Bon Jovi: Stivas Džobsas nužudė muzikos industriją

Aš tikrai nepirkčiau cd vien dėl to kad ten yra viena man patinkanti daina ir dar 9 šššš. Tai butu per daug brangus ir ne racionalus veiksmas. Žinoma jei turi tiek pinigų, kad einant jie iš kišenių byra ir neturi kur jų dėti tai leidi bele kam. Žinoma yra psichologinis pasitenkinimas kai žinai jog klausaisi originalios cd, o ne kopijos už kelis litus. Nors realiai tarp jų nėra skirtumo. Dėl to visi melomanai ne gali atskirti, kad nėra jokio skirtumo tarp cd ir skaitmeninio formato, arba tarp auksinių ir varinių laidų. Nes jiems žinojimas, kad muziką klausosi naudodami brangius auksinius laidus jau savaime pagerina garsą. O kas apie straipsni tai čia jau jis savo pačio pomėgius ir nuomonę išsako, o ne dėsto faktus. Nes pats seniausias muzikos klausimo budas tai ne iš cd ar vinilos, o gyva muzika scenoje be jokios elektroninės įrangos.

Teko klausytis aparatūros su "auksiniais" laidais. Skirtumas tikrai juntamas, aišku, jis gali būti juntamas ne dėl aukso, o dėlto, kad apskritai visa muzikinė sistema yra suderinta. Aš linkstu prie žmogaus klausos argumento. Tie, kas turi absoliučią klausą, jiems bet koks skirtumas yra labai aiškiai juntamas, pažįstu kelis žmones, kurie dėl savo ypač jautrios klausos apskritai negali klausytis muzikos jei ji užleidžiama per garsiai. Fizika čia menkai padės. Tiesiog mūsų fiziologiniai imtuvai pas kiekvieną yra skirtingi.

Visviems audiofilams/melomanas kurie cia gincijasi garantuoju ne nepajustu jai draugas auksinius laidus pakeistu paprastais jiems nezinant. Yra fizika yra yra psichologija. Fizika galima apibrezti, ir ismatuoti. Psihologijos kol kas dar ne. Be to kaip jau kazkas minejo, yra 1 milijono doleriu vertes prizas isteigtas kurie sugebes irodyti jog fizika klysta. Taciau niekas sio prizo kol kas nenusinese, kodel taip manot? O ir testas nesudetingas: 5 skirtingi stiprintuvai (4 paprastesni bet kokybiski) na o vienas jau tas super brangus, lempinis, su auskiniais laidais. As galiu duoti galva nukirsti, kad daumga jusu neatskirtumete skirtumo. O niekas to milijono taip ir nepasieme nes is tikro niekas ir negirdi to skirtumo. Cia tik galvoje jusu pasamone jums sako kad jis yra.

Yra dar ir komercijos faktorius: http://en.wikipedia.org/wiki/Loudness_war Kuris įtakoja praktiškai visus skaitmeninius formatus. Nes neišmanančiai publikai garsiau=kokybiškiau. O vinilui tai negalioja. Nes įspaudus giliau takelį didesnio garso neišgausi. Ir todėl vinilo įrašai dažnai būna žymiai kokybiškesni. Ne todėl kad ten vienos ar kitos technologijos būtų pažangesnės ar kokybiškesnės. O todėl kad pats įrašas padarytas kokybiškiau.

Cia ziuriu visi iskando kaip suo sena kaula argumenta del tu auksiniu laidu .Bet jei jus nejauciat skirtumo tarp lempinio ir paprasto stimprintuvo atkuremo garso kokybes, tai laikas pas otorinolaringologa.

http://www.i-klubas.lt/index.php?option ... &Itemid=53 užsukau ir radau tokią citatą, čia apie garso sistemą automobilyje bet įtariu čia skirtumo nėra. (yra ten ir daugiau info) Kažkas minėjo kad srovė eina tiek laidu tiek pakaba, sutinku dėl šito, bet nuostoliai pakabos ir laido yra visiškai skirtingi, dėl to ir turi jaustis kokybės trūkumas.. aišku dabartiniai laidai visi gaminami panašiai, prie ruso taip sakant gal ir jausdavosi tas skirtumas jeigu ten kokių brokuotų laidų pajunkdavot, dabar tai nemanau kad jau toks didelis skirtumas jaučiamas. Aš asmeniškai daugiau dėmesio kreipčiau ne laidams iš aukso, bet aplinkos sandarinimui/ kalonėlių kokybei.. laidai čia tik taip sakant "paskutinei potepiai" paveiksle

Dabar dar pradėkit diskutuot, kad cukrus gydo visokias ligas( turiu omeny placebo). Visiškai bereikšmė diskusija. Analogai bet kokiu atveju yra kokybiškesni už skaitmeninius įrenginius, bet jie, deja, yra brangesni ir kur kas greičiau susidėvintys.

