ES pirmą kartą pradės kovoti su dirbtiniu intelektu - paskelbtas naujas įstatymas ()
Netikrų nuotraukų plitimas socialiniuose tinkluose parodė manipuliavimo viešąja nuomone pavojų.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Europos Parlamento nariai, valstybių narių atstovai ir Europos Komisijos ekspertai pasiekė politinį susitarimą dėl dirbtinio intelekto (DI) įstatymo – pirmojo ES bandymo reguliuoti naująsias technologijas.
Apie tai praneša „Politico“.
Po daugiau nei 36 valandas trukusių derybų per tris dienas trijų ES institucijų atstovams pavyko susitarti dėl prieštaringų klausimų, tokių kaip nuspėjamasis naudojimas, veido atpažinimas ir dirbtinio intelekto naudojimas teisėsaugos institucijose.
„ES tampa pirmuoju žemynu, nustačiusiu aiškias dirbtinio intelekto naudojimo taisykles“, – sakė už vidaus rinką atsakingas Europos Komisijos narys Thierry Bretonas.
„DI aktas yra daug daugiau nei taisyklių rinkinys, tai yra starto aikštelė ES startuoliams ir tyrėjams vadovauti pasaulinėms DI lenktynėms“, – pridūrė jis.
Parlamentaras Dragosas Tudoras, vienas iš DI įstatymo pranešėjų Europos Parlamente, sakė: „Esame pirmieji pasaulyje, nustatę tikrą ateities skaitmeninio pasaulio, kuriam vadovauja DI, reguliavimą. Šios technologijos plėtra ir evoliucija nukreipta į žmogų orientuota kryptimi“.
Kaip rašo AFP, praėjusių metų pabaigoje atsiradusi „ChatGPT“ sistema – Kalifornijos kompanijos „OpenAI“ tekstų generatorius, per kelias sekundes galintis parašyti esė, eilėraščius ar vertimus, turėjo lemiamos įtakos derybų proceso pradžiai.
Ši, kaip ir sistemos, galinčios kurti garsus ar vaizdus, supažindino pasaulį su didžiuliu dirbtinio intelekto potencialu, bet kartu su tam tikra rizika. Pavyzdžiui, netikrų nuotraukų plitimas socialiniuose tinkluose parodė manipuliavimo viešąja nuomone pavojų.
ES projekto esmė – taisyklių sąrašas, taikomas tik sistemoms, kurios laikomos „didelės rizikos“ ir pirmiausia naudojamos jautriose srityse, tokiose kaip ypatingos svarbos infrastruktūra, švietimas, žmogiškieji ištekliai, teisėsauga ir panašiai. Šios sistemos turės nemažai įpareigojimų, pavyzdžiui, užtikrinti žmogaus kontrolę mašinai, rengti techninę dokumentaciją ar diegti rizikos valdymo sistemą.
Teisės aktai numato specialią dirbtinio intelekto sistemų, sąveikaujančių su žmonėmis, priežiūrą. Tai privers informuoti vartotoją, kad jis sąveikauja su įrenginiu.
Dokumente taip pat numatytas retas draudimų taikymas, kuris daugiausia bus susijęs su tais, kurie prieštarauja Europos vertybėms. Pavyzdys, kuriuo nereikėtų sekti, yra Kinija, kur veikia piliečių vertinimo, masinio sekimo ar nuotolinio biometrinio žmonių identifikavimo viešose vietose sistemos. Tačiau dėl paskutinio punkto ES šalims buvo suteikta veiksmų laisvė tam tikriems teisėsaugos veiksmams, pavyzdžiui, kovai su terorizmu.
Susitarime taip pat numatyta, kad Europos teisės aktuose bus numatytos stebėjimo priemonės ir sankcijos, o Europos Komisijoje bus sukurtas Europos dirbtinio intelekto biuras. Už sunkiausius pažeidimus bus skiriamos baudos iki 7 procentų nuo apyvartos, o apatinė riba – 35 milijonai eurų.
Anksčiau Vokietija, Prancūzija ir Italija susitarė, kaip dirbtinis intelektas turėtų būti reguliuojamas ateityje.
