Kalėdų staigmena: LANVA užsimojo užblokuoti prieigą prie „Linkomanijos“, eilėje – kitos „torrent“ svetainės

Tegu aina kakot visi intelektines teises gynejai,kai bus normalios kainos ju produkcijos tada ir pirksim.O del LT torentu tai kam jie reikalingi pilna Ru torentu su didesniu pasirinkimu ir be ratio,sekmes megztukui .

NU tie pusprociai pagaliau susiprotejo, gi nuo to ir reikejo pradeti, o ne paprastus vartotojus gaudyt.

Pavyzdį gražiai išdėliojai, bet realybė skiriasi nuo šito pasakojimo. Keli dalykai: - jei apie piratavimą niekas anksčiau nebūtų buvęs girdėjęs - niekas ir nesisiųstų nemokamai, žinodami, kad reikia iš parduotuvės pirkti (bet čia nereikšminga) - jei gamintojas žino, kad turi parduoti konkretų kiekį kopijų, kad gautų numatytą pelną ir paskui jau jam neberūpi, kodėl niekas nebeperka iš jų, o tik perpardavinėja; kodėl tada (kaip anksčiau buvau rašęs), tokios kompanijos kaip Activision, kur pirmą dieną parduoda žaidimo už 360 milijonų dolerių (o jį pagaminti kainuoja mažiau nei 100 milijonų) dar du metus po išleidimo dienos nei centu to žaidimo kainos nenuleidžia, kai pagal tavo logiką turėtų už dyką dalinti, nes gi jau gavo savo pelną - argumentas, kad dėl piratavimo gamintojai praranda pirkėjus yra labai mėgstamas, bet neturi jokio realaus pagrindimo, nes sąžiningas žmogus ir turėdamas galimybę gauti nemokamai (bet nelegaliai) vis tiek visada pirks originalia kopiją, o užkietėję piratai niekad gyvenime nieko nepirks kol bus galimybė gauti nemokamai - tą labai gerai pavaizduoja ir ankstesnis pvz. su Activision.

karakana7, kad jau toks gudrus paaiškink man, durneliui, jei jau toks geras ir nekaltas daiktas yra visi tie perpardavinėtojai ir tuom užsiimančios įmonės su milijardiniais pelnais: kodėl žaidimų kūrėjai su jais kovoja leisdami "firs time buy" DLC kodus ir pereidami į grynai digital distribution (Steam, EA store, DD ir pan.) net nebeleisdami diskų arba diskus leidžia tik tam, kad žmogui to žaidimo nereikėtų siųstis iš intero, bet jis privalo registruoti žaidimą prie savo acc taip prarastamas galimybę perparduoti. Aš matau ką gamintojai galvoja apie perpardavinėtojus ir kaip su jais kovoja, todėl man ir nereikia statistikos, nes matau realią priežastį ir pasekmes. O tu to nesupranti, todėl gal būsi toks malonus ir parodysi kiek kartų perpardavinėjimas padaro mažiau žalos nei piratavimas, kur: - pirmu atveju žmogus sumoka už produktą, bet mažiau, nors tai parodo, kad jis pasiryžęs už prekę sumokėti, o ne ją pavogti, - antru atveju žmogus net ir mažesnės kainos už panaudotą nenori mokėti, nes per daug skupas yra, todėl visada pirataus nepriklausomai nuo kainos. Dabar eik ir surask statistiką, kuri parodo, kiek piratų pirktų tą pavogtą daiktą, jei neturėtų galimybės gauti nemokamai ir palygink tą skaičių su naudotų kopijų rinka.