As visiskai nekalbejau apie kokybe. Ir nesakiau teisus tie melomanai bei audiofilai, ar ne. Tiesiog jie yra ir jie megsta muzika bei jos irasus.

Na gal skirtumo ir nera tokio didelio tarp tu "auksiniu" laidu ir pakabu, bet sitam ekspermente manau jie parinko idealias salygas, t.y. kiek galima maziau isoriniu trukdziu ir pan. Vat butu idomu suzinot ekspermento rezultatus jei kur netoli tu laidu butu kokia WIFI stotele, aktyvus mobilusis rysys, veikianti GPS navigacija ir kitokie pasaliniai trukdziai. Kazkada dar maciau kaip paprasta ekspermenta dare - zmogui uzristom akim dave palygint tame paciame kambaryje grojanti Low Fi, Hi End ir gyvai atliekama to pacio vokalisto kurini. Isvada - Hi End'ui dar truksta iki gyvo garso.

Tik ar jie labai suvokia, ką išties mėgsta? Gera muzika - vertybė. Autentiška laikmena - dar didesnė. Kabelių kokybė; blefas, kad skaitmeninės kopijos praranda skambesį (taip, toks mitas buvo - kad perrašant AudioCD kokybė krenta!); kažkoks originalaus CD kvapas - čia rimtai? Negi patsai autorius kiekvieną iš milijono kopijų apčiupinėjo, aplaižė, apiperdė, kad tą kopiją reiktų dievinti? Jei taip - tai daugiau nebepirksiu originalių CD. Man pasididžiavimą savimi pakankamai kelia sukaupti originalių CD viršeliai ir lankstinukai bei lossless kopijos. BonJobis tikriausiai kruvinom ašarom verktų matydamas, kaip originalūs CD po išripinimo gražiai lūžta pakeliui į sąvartyną. Nes jis nesuprastų, kad tą kūrinį pasidedu taip, kaip man patogiau (ripinu), kad pasilieku pridėtinę vertę (knygutę, bonus takelius), o tas eunucho kvapu persmelktas pergamentas tevertas tiek, kiek celofanas nuo maximinės sosyskos.

Reikia suprasti, kad be jokios aparatūros? Tuomet nieko keisto. Va, kai suras technologiją, kad įrašas dainuotų gyvai... Kad kaskart improvizuotų, atsižvelgtų į patalpą, aplinką, akustiką, auditoriją, kad skambėtų tuometinė atlikėjo nuotaika... Dėl trukdžių - tai aukščiau pateiktos nuorodos viską puikiai paaiškina. Skaitmeninė aparatūra žymiai atsparesnė trukdžiams. Laidams gigaherciniai triukšmai vienodai rodo (analoginiams stiprintuvams - ne visai). Galima užjausti melomanus: klausydami per šiuolaikinę aparatūrą, jie nebegirdi nei plokštelės susidėvėjimo, nei truliko ūsų gatvėje. Negyva, gryna muzika. Patetiška. Ei, bet yra sprendimas! Tereikia pajungti kokį analoginį triukšmų generatorių - kad ir decimetrinę TV anteną. Mmm... garsas visame natūralume.

Ne iš tos lovos išlipai, ar kaip visi mūsų tautiečiai jauti pasitenkinimą Internete išsikraudamas?

