Mistiniams troliams veikiausiai pabodo gyventi po tiltais – jie išlindo ir taip užtrolino, kad net kalbos prievaizdai metų radiniu skelbia veiksmažodį trolinti. Net mano katė pradėjo trolinti pas mane ateinančius svečius. Šaunuolė! O šiaip – dėl „Twitter“ ir kitų socialinių tinklų populiarumo jūsų melagingą žinutę gali parodyti ir CNN kaip gryniausią tiesą. Štai kokia naujųjų technologijų jėga ir kaina. Beje, troliai gali ne tik pakenkti, bet ir jūsų verslą paskatinti…

Taigi, troliai. Vis dar bandome save įtikinti, kad jų tikrovėje nėra ir jie klesti tik interneto erdvėje, kur visomis išgalėmis stengiasi nutraukti normalią diskusijų eigą arba įžeisti ir išprovokuoti kokį nors žmogų. Jei trolis apsukrus, įžeis ne kelis žmones, bet visą bendruomenę. Tačiau, teisybės vardan, reiktų pastebėti, kad kai kurios bendruomenės gal ir išties yra vertos įžeidimo. Deja, troliai nebėra vien tik „trenkti“ komentatoriai. Dabar jie ir tekstus naujienų tinklalapiuose rašo, ar „metų idiotų“ titulus dalina, norėdami, jog pastarieji keliautų iš vieno „Facebook“ profilio į kitą.

Štai pasaulyje jau yra ir iš virtualybės į realų pasaulį peršokančių trolių. Elementarūs pavyzdžiai: užsipuolamas koks nors žmogeliokas ar pasaulinio garso žvaigždė „Twitter“ tinkle. Asmuo pakimba ant jauko, nukenčia, vėliau bando su troliu (-iais) kovoti, kol galop kasdien jį ima lankyti policija (nes anonimas pranešė, kad tuo adresu įkurtas viešnamis), atkeliauja maistas į namus (kurio niekas neužsakė) ir, žinoma, grasinamieji laiškai bei siuntiniai. Ar bandėte sušukti „Gaisras!“ sausakimšame teatre? Tokiam riksmui tolygi melaginga žinutė socialiniame tinkle „Twitter“, kai žmonės išties puola bėgti ir slėptis, nes kažkas pamelavo apie cunamį, pradėtus karo veiksmus ir t. t. Arba skuodžia pirkti gėlių ir neša prie kokio nors atlikėjo namų, nes šis ką tik mirė, nors iš tiesų sau kuo ramiausiai snaudžia.

Gerai, kad Lietuva vis dar provincija. Įsivaizduokite kas būtų, jei Algis Ramanauskas titulus ne tik „Facebook“ socialiniame tinkle dalintų, bet palieptų būriui gerbėjų susirinkti prie BNS agentūros durų ir šūkauti, kai „nominantas“ pro jas eitų. Ar tas pats, jau minėtas asmuo negalėtų ramiai miegoti, nes jį pastoviai lankytų policija, norinti raminti „triukšmadarį“. Tuomet ne tik „sąRaČas“ atsirastų.

Įžeidinėjantys troliai

Truputi istorijos. Praėjusio amžiaus 9-ajame dešimtmetyje pirmieji interneto naudotojai „Usenet“ grupėse aptikdavo ne tokių kenksmingų trolių, klausinėjančių kvailų klausimų, o šių laikų troliai evoliucionavo į tokius, kurie siekia asmenį, net esantį kitoje pasaulio pusėje, išvesti iš proto. Kai kitas žmogus emociškai palūžta, trolis mėgaujasi „lulz“ ar „lol“ stadija – pasitenkinimu, gaunamu ką nors išvedus iš pusiausvyros. Tiesa retai kada tai daroma „prievarta“ ar „specialiai“ iki galo suvokiant savo veiksmus, dažniausiai tai daroma tiesiog nuoširdžiai, nes kažkuri sąmonės dalelė išties taip ir galvoja. O antra – IT technologijos pagaliau tapo perprantamos visokio plauko bukapročiams, tad jų (trolių) akimirksniu atsirado itin daug.

Štai Londone vykusi olimpiada taip pat neliko nepastebėta. Bendrovė „Twitter“ paskelbė, kad 16 dienų trukusios olimpinės žaidynės socialiniame tinkle paminėtos net 150 mln. kartų. Tačiau ne visi žavėjosi sportininkais ar dalijosi įspūdžiais. Britų sportininkas Tomas Daley buvo laikomas favoritu šuolio į vandenį rungtyje, tačiau dėl nedidelės nesėkmės tenkinosi bronzos medaliu ir trolių žinutėmis „Twitter“ sistemoje, tokiomis kaip „Tu nuvylei savo tėtį. Tikiuosi, tu tai žinai“ arba „Tikiuosi, tu dabar sėdi ir verki“. Bėda ta, kad Tomo tėtis buvo miręs mažiau nei prieš metus, tad sportininkas baisiausiai įširdo ir kilo skandalas.

Garsi muzikantė Adele neseniai susilaukė sūnaus. Manote, kad ji gavo vien tik sveikinimus? Anaiptol. Džeimso Bondo filmui teminį kūrinį įdainavusi atlikėja sulaukė pasiūlymo nužudyti savo kūdikį: “Aw Adele gave birth to a baby : ) is it fat and handicapped lol just murder it already lol“ (liet. “O, Adele pagimdė :) Ar jis storas ir neįgalus? Gali jau iš karto jį nužudyti“; @PerfFemale). Matyt