Ir kada mes pagaliau išeisime iš akmens amžiaus? Anksčiau, kol nebuvo įsigalėjęs internetas, autorinių kūrinių kopijavimas buvo gan sudėtingas, todėl sutinku, kad tie kurie užsiiminėjo kasečių ir CD perrašymu ir tas kopijas nelegaliai platino turgeliuose, tikrai užsiimdavo nusikalstama veikla. Bet laikai radikaliai pasikeitė. Autorinių kūrinių skaitmeniniame formate kopijavimas yra toks paprastas, kad nusikalstama veikla tikrai negali būti laikomas. Anksčiau autoriai norintys užsidirbti 100 pinigų turėdavo parduoti kokių 20 CD, o šiais interneto laikais skaitmeninės informacijos sklaida yra tokia paprasta ir patogi, kad autorinių kūrinių apmokestinimas turi būti pergalvotas ir pakeistas iš esmės. Mano manymu, viena iš prieinamiausių apmokestinimo sistemų yra paremta paramos principu. Tai reiškia, kad žmonės turi neribotą prieigą prie visų autorinių kūrinių ir patys nusprendžia kokį autorių paremti. Geri pavyzdžiai yra http://www.jamendo.com/ ir http://flattr.com/ Nors atrodo, kad tokia rėmimo sistema neveiks, bet gerai išvysčius infrastruktūrą tikrai veiks. Ar atsimenat kai anksčiau parduotuvėse į prekes galėjai pažiūrėti tik iš tolo, o dabar nėra jokių prekystalių, net gi kasininkių ir žmonės patys susimoka už prekes. Reikia keisti mąstymą, nes technologijos keičiasi kur kas greičiau nei mūsų mąstymas.

Turi. Tarkim tu dabar apelioji i saziningus zmones, o visi kiti - prarasti pirkejai. As nesaziningas, mano aplinka deja irgi. Su filmais yra taip - juos viena kart paziuri ir viskas, kam pirkti originala jei jau matei viska ka norejei matyti. Su kai kuriais zaidimais tas pats, bet dabar jie stengiasi kuo labiau orientuotis i internet services. Muzika/Programos klausoma/naudojamos nuolat - todel nemazai zmoniu anksiciau ar veliau susimoka, bet visviena - manau, kad apie 20% naudotoju taip niekad ir nesusimoka uz naudojama/klausoma kurini. Aisku leidejei linke siuos procentus smarkiai padauginti, bet visviena manau naivu tiketi, kad piratavimas nedaro absoliuciai jokios zalos kurejams.

Nieko ta lanva nepadarys,jeigu ir uzblokuos,tai linkomanija padarys p2p rysiu duomenu siuntima(keitimasi),tik kad kris lankomumas svetaines,nes ratio nebebus. p.s. Beto yra DC++,cia tuo atveju jeigu visus torentus uzdarytu,kas nerealu

jei nebutu piratavimo nuo vindausu atsiradimo tai lietuvoj praktiskai nebutu windows ir MS office. ir nieks dabar nepirktu vindausu net uz puse kainos, nes butumem linuxistai visi, tik butu siektiek zmoniu kurie is mandrumo pirktu vindausus, kaip kad dabar apple produkcija perka

Čia tavo 'auksinė' logika. Tu aiškiai nejauti skirtumo tarp "padaryti kopiją ir ją išdalinti tūkstančiams" ir "nusipirkti ir 'atiduoti', ko pasekoje pats nebeturi tos prekės". Ar tu supranti, jog norint kažką atiduoti, pats to dalyko turi netekti? Kitaip tai nebus "ATIDAVIMAS", o tiesiog "NELEGALUS KOPIJOS PADARYMAS IR JOS PLATINIMAS".

