, kad realiai panaudojami tik keli procentai didelių sistemų funkcionalumo už pilną kainą, su visais aptarnavimo kaštais. Kad realiai didžioji darbo dalis susiveda į sunkios platformos trūkumų apeidinėjimus. Ir, kad galvodami vardais, o ne standartais ir funkcionalumu, pasmerkiame save dirbti brangiai ir neefektyviai, nepalikdami kelio atgal, kad įsipareigojame diegti ir palaikyti nereikalingus įrangos sluoksnius, kad savo darbo principus padarome pavaldžius vienam tiekėjui ir t.t..