Pasidžiaugusios sėkmingomis socialinių tinklų išjudintomis revoliucijomis Rytuose, Vakarų valstybės užmynė ant savo pamesto grėblio. Praėjusią savaitę per Didžiąją Britaniją nusiritus neramumams, premjeras Davidas Cameronas parlamente užsiminė, kad vyriausybė aiškinasi, ar būtų „teisinga ir įmanoma” apriboti priėjimą prie socialinių tinklų „Twitter”, „Facebook” bei trumpųjų žinučių programėlės „BlackBerry Messenger”, tapusių pagrindiniu riaušininkų bendravimo kanalu.

„Laisva informacijos sklaida yra teigiamas dalykas, bet jis gali būti naudojamas nedoriems tikslams, – sakė D. Cameronas. – Kai žmonės naudojasi socialiniais tinklais žiaurumui skatinti, mes privalome juos sustabdyti“.

Pažeidžia laisves

Tai padaryti nėra lengva – kiekvienas bandymas apriboti naudojimąsi socialiniais tinklais susidurtų su begale sunkumų. Tai būtų ne tik šiurkštus žodžio laisvės pažeidimas, bet ir sunkus bei brangus mobiliojo ryšio bei interneto tiekėjų darbas. Galiausiai nėra garantijos, kad tokia sistema veiktų, nes aktyvistai bet kada galėtų ją apeiti ir naudotis kitomis priemonėmis.

Britanijos premjerą jau kritikavo opozicija – tokį siūlymą lygino su autoritarizmu. Ar D. Camerono siūlymas nuguls į konkretų įstatymą, prognozuoti sunku, bet, pasak analitikų, socialinių tinklų ribojimas vargu ar sustabdytų smurto protrūkį. Tokia galimybe labiausiai piktinasi socialinių tinklų ekspertai ir teisininkai.

Diktatorių priemonės

Londone įsikūrusi Atvirų teisių grupė jau išreiškė „nuoširdų susirūpinimą“ dėl kalbų apie galimybę priimti socialinę žiniasklaidą reguliuojančius įstatymus. „Bandymas reguliuoti socialinius tinklus iš karto bus perimtas autoritarinių valstybių vadovų, nes jie sulauks Vakarų pritarimo, to negalima leisti“, – „The Globe and Mail“ sakė grupės vadovas Jimas Killockas ir priminė, kad Jungtinė Karalystė negali naudoti priemonių, kurias taiko Kinija, Bahreinas ar Saudo Arabija.

„GPY&R Sydney“ socialinės žiniasklaidos strategė Tiphereth Gloria britų dienraščiui „The Guardian“ bandymą apriboti socialinę žiniasklaidą sulygino su pasiuntinio sušaudymu. „Britanijos politikų bandymą blokuoti ar cenzūruoti socialinius tinklus galima lyginti su totalitariniu režimu Egipte, – sakė T. Gloria. – Jau geriau jie daugiau finansuotų policiją arba patys naudotųsi socialiniais tinklais, kad praneštų savo žinias.“

Žiniasklaidos teisės specialistas iš „DLA Piper“ Londone Mike’as Conradis britų spaudai teigė, kad bandymas riboti socialinę žiniasklaidą neišvengiamai susikirstų su žodžio laisvės apsauga. „Tai pastatytų Britaniją į sunkią padėtį, jai reikėtų kalbėtis su autoritariniais režimais ir įtikinėti juos neatjungti savų tinklų“, – piktinosi teisininkas.

Grįš prie SMS

Agentūros „Ninefold“ socialinės žiniasklaidos ekspertas Jonathanas Crossfieldas „The Independent“ sakė, esą socialiniai tinklai per riaušes buvo daug plačiau naudojami tam, kad žmonės galėtų sekti situaciją ar pranešti artimiesiems esantys saugūs, nei riaušėms organizuoti. „Užblokuokite socialinius tinklus ir riaušininkai grįš prie SMS ar skambučių“, – tikino ekspertas.

