1999-ieji interneto istorijoje žinomi kaip failų dalijimosi sistemos „Napster“ metai, o šiemet svarbiausias virtualaus pasaulio įvykis tikriausiai buvo slaptą vyriausybinę informaciją viešinančio tinklalapio „WikiLeaks“ iškilimas.

Prieštaringai vertinamas „Napster“ lėmė didelį perversmą muzikos pramonėje ir autorių teisių apsaugos srityje, kurio padariniai tebejaučiami praėjus dešimtmečiui. Tuo tarpu „WikiLeaks“ turbūt ne mažiau paveiks vyriausybių slaptumo ir skaidrumo politiką – į gera arba į bloga.

Kol kas dėl „WikiLeaks“ veiklos vyriausybės, institucijos ir žmonės visame pasaulyje suka galvas, ieškodami atsakymų į sudėtingus klausimus, susijusius su JAV politika, žodžio ir interneto laisve, privatumu, slaptumu, skaidrumu, taip pat virtualiosios erdvės galia ir pavojais.

„WikiLeaks“ teigia, kad jam paviešinus šimtus tūkstančių įslaptintų Vašingtono dokumentų apie karus Afganistane ir Irake, taip pat apie Amerikos diplomatijos užkulisius, buvo atskleista JAV kariškių piktnaudžiavimo atvejų ir „prieštaravimų tarp JAV viešosios veiklos bei to, kas kalbama už uždarų durų“.

Šio tinklalapio priešininkai slaptų dokumentų viešinimą vadina nusikaltimu, kurio pagrindiniai kaltininkai – vienas nepatenkintas JAV karys ir pasaulio teisuoliu pasiskelbęs „WikiLeaks“ įkūrėjas Julianas Assange'as.

Iškilus amerikietis apžvalgininkas Clay Shirky, analizuojantis interneto technologijų socialinį ir ekonominį poveikį, sako, kad „WikiLeaks“ veikla jam kelia prieštaringus jausmus, tačiau yra griežtai nusistatęs prieš įvairius mėginimus uždaryti šį tinklalapį.

„Kaip ir daugelis žmonių, esu sutrikęs dėl „WikiLeaks“, – C.Shirky rašė savo tinklaraštyje Shirky.com. – Veikiančios demokratijos piliečiai privalo turėti galimybę sužinoti, ką valstybė sako arba daro jų vardu“.

„Wikileaks“ aiškiai pagerina šį gebėjimą“, – pastebėjo jis.

„Kita vertus, žmogiškosios sistemos negali atlaikyti visiško skaidrumo, – pabrėžė analitikas. – Žmonės, mėginantys pasiekti bendrą sutarimą, privalo gebėti privačiai reikšti nuomones, kurių jie viešai išsižadėtų arba vėliau galbūt atsisakytų. „Wikileaks“ šias galimybes aiškiai mažina“.

J.Assange'as šiuo metu yra paleistas už užstatą Didžiojoje Britanijoje, kol teismas sprendžia, ar jį galima išduoti Švedijai, kaltinančiai seksualiniais nusikaltimais dviejų moterų atžvilgiu. „WikiLeaks“ vadovas privalo kasdien registruotis policijoje ir segėti elektroninę sekimo apyrankę.

Technologijų ir politikos temas gvildenančio tinklaraščio techPresident.com vienas iš įkūrėjų Andrew Rasiejas „WikiLeaks“ prilygina „Napster“, sakydamas, kad abu fenomenai yra pavyzdžiai, rodantys „kaip technologijos keičia santykį tarp žmonių ir jų vyriausybių“.

„Pati mūsų galvosena apie valdžią pakito dėl interneto“, – A.Rasiejas aiškino naujienų agentūrai AFP. – Tikiuosi, kad viskam aprimus Vyriausybė pripažins turinti kovoti už atvirumą ir skaidrumą, o slaptumą naudoti tik retais atvejais.“

Tačiau ekspertas taip pat sakė nerimaujantis, kad, užuot pasirinkusios didinti savo veiklos skaidrumą, „vyriausybės gali mėginti imtis vaistų, kurie būtų blogesni už pačią ligą“. Vašingtonas įtūžo dėl „WikiLeaks“ veiklos, o daugelis mano, kad JAV Vyriausybė šiuo metu svarsto, kaip patraukti atsakomybėn J.Assange'ą dėl milžiniško slaptos informacijos kiekio paviešinimo.

Vašingtone veikiančio Strateginių ir tarptautinių studijų centro kibernetinio saugumo ekspertas Jamesas Lewisas mano, kad „WikiLeaks“ ir panašių projektų veikla ilgainiui veikiausiai bus apribota. Jis pabrėžė, kad „Napster“ galiausiai buvo uždarytas remiantis teismų sprendimais, nors iki šiol gyvuoja daugybė analogiškų sistemų, tokių kaip „Linkomanija“.

„Praėjus dešimtmečiui niekas prisiminęs nesakys, kad „WikiLeaks“ buvo geras dalykas, – J.Lewisas sakė AFP. – Galbūt jie pradėjo dėl gerų paskatų, tačiau tai atsisuks prieš juos.“

„Manau, galiausiai žmonės žengs atgal ir paklaus: ar tai atsakinga politika? Ar mes to norime? Ir manau, kad atsakymas bus neigiamas, – pridūrė ekspertas. – „WikiLeaks“ žmonės elgėsi kuo neatsakingiausiai ir jie išprovokuos atsaką. Na, o atsakas bus mėginimas suvaržyti tokio pobūdžio veiklą ateityje.“

„Jokia Vyriausybė, jokia kompanija nėra patenkinta dėl minties, kad kas nors gali pavogti iš jų duomenis, o šie vyrukai gali tiesiog juos paskelbti“, – pabrėžė jis.

Vokietijos sekmadieninis laikraštis „Die Welt am Sontag“ neseniai perspausdino straipsnį, paskelbtą žiniasklaidos analitiko Jeffo Jarviso tinklalapyje Buzzmachine.com, kuriame sakoma, jog „WikiLeaks“ ir internetas kartu „pervėrė“ Vyriausybės slaptumo politiką.

„Wikileaks“ mus visus privertė suvokti, kad jokia paslaptis nėra saugi, – rašo J.Jarvisas. – Pasinaudokime šiuo epizodu kaip piliečiai, aiškindamiesi, kiek slaptos ir kiek skaidrios turėtų būti mūsų vyriausybės. Mūsų dienomis, interneto amžiuje, galia nuo saugančiųjų paslaptis pereina prie kuriančiųjų atvirumą. Tai yra mūsų ryškėjanti tikrovė.“

Komentarai (4)