„MySpace“, „ICQ“, „Bebo“ ir kiti internetinio verslo projektai vieniems atnešė turtus, o kitiems – tik galvos skausmą.

Ilgai trukusį socialinio tinklo „MySpace“ nuosmukį vainikavo birželio 30 dieną įvykęs jo pardavimas. Jį įsigijo mažai žinoma kompanija „Specific Media“, sumokėjusi už kažkada patį populiariausią pasaulyje portalą 35 mln. dolerių. Tai 10 kartų mažiau, nei suma, kurią 2005 metais už „MySpace“ sumokėjo žiniasklaidos magnato Ruperto Murdocho valdoma kompanija „News Corp.“.

Naudodamasis ta proga forbes.ru nusprendė priminti pačius nesėkmingiausius sandorius, kurie nutiko interneto industrijos istorijoje.

„MySpace“ įsigijimas

Pirkėjas: „News Corp.“
Pirkinio kaina: 580 mln. dolerių
Pardavimo kaina: 35 mln. dolerių

Ruperto Murdocho „News Corp.“ įsigijo „MySpace“ 2005 metų vasarą, sumokėdamas už jį 327 mln. dolerių. 2006 metais tinklas užtikrintai lyderiavo pasaulyje pagal peržiūrėtų puslapių skaičių (75 proc.) ir dominavo socialinių tinklų segmente. Tačiau jau po dviejų metų „Facebook“ pasivijo jį pagal populiarumą ir nuo to laiko „MySpace“ kas mėnesį vidutiniškai prarasdavo 1 mln. unikalių lankytojų. 2010 metais „Facebook“ paliko konkurentą toli už savęs: 640 mln. registruotų lankytojų prieš 100 mln.

2010 metų spalį „MySpace“ oficialiai pripažino pralaimėjimą, persikvalifikuodamas į pramogų portalą. Tačiau tai nepadėjo ir „MySpace“ toliau smigo žemyn. Praėjusių finansinių metų duomenimis, „MySpace“ jau skaičiavo 165 mln. dolerių nuostolį. Su tokiais rezultatais „News Corp.“ buvo nelengva surasti „MySpace“ pirkėją. Pagaliau juo tapo kompanija „Specific Media“.

Apie „Specific Media“ planus „MySpace“ atžvilgiu kol kas nieko nežinoma. Beje, „News Corp.“ pasiliko 5 proc. „MySpace“ akcijų.

ICQ įsigijimas

Pirkėjas: AOL
Pirkinio kaina: 407 mln. dolerių
Pardavimo kaina: 187mln. dolerių

ICQ 1996 metais įkūrė Izraelio kompanija „Mirabilis“. Po dviejų metų AOL už skubių pranešimų tarnybą sumokėjo kiek daugiau nei 400 mln. dolerių (120 mln. dolerių kaip bonusą jo autoriams). Tuo metu tai buvo didžiausias Izraelio technologijų sektoriaus sandoris. Tačiau nuo to laiko apčiuopiamos sėkmės ICQ taip ir nepasiekė, priešingai, užleido vietą konkurentams MSN, kiek vėliau „Skype“, „Google Talks“ ir kitiems.

2010 metais ICQ paslaugomis visame pasaulyje naudojosi apie 33 mln. žmonių, beveik trečdalis jų buvo iš Rusijos. Tuo paaiškinama, kad ICQ susidomėjo Rusijos fondas DST (dabartinis „Mail.ru Group“), kuris 2010 metais už kompaniją sumokėjo 187 mln. dolerių. Įdomu, kad sandoriui galėjo sutrukdyti Amerikos specialiosios tarnybos, kurios baiminosi, kad pergabenant ICQ serverius į Rusiją, jos praras priėjimą prie Rytų Europos kriminalinių grupuočių derybų įrašų šifruočių.