Yra toks dalykas kaip kontraktas. Standartiškai, t.y., daugumoje valstybių įstatymais įtvirtintais standartais, tu turi pilną teisę perparduoti nusipirktą daiktą. Pardavimas - kontraktas tarp pardavėjo ir pirkėjo; jei tuo kontraktu nėra įteisinamos kažkokios ypatingos sąlygos, tada galioja standartinės įstatyminės sąlygos, pvz., kad gali tą prekę perparduoti. BET, jeigu tu pirkdamas prekę (internetu ar iš parduotuvės) SUTINKI su sąlyga, kad tu jos niekam neperleisi, tu ir PRIVALAI jos niekam neperleisti, nes tavo tas sutikimas įeina į pardavimo kontraktą. Tas SUTIKIMAS gali būti raštiškas (perkant iš parduotuvės), žodinis (viskas, ką pasakai prieš kontrakto sudarymą automatiškai įeiną į kontraktą, jeigu tu ar kita šalis sugeba įrodyti, kad tas teiginys buvo pasakytas) arba varnelės pažymėjimas (perkant internetu) prie tos sąlygos. Ir taip, varnelės pažymėjimas internete yra teisiškai vykdomas įsipareigojimas, ir jo pažeidimas yra TEISIŠKAS sutarties pažeidimas. Tu juk suvoki, kad iš esmės visos akcijų rinkos (ir ne tik akcijų, o ir obligacijų, metalų, naftos, ir t.t.) yra PERPARDAVINĖJIMO rinkos? Juk kai parduodi įmonės akciją už 10Lt, nors pirkai ją už 2Lt prieš metus, niekas tau neprikiš, kad tu sukčiauji? Bet jeigu tu nusiperki vieną akciją už 2Lt ir padarai penkiasdešimt jos kopijų ir "paskolini" jas draugams - tai akivaizdus nusikaltimas ir sukčiavimas. Ar ne per sudėtingai paaiškinau? Dar bus klausimų? Aš nesuprantu, kaip žmonės dar nesuvokia, jog piratavimas YRA nelegalu, ir kad piratavimas NĖRA 'skolinimas'... Durneliai.

Tikriausiai per sudėtingai, nes: - akcijų padauginti akcijų savininkas negali ir tai tiesiog neįmanoma. Akcijas gali papildomai išleisti tik Akcinė Bendrovė taip nusprendus vadovybei (stambiausiem akcininkam) - tu, pardavęs savo akcijas brangiau nei pats pirkai, gauni pelną, bet tos akcijos vis tiek lieka AB kapitalo dalimi - jų nei sumažėjo, nei padaugėjo, o pats AB nieko dėl to nepraranda (jokio skirtumo, kas tų akcijų savininkas) Čia panašus pvz. kaip ir prieš tai kažkieno apie mašinas. NEĮMANOMA sutapatinti visiškai skirtingų dalykų (padauginamo ir nepadauginamo). Jei jau nori lyginti kažką, tai lygink su popierinių knygų rankiniu perrašinėjimu ir pardavimu be leidėjo/autoriaus žinios. Jeigu jau kalbam apie pavyzdžius ne į temą, aš irgi galiu porą sugalvoti. - žmogus nusiperka namą iš kito žmogaus. Ar statybininkai nuo to nukenčia? Ne, nes tas, kuris pardavė turės statytis naują namą. - žmogus nusipirko striukę, porą dienų panešiojo, bet grąžino atgal į parduotuvę, nes ji jam nepatiko. Ar pardavėjas dėl to nukentėjo? Ne, nes parduos kitam tą pačią striukę. - žmogus nusipirko striukę, kelis mėnesius panešiojo ir pardavė draugeliui pigiau. Ar pardavėjas dėl to nukentėjo? Ne, nes tas, kuris pardavė savo panešiotą striukę eis pirkti naujos. - žmogus nusipirko DVD filmą. Pažiūrėjo, pasidarė kopiją ir neša atgal į parduotuvę (tipo pas mane DVD grotuvas nenuskaito šito disko). Ar pardavėjas dėl to nukentėjo? Taip, nes žmogus filmą pamatė ir turi jo kopiją. - žmogus nusipirko žaidimą, pažaidė, nelabai patiko, tai nusprendė, kad nėra tikslo jį pas save laikyti, todėl pardavė kitam. Ar autoriai dėl to nukentėjo? Taip, nes pardavęs žaidimą žmogus to pačio naujo nebepirks, o nusipirkęs panaudotą nei cento neduos autoriam. Ar ne per sudėtingai paaiškinau? O pasakymas, kad tu atidavęs/pardavęs nebeturi, o piratas turi, visiškai nekeičia to fakto, kad autoriai papildomų pajamų negauna abiem atvejais.