Vartotojai – nebesaugūs

Karalienės universiteto Kingstone sociologijos profesoriaus Vince’as Mosco teigimu, labiausiai tikėtina, kad Britanijos vyriausybė neapsispręs net bandyti riboti priėjimą prie socialinių tinklų, nebent padėtis šalyje taptų nevaldoma. Tačiau, pasak jo, net užsimindamas apie tokią galimybę D. Cameronas padėjo pamatus nelauktam precedentui. „Vyriausybei paskelbus tokius ketinimus, kiekvienas socialinių tinklų vartotojas pasijuto nesaugus. Blogybė jau padaryta“, – konstatavo profesorius.

Pasak jo, vyriausybės taip pat turėtų atsižvelgti į kitas galimas tokių draudimų pasekmes. Socialinių tinklų naudojimas ir riaušių mastas nebūtinai yra susiję dalykai, – „Reuters“ kalbėjo ekspertas. – „Nėra garantijų, kad vyriausybės veiksmais pasipiktinusi minia dar stipriau nepasipriešins.“

Kaip atskirti?

Pavyzdžiui, „BlackBerry“ telefonai – neatskiriama daugelio Londono Sičio ir kitų verslo centrų finansininkų gyvenimo dalis, kaip ir jų plačiai naudojamas „BlackBerry Messenger“. Pastaroji programėlė buvo bene populiariausias Londono riaušininkų šauklys, pirmiausia dėl to, kad ja siunčiama informacija yra šifruojama.

Nors šifruota informacija saugumo agentūroms gana lengvai prieinama. „BlackBerry Messenger“ yra toks populiarus daugiau dėl to, kad žinutės juo nieko nekainuoja.

Sulaukė grasinimų

Programinę įrangą ir „BlackBerry“ telefonus gaminanti Kanados įmonė „Research In Motion“ ne pirmą kartą sulaukia užsienio vyriausybių įsikišimo. Pernai net keletas valstybių Artimuosiuose Rytuose ir Azijoje kreipėsi į įmonę ir grasino sustabdyti jos paslaugų teikimą, jei ši nesuteiks saugumo agentūroms didesnio priėjimo prie užkoduotos informacijos. Kompanija ginasi nedaranti išimčių nė vienai valstybei ir vykdanti veiklą pagal įstatymus.

Pašalinti vartotojų informaciją atsisako ir „Twitter“, o „Facebook“ socialinis tinklas sutinka trinti informaciją tik tuo atveju, jei joje tiesiogiai kalbama apie smurtą ar kviečiama prie jo prisidėti.

Ankstesni ribojimai

Bene ryškiausias socialinės žiniasklaidos ribojimo precedentas buvo praėjusią žiemą sukilusiame Egipte, kai šalies prezidentas Hosni Mubarakas interneto tarnyboms įsakė visiškai panaikinti priėjimą prie pasaulinio tinklo. Egiptas trumpam dingo iš skaitmeninio pasaulio žemėlapio.

Irane per 2009 metais vykusius rinkimus taip pat susirūpinta socialiniais tinklais, nes jie buvo pagrindinė protestų organizavimo priemonė. JAV valdžia tuomet net paprašė „Twitter“ palaikyti kuo geresnį tinklo veikimą, kad būtų galima gauti daugiau informacijos apie įvykius šalyje.

Apie socialinių tinklų ribojimą neseniai prakalbo ir kitos išsivysčiusios valstybės: JAV įteisinta socialinių tinklų sekimo galimybė, Australijoje diskutuojama apie ribojimą vaikams iki 18 metų naudotis šiais tinklais ir galimybę suteikti leidimą tėvams laisvai peržiūrėti atžalų socialinių tinklų paskyras.

FAKTAI: Populiariausi telefonai D. Britanijoje

Didžioje Britanijoje 16–24 metų jaunimas naudojasi šiais telefonais:

45 proc. – „BlackBerry“

33 proc. – „Apple iPhone“

11 proc. – „Nokia“

5 proc. – „Samsung“

3 proc. – „Sony Ericsson“

2 proc. – LG

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: Ekonomika.lt

Komentarai (3)