MP3.com įsigijimas

Pirkėjas: Vivendi
Pirkinio kaina: 372 mln. dolerių
Pardavimo kaina: 2,5 mln. dolerių

Prancūzijos žiniasklaidos korporacija „Vivendi International“ 2001 metais už 372 mln. dolerių įsigijo muzikinį tinklą „MP3.com“. Jo įkūrėjai Michaelis Robertsonas ir Gregas Floresas ketino pakeisti pasaulį, leisdami muzikantams pardavinėti muziką apeinant muzikantus atstovaujančias bendroves.

Savo ruožtu „Vivendi“, kuriam taip pat priklauso viena didžiausių muzikantus atstovaujančių bendrovių „Universal Music“, turėjo kardinaliai priešingų tikslų. „Vivendi“ vadovas Jean-Marie Messier, kalbėdamas apie savo pirkinį pavadino „MP3.com“ pažangia technologija, kurios įsigijimas taps svarbiausiu žingsniu „Vivendi“ tampant lyderiaujančiu skaitmeninės muzikos distributoriumi.

2003 metais „Vivendi“ šį savo pirkinį pardavė žiniasklaidos kompanijai „CNET Networks“, kuri iš karto kompaniją uždarė, pasilikdama tik adresą.

Broadcast.com įsigijimas

Pirkėjas: Yahoo!
Pirkinio kaina: 5,04 mlrd. dolerių
Pardavimo kaina: tinklas uždarytas

Per patį dot-com burbulo įkarštį 1999 metais „Yahoo!“ sumokėjo 5,04 mlrd. dolerių už portalą „Broadcast.com“ – primityvų „Youtube“ pirmtaką. Po to „Yahoo!“ keletą metų bandė inkorporuoti „Broadcast.com“ į savo struktūrą, tačiau taip ir nesugebėjo jo paversti hitu. Tuo metu kaip tik sprogo burbulas, kuris nuvertino „Broadcast.com“ kartu su kitomis to laikotarpio kompanijomis. Šiuo metu „Broadcast.com“ daugiau neegzistuoja.

Tačiau „Broadcast.com“ pardavimas jo įkūrėjus Marką Cubaną ir Toddą Wagnerį pavertė milijardieriais. M. Cubanui pavyko išsaugoti savo turtą ir šiuo metu jis yra NBA klubo „Dallas Mavericks“ savininkas. Visai neseniai „Dallas Mavericks“ laimėjo savo pirmąjį per pastaruosius 30 metų NBA čempionų titulą. Praėjusiais metais „Forbes“ M. Cubanui paskyrė 459 vietą pačių turtingiausių planetos žmonių sąraše. Jo turtas įvertintas 2,5 mlrd. dolerių.

„Skype“ įsigijimas

Pirkėjas: „eBay“
Pirkinio kaina: 3,1 mlrd.dolerių
Pardavimo kaina: 2 mlrd. dolerių

„Skype“ atsirado 2003 metais, o jau po poros metų už 3,1 mlrd. dolerių jį nusipirko „eBay“. 2007 metais „eBay“ taip ir nenusprendęs, kaip įlieti „Skype“ į savo pagrindinį verslą, arba kaip nors sėkmingai išplėtoti populiariąją paslaugą, nurašė nuo jo vertės daugiau kaip 900 mln. dolerių. „Kiek daug nemokamų skambučių man reikia padaryti, kad galėčiau pateisinti „Skype“ pirkinį?“, – 2008 metų pavasarį savo „Twitter“ klausė „eBay“ įkūrėjas Pierras Omidyaras.

Jau po metų „eBay“ už 2 mlrd. dolerių pardavė „Skype“ kontrolinį paketą grupei privačių investuotojų. „eBay“ laimei, jai dar liko apie 30 proc. bendrovės akcijų ir todėl jiems pavyko neblogai užsidirbti, kai prieš kelis mėnesius už 8,5 mlrd. dolerių „Skype“ nusipirko „Microsoft“. Tačiau be jokios abejonės nauda prarasta: nuo to laiko, kai „eBay“ pardavė „Skype“, o „Microsoft“ jį įsigijo, „Skype“ nepatyrė jokių rimtų pokyčių.