NU pzdc... Tai tu ginčijies tik tam, kad ginčytumeis? Tai pardavęs CD brangiau, nei pirkai, tu gauni pelną, bet pradinis užmokestis už CD vistiek lieką pas atlikėją (ir visus susijusius žmones). Tai, kad tu pardavei CD už didesnę kainą nereiškia, kad atlikėjo banko sąskaita padidėjo ar sumažėjo. O kas dėl dauginimo......... beviltiškai jaučiuos aiškindamas.... Tai ok, sutinki, jog nelegalus akcijų falsifikavimas (dauginimas) ir jų 'skolinimas' 'draugams' yra nelegalus? Tikiuosi taip. Dabar pabandyk sukurti loginį ryšį tarp akcijų dauginimo ir 'skolinimo' ir tarp, tarkime, dainų dauginimo ir 'skolinimo'. Ar padarei tą pačią išvada, kad ir pastaroji veikla nelegali? JEIGU jau tau taip surasti loginį ryšį (akivaizdžiai mėgsti ginčytis dėl semantikų), tai paimsiu tavo pateiktą knygų pavyzdį. Knygų tu NEGALI kopijuoti. Mokausi univere, tai kiek atsiverčių vadovėlių, pirmame puslapyje būna žodžiai, tarkime: "Copyright. All rights reserved. No part of this publication may be reproduced, stored in a retrieval system or transmitted in any form or by any means, electronic, mechanical or photocopying, recording, scanning or otherwise, except as permited under Sections 107 and 108 of the 1976 Copyright Act, without either the prior written permission of the publisher, or the Author." - Principles of Econometrics, Third Edition, Hill, C. Išversti? Jokia šio leidinio dalis negali būti perkurta ar perduota jokiais būdais, elektroniniais , mechaniniais ar fotokopijavimo, įrašimo, skanavimo ar kitais, išskyrus tais atvejais, leistinais 107 ir 108 skyrių iš 1976 Autorių įstatymo... Skirtumas tik tas, kad bet kuris keturiolikmetis gali savo kambary padauginti dainas, o akcijų ne.

Kopijuoti negali, bet įmanoma, kitaip nei tavo pavyzdžiuose.

Pumper, nezinau ar tu tikrai nesuvoki skirtumo ar tik apsimeti. Del perpardavinejimo: Imkim kaip pavyzdi automobilius. Mr. 1 nusipirko nauja automobili is gamintojo (tarkim mercedes) uz pvz 100k litu. Pavazinejo metus ir pardave ta automobili Mr. 2 uz 90k litu. Is to sandorio gamintojas nieko negavo. Bet esme tame, kad Mr. 1 Nezinau ar aiskiai paaiskinau, bet tikiuosi esme pagavot kuo skiriasi piratavimas ir perpardavinejimas. Pats piratauju ir nemazais mastais, bet neturiu kitos iseities - viska pirktis butu per brangu. Nors tiesa pasakius jau pasitaiko kai kazka mano komercinei veiklai nusiperku legaliai (nors ir labai nukencia kisene). Zinau kad darau negerai, kad tai yra tikru tikriausia vagyste, bet tiek kiek pajamos leidzia tikrai paremiu is tiesu geru kuriniu/programu gamintojus. Kol kas iseities is viso sito meslo nematau. Galbut intelektualines nuosavybes kaina reiktu diversifikuoti pagal salis/regionus ir tu saliu ekonomini issivystymo lygi ar koki nors prekiu/paslaugu iperkamumo indeksa. Kad pvz jei USA indeksas yra koks nors pvz 2, o kokios nors zimbabves 200, tai kai kurejas nustato savo kurinio kaina pvz 1000lt, tai amerikietis uz ji turi moketi 500 lt (1000/2), o kokios zimbabves gyventojas moketu 5lt (1000/200). T.y. viskas paskaiciuota pagal issivystymo lygi ir zmoniu perkamaja galia. Aisku cia tik pavyzdelis nieko bendro su praktika neturintis ir prasyciau jo nekomentuoti, nes viskas is lempos nuleista O galbut piratavima kiek apmalsinti pades ateinanti Cloud Computing banga, kur visi tavo failai ir programos kabo kur nors mega serveriuose ir (jeigu) ten nebutu galimybes isirasyti nelegaliu dalyku. Kaip bebutu, mieli kolegos, siuo metu nieko negalim padaryti, todel pirataukim ir toliau, bet nepamirskim pagal finansines isgales paremti mums labiausiai patikusiu autoriu Su Sv. Kaledom visus. Taip, Sv. Kaledu netgi tau, Megztuk