Tikras fanas ir taip susipirks viską. Bon Jovi norėtų, kad eitume į muzikos krautuves pasiklausyti jo per aparatūrą - taip jis suvokia ryšį? Gal verčiau tegu jis apskritai protestuoja prieš ausinukus ir AudioCD palaikymą kompuose? Nes juk jeigu klausaisi ne per kilovatines kolonėles, jei sienos neapkaltos specialia danga - tai koks čia dar gali būti "ryšys"? Džobsas į jį labai panašus. Jis sukūrė didžiulį specifinį gerbėjų judėjimą; parodė, ką reiškia "žvaigždės brandas" (šiuo atveju Apple); jis tą padarė ganėtinai originaliai (iki paskutinių metų Apple dizainas buvo unikalus ir nepakartojamas); ir galų gale esminis skirtumas: Džobsas neverkė, kai vartotojai pradėjo bėgti prie pigaus Microsoft popso, neverkė ir kad kiniečiai pradėjo kepti pigius klonus po kelis baksus - jis tiesiog ieškojo naujų kelių, nestovėjo vietoje. Jei Bon Jovi save laiko menininku ir jam taip svarbus ryšys su klausytoju - jis turėjo padaryti dar geriau arba neverkti. Su Madona irgi galima kiek palyginti (kurio muzika solidesnė ir subtilesnė - nesiginčysiu). Ji taip pat turėjo savo fanų būrį, kuriuos patraukdavo unikaliai - bet keičiantis madoms nenuleido rankų. Britnės žybteli ir užgęsta - Madona visąlaik kažkuo nauja. Ar Madona taip pat nėra gavus daugybės apdovanojimų, nėra išleidus platininių albumų? Taigi, kame mano rant'o esmė. Jei korifėjus pripažįsta, kad nebesigaudo besikeičiančiame pasaulyje ir negali suvaldyti nostalgijos - tai turėtų pirmiausia tą pripažinti užuot aiškinęs kaip anksčiau žolė buvo geresnė, ir kaip turėtų gyventi ateities kartos su ateities technologijom. Dėl to man jis ir panašus į Viktorijos laikų autorius, kurie reikalavo visiško monopolio, visiško technologinio progreso sustabdymo (nes išradus spausdinimą, gražiai apipavidalintas rankraštis neteko savo eksliuzyvinės vertės). Kodėl tai svarbu? Nes Viktorijos eros klaidas dar ir dabar tiesiogiai jaučiame. Literatūros, muzikos, dizaino autoriai seniai mirę - o mes jų net negalime dėti į vadovėlius arba interpretuoti nesusimokėję autoriaus arba leidėjo teisių paveldėtojams - kurie dažnai būna tiek nagli, kad pareikalauja mokesčio, proporcingo kopijų kiekiui. Nesenas pavyzdys su Vokietijos darželiais: kad darželinukų tėveliai galėtų mokytis daineles kartu su vaikais, darželis privalo susimokėti už kiekvieną teksto kopiją. Įsivaizduoji, kad kokia nors LATGAA rinktų mokestį už "Eglutę skarotą"? Šis atvejis galbūt atrodo nesusijęs, tačiau priežastys jo tos pačios: nenoras keistis kartu su pasauliu, su vartotojo įpročiais ir poreikiais. Neigimas, kad kūrinio vertė su laiku skaičiuojama kitaip. Grįžtant prie vinilų ir muzikos krautuvių. Anksčiau jie neturėjo alternatyvų. Žmonės pirkdavo gražiai įpakuotas plokšteles, nes nebuvo kitokio būdo legaliai įsigyti kūrinį. Klausydavo per galingą ir brangią aparatūrą, nes tuomet buvo neįsivaizduojama, kad CD grotuvas už keliasdešimt litų gali sugeneruoti aukštesnės kokybės signalą išėjime. Tuo labiau nebuvo įsivaizduojama, kad žmonės klausysis įrašų tiesiog eidami gatve, o jau ką kalbėti - kad neišklysdami iš kelio galės gyvai sužinoti, kaip dainos autorius išsimiegojo, nusipirkti kitų to autoriaus dainų, parsisiųsti paties autoriaus komentarą apie naują albumą, pasižiūrėti įrašymo momentų filmuką, sužinoti, kada artimiausios autriaus gastrolės ir taip toliau. Sony, Apple, Amazon, Google ne tik kad nenužudė muzikos industrijos, bet priešingai - suteikė jai žymiai daugiau galimybių. Tokie senų dinozaurų pareiškimai tėra pretekstas ar pasiteisinimas jų nenaudoti. MPAA/RIAA/Holivudas nepraleis progos pacituoti, kad iš kokio Apple vos tik kas prisiteistų eilinį milijoną...

Matyt mūza nuo Bon Jovio nusisuko. Reikia apie save priminti. O dar kaip tyčia Jobsas gerą biznį užsukęs. Tai kaip čia nepasinaudojus. Gerai, einu klausytis mp3 per pakabą

Na taip, suprantu tave, rwc. Bet vis viena, tu ginčyjiesi dėl subjektyvių dalykų. Jei tik tokios problemos būtų pasaulyje tai... O kas dėl LATGOS. Jie negali imti užmokesčio už "Eglutę skarotą" dėl to, kad suėjusi senatis jai ir, kad berods, tai yra kolektyvinė kūryba (autorius nežinomas).

Beje, dėl panašių atvejų ir kilo kipišas Vokietijoje. Dėl to, ar problema svarbi, ar ne - man rodos, kad Bon Jovi leptelėjo nelabai suvokdamas savo žodžių "masės". T.y., jis implikuoja, kad bet kokia internetu perkama muzika yra peilis muzikantų gerovei, įskaitant ir finansinę. Daugmaž, kad pirkdamas iTunes vietoje ekskliuzyvinio CD, esi beveik piratas, jau ką kalbėti apie P2P ar mp3-ioškių ripinimą. Čia aš gerokai pritempiu, bet neabejoju, kad šią frazę dar ne kartą išgirsime kartojant aštriame kontekste. Ir, negana to - ji tikrai bus panaudota trukdant priimti modernesnius intelektinės nuosavybės, DRM ir panašius įstatymus, kur tik galima pasitelkti emocijas ir populizmą neva "autoriams ginti".

Nebera ne ko pridurti.