„Bebo“ įsigijimas

Pirkėjas: AOL
Pirkinio kaina: 850 mln. dolerių
Pardavimo kaina: 10 mln. dolerių

2008 metais, per socialinių tinklų populiarumo bangą, kai „Facebook“ lankytojų kas mėnesį daugėjo 150 proc., o vasaros pabaigoje pasiekė 100 mln. lankytojų ribą, AOL nusprendė įsigyti nuosavą tinklą ir iš Michaelio ir Hoshi Birthų įsigijo kompaniją „Bebo“.

Tačiau AOL nesugebėjo sukurti rimto konkurento Marko Zuckerbergo kompanijai ir jau po metų pradėjo ieškoti „Bebo“ pirkėjo. 2010 metų vasarą jį įsigijo privatus fondas „Criterion Capital Partners“. Sandorio vertė buvo 85 kartus mažesnė nei kadais sumokėta Birthams. Per porą AOL valdymo metų unikalių „Bebo“ lankytojų skaičius per mėnesį sumažėjo nuo 22 mln. ir toliau krenta.

Šiuo metu „Bebo“ – tik nedidelė kompanija, kurioje dirba 50 žmonių.

„Flip“ įsigijimas

Pirkėjas: „Cisco“
Pirkinio kaina: 590 mln. dolerių
Pardavimo kaina: kompanija uždaryta

2009 metais „Cisco“ už 590 mln. dolerių įsigijo kišenines vaizdo kameras „Flip“ gaminančią kompaniją „Pure Digital“. Viena vertus, buvo nesuprantama, kuriems galams kompanijai, kurios svarbiausias verslas yra mobilios įrangos gamyba, reikalingos mėgėjiškos kameros. Antra vertus, „Cisco“ pelnas pastaruoju metu mažėjo ir kompanija ieškojo išėjimo į naujas rinkas, o „Flip“ kameros tuo metu buvo tikra sensacija.

„Flip“ populiarumo priežastimi buvo galimybė filmuoti vaizdo medžiagą ir ją iš karto nusiųsti į „Youtube“ ir kitus video hostingus. Tuo pat metu, kai „Cisco“ pasirašė „Pure Digital“ įsigijimo sutartį, mobilieji telefonai pradėjo žaibiškai gerinti vaizdo medžiagos kokybę. Netrukus „Flip“ kameros tapo mažai kam reikalingos.

Šių metų pradžioje „Cisco“ pareiškė, kad ruošiasi pasitraukti iš rinkos, todėl visiškai uždaro kamerų gamybos padalinį ir atleidžia visus darbuotojus.

AOL ir „Time Warner“ susiliejimas

1999 metais didžiausias pasaulyje žiniasklaidos konglomeratas „Time Warner“ ir didžiausia pasaulyje interneto kompanija AOL pranešė apie savo susijungimą. Bendroji „amžiaus sandorio“ suma siekė apie 350 mlrd. dolerių, o AOL, kurios rinkos vertė tuo metu siekė apie 240 mlrd. dolerių, susijungusioje kompanijoje gavo 55 proc. akcijų dalį. Tačiau jau po kelių mėnesių sprogo dot-com burbulas ir AOL aktyvai žaibiškai prarado savo vertę.

2002 metais „AOL Time Warner“ buvo priversta užfiksuoti tuo metu tarp Amerikos kompanijų rekordinį nuostolį – 99 mlrd. dolerių. 2009 metų pabaigoje, prabėgus dešimčiai metų nuo susiliejimo, „Time Warner“ ir AOL nutraukė savo santykius ir galutinai išsiskyrė. Šiuo metu AOL rinkos vertė neviršija 2 mlrd. dolerių.

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: Ekonomika.lt

Komentarai (15)