O įmonė negauna antro įnašo į kapitalą, ir ką? Kas dėl tavo semantikų, tai praeitam komentare yra paaiškinimas su knygomis, kuris TAU turėtų būti aiškesnis Bet realiai, ginčytis su žmogumi, kuris neranda loginio ryšio tarp dviejų beveik identiškų procesų yra beviltiška. "Kopijuoti negali, bet įmanoma, kitaip nei tavo pavyzdžiuose." Negali, nebent tai yra įstatymiškai leidžiama. Tarkime, bibliotekoms leidžia. O kas dėl kūrinių, tai įstatymiškai DRAUDŽIAMA daryti kopijas ir jas dalinti. Ir tas draudimas yra paremtas labai paprasta logika, kurią galima suvokti iš mano ankstesnių paaiškinimų. Webbus, džiaugiuosi, kad dar yra mąstančių tautiečių, kažkaip įkvepia vilties... Nesakau, kad pats nepiratauju, bet kuo toliau, tuo labiau stengiuosi to nedaryti - turiu jau kelių grupių diskografijas (kurių klausiau nuo kokių ~14 metų), kelis legalius žaidimus (per Steam pirkau, kas yra ŽYMIAI pigiau, nei LT parduotuvėse, beje), legalius Windows ir Office (stundet's edition - kainavo gal 50Lt), Kaspersky,...

Gerai čia viską paašikinai, bet reikėtų suprasti, kad žiūrint autorių akimis, tai jiem piratavimas ir perpardavinėjimas yra lygiai toks pat reiškinys, nes abiejų veiksmų pasekmė yra negautos pajamos. Ir dar kartą sakau: negalima lyginti mašinos su filmu ar žaidimu. Mašiną pardavęs tu jos nebeturi, bet ir neįmanoma padaryti jos kopijos su 0 kaštų, kitaip nei filmo ar žaidimo. Kas gali garantuoti, kad tu prieš parduodamas tą panaudotą filmą ar žaidimą nepasidarei jo kopijos? Nusikaltimas, bet esmė tame, kad kopijuoti įmanoma, todėl ir nusikaltimo vertinimas turi būti visiškai kitoks nei nenukopijuojamo objekto vagystė/perpardavinėjimas.

Gal padantyk atskirti negalėjimą nuo neįmanomumo. Kopijuoti draudžiama, bet įmanoma. O nei akcijų, nei mašinos, nei namo tu niekaip kopijos nepadarysi (nu, akcijų popierius gali atsišviesti, bet jos neturės jokios vertės). Tas tas pats, kas lyginti žmogžudystę su prikėlimu iš mirusių. Pirmu atveju negalima (nu nu nu), bet įmanoma, antru net neįmanoma, todėl ir galėjimo/negalėjimo nereikia.

Tai tavo lyginimo kriterijus yra "ar kopijuojant atsiranda papildomų kaštų?" ? Įdomu. Tokiu atveju, kopijavimas tau kainuoja tuo, kad tu moki už elektrą kompiuterio, kol kopijuoji, tavo kompiuteris sensta ir netenka vertės, kol kopijuoji, jei naudoji CD, tai turi pirkti tuščiu CD, kurie kainuoja. Tai pagal tavo kriterijų, GALIMA lyginti mašinas ir CD. Bet dabar tu pasakysi "omg lol, bet juk už elektrą kopijuojant aš sumoku gal 1ct, o ir tušti CD kainuoja gal 70ct" - bet tu palygink, kokį pelną tu gauni nukopijavęs CD (gal 5-9Lt), ir koks pelnas būtų nukopijavus automobilį (kas ganėtinai sunku būtų... be abejo) - keli tūkstančiai litų. Ir iš viso, kas čia per argumentai su tuo "negalima lyginti"? Tai tada absoliučiai nieko negalima lyginti, nes absoliučiai dviejų identiškų dalykų pasaulyje nėra. Net ir du tų pačių metų, tų pačių modelių Mercedes gali skirtis - vienas bus nuvažiavęs 100,000km, kitas, 99,999km ir tu rėksi, jog negalima lyginti, nes jie ne tiek pat nuvažiavę. Ar jauti absurdą?

