Pasaulinio įžymumo muzikantas Jon Bon Jovi asmeniškai sukritikavo vieną iš kompanijos „Apple“ įkūrėjų Stivą Džobsą (Steve Jobs), kaltindamas jį „muzikos industrijos nužudymu“, pristačius skaitmeninės muzikos paslaugą „iTunes“.

Vienos iš populiariausių devintojo dešimtmečio muzikos grupės lyderis milijonų fanų širdis užkariavo tokiomis dainomis kaip „You Give Love a Bad Name“ ir „Wanted Dead or Alive.“ Dabar jo balsas tik aidu atkartoja ankstesnius kitų dainininkų, įrašų kompanijų ir mažmeninės prekybos atstovų komentarus, kuriems teko patirti stiprų finansinį smūgį sumažėjus fizinių kompaktinių diskų pardavimams. Tam įtakos turėjo ne tik piratavimas, bet ir rinkos perėjimas skaitmeninio autorinės informacijos platinimo link.

Savo interviu laikraščiui „The Sunday Times“ dainininkas pripažino, jog jį liūdina blėstantis „magišką“ potyrį suteikiantis tradicinis įrašų įsigijimas, kadangi vartotojai sparčiai atsisako fizinių laikmenų. Su tuo tikriausiai sutiks dalis senosios melomanų kartos, kuriems patikdavo „naujutėlaičio, ką tik atidaryto CD kvapas ir kurie mažiausiai kelis kartus perversdavo viduje įdėtą lankstinuką“. Muzikanto teigimu, įsigydamas diską, pirkėjas tarsi užmegzdavo ryšį su pačiu menininku. Tuo tarpu skaitmeniniai parsisiuntimai perteikia tik patį garsą ir virtualius puslapius.

„Šiandieniniai vaikai jau nebepatiria to pojūčio, kuris atsiranda [parduotuvėje] užsidėjus ausines, padidinus garsą iki didžiausios atžymos, ir, laikant rankose dėklą, pasineriant į albumą; nuostabumas to, ką patiri, nežinodamas, kas yra disko viduje, koks yra jo skambesys, ir darydamas sprendimą įsigyti šią prekę remiantis tuo, ką girdi ir ką matai savo rankose“, – sakė Jon  Bon Jovi.

Žinoma, šiuose žodžiuose yra tiesos, tačiau pirkėjai šiandien yra gerokai geriau „aprūpinti“ informacija, kad galėtų priimti tinkamus sprendimus, įsigydami albumus per skaitmenines platinimo priemones ir platintojus, tokius kaip „iTunes“. Gan sparčiai dingsta tos dienos, kada albumai būdavo perkami tik dėl vienos ar poros juose esančių gerų dainų. Lygiai taip pat nebetenka liūdėti dėl subraižyto disko arba grotuvo „suvalgytos“ magnetinės kasetės.

Tad argi Stivas Džobsas atsakingas už muzikos industrijos nužudymą, ir ar ji tikrai buvo nužudyta? Tikrai ne. Tačiau jis paskatino pokyčius. Tačiau Jon Bon Jovi, panašu, laikosi savosios nuomonės. „Dieve, tai buvo magiški, magiški laikai. Nekenčiu to, kad dabar šneku tarsi koks senis, tačiau prisiminsite mano žodžius – prabėgus dar vienai kartai, žmonės staiga tars: kas gi atsitiko? Stivas Džobsas asmeniškai atsakingas už muzikos verslo nužudymą“.

Tačiau greičiausiai bus kitaip. Kita muzikos mėgėjų karta greičiausiai žvelgs į dabartinius CD ir DVD lygiai taip pat, kaip kad mes žvelgiame į begarsį filmą ir patefonus, sakydami, „Žmogau, kokia seniena!“.

Komentarai (37)