Mokslininkai sukūrė „ChatGPT“ modelį, kuris gali skaityti žmogaus mintis ()
„Scientific American“ rašo, kad grupė mokslininkų sukūrė GPT modelį, kuris gali skaityti žmogaus mintis. Ši programa nesiskiria nuo „ChatGPT“, nes gali generuoti nuoseklią, vientisą kalbą iš užklausos. Pagrindinis skirtumas tas, kad užuomina yra žmogaus smegenų veikla.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Teksaso universiteto Ostine komanda savo tyrimą pirmadienį paskelbė žurnale „Nature Neuroscience“. Metodas naudoja fMRI aparato vaizdus, kad būtų galima interpretuoti, ką tiriamasis „girdi, sako ar įsivaizduoja“.
Mokslininkai šį metodą vadina neinvaziniu, o tai ironiška, nes skaityti kieno nors mintis yra visiškai invazinis metodas, koks tik gali būti. Tačiau komanda nori pasakyti, kad jos metodas nėra mediciniškai invazinis. Tai ne vienintelis kartas, kai mokslininkai sukūrė technologiją, galinčią skaityti mintis, tačiau tai vienintelis sėkmingas metodas, kuriam nereikia prie tiriamojo smegenų prijungti elektrodų.
Modelis, neįmantriai pavadintas GPT-1, yra vienintelis metodas, kuris smegenų veiklą interpretuoja nepertraukiamos kalbos formatu. Kitais metodais galima ištarti žodį ar trumpą frazę, tačiau GPT-1 gali sudaryti sudėtingus aprašymus, kurie paaiškina, ką subjektas galvoja.
Pavyzdžiui, vienas dalyvis klausėsi įrašo, kuriame kažkas sako: „Aš dar neturiu vairuotojo pažymėjimo“. Kalbos modelis fMRI vaizdą interpretavo taip: „Ji dar net nepradėjo mokytis vairuoti“. Taigi, nors jis ir neskaito asmens minčių pažodžiui, tačiau gali susidaryti bendrą vaizdą ir jį apibendrinti.
Invaziniai metodai gali interpretuoti tikslius žodžius, nes jie yra išmokyti atpažinti konkrečias fizines motorines smegenų funkcijas, pavyzdžiui, lūpų judesius, kuriais sudaromas žodis. GPT-1 modelis savo rezultatus nustato pagal kraujo tekėjimą smegenyse. Jis negali tiksliai atkartoti minčių, nes veikia aukštesniu neurologinio funkcionavimo lygmeniu.
„Mūsų sistema veikia visai kitu lygmeniu“, – praėjusį ketvirtadienį spaudos konferencijoje sakė docentas Alexander Huth iš UT Ostino Neuromokslų ir informatikos centro. „Užuot žvelgusi į šį žemo motorinio lygmens dalyką, mūsų sistema iš tikrųjų veikia idėjų, semantikos ir prasmės lygmeniu. Būtent į tai ji ir orientuojasi.“