Jaučiu, tavo pasisakymuose. Kas tau sakė, kad piratavimas labai gerai, kad taip purkštauji ant manęs. Aš tik matau, niekaip čia neišeina išaiškinti, kad virtualaus daikto (kad ir į DVD įrašyto) vagystė yra lygiavertė mašinos vagystei, kurios mygtuko paspaudimu kopijos nepadarysi. O pardavęs mašiną pirksi naują (nepardavęs net nepirktum - kur gi ten sukiši garaže 20 mašinų?), o pardavęs žaidimą, to pačio nebepirksi, o parduoti tik dėl to, kad nebereikia, o ne kad nėra kur padėti. + dar mašinos vertė žymiais skiriasi negu kokio žaidimo. Už mašiną 100k sumokėjęs nenumesi, kai naują nusipirksi - per brangu, o žaidimą gali ir į stalčių nukišti kitą nusipirkęs - baisiai ten tas 100lt, ypač, jei geras geimas ir norėsi vėl pažaisti. Todėl ir vertinti reikia kitaip, bausti kitaip ir taikyti kitokias prevencijos priemones - labai gerą Webbus pasiūlė, kurios niekad gyvenime nieks nepritaikys.

Klysti. Ziurek, imkim ta pati pvz. su masinom ir Mr1. Gamintojas (Mercedes) pardave masina, ir nesvarbu ar ja vazines vienas MR1 ar Mr n+k. Visa esme tame kad jie nevazines ja vienu metu (nebus savininkai vienu metu). Pardaves automobili Mr 1 turbut nusipirko kita, nauja? O koks nors Mr 27 turbut negali ipirkti naujos masinos, todel perka devetas. Esme yra ne tame, kad masina turejo labai daug savininku, o kad vienu metu ta masina galejo tarnauti tik vienam savininkui. Tarkim viso savininku buvo 30. Tai kol vienas naudojasi ta masina, kiti 29 turejo naudoti alternatyvas - viesaji transporta, eiti pesciom, o dauguma turbut turejo visiskai kitas masinas. Taigi jei tarsime, kad visi 29 zmones, kurie tuo konkreciu momentu neturi tos masinos, naudojo kitas masinas (galbut ir kitu gamintoju), tai prieinam isvados, kad vienu metu visi 30 eksplotavo 30 skirtingu masinu uz kurias (visas) buvo sumoketa gamintojams. Skiriasi tik tai, kad vienas vazineja nauja masina - o kitas sena. T.y. ta eile eina masinos senejimo linkme. Tas pats ir su zaidimais/programom. Siandien nusipirkau zaidima, ji pazaidziau, kita diena ji pardaviau Loggo'ui. Taigi to zaidimo nebeturiu - todel perku nauja zaidima. Loggo pazaides parduoda ta zaidima Pumper, o is manes nusiperka ta antra zaidima. As vel neturiu ka zaisti - perku dar viena zaidima. Mes visi trys turim po viena zaidima, uz kiekviena is ju buvo sumoketa gamintojui. Skirtumas tik tas, kad siuo atveju mes tryse "keiciames" zaidimais, t.y. zaidimas pereina is ranku i rankas ir tiek as, tiek Loggo tiek Pumper galim pazaisti visus tris zaidimus (nedarydami kopiju, tai reiskia kad negalim to pacio zaidimo zaisti visi vienu metu). Kitu atveju, mes visi trys nusipirktume po viena zaidima ir ta pati zaidima pastoviai turetume ilga laiko tarpa, niekam jo neduodami. Cia tas pats kas su masina. Ar tu, isgaledamas kas 3 metus nusipirkti po nauja masina, vazinetum viena ta pacia masina 30 metu? Turbut ne. Parduotum ja tam, kas neisgali naujos nusipirkti, o pats gaves kokius 70% senos masinos vertes pirktum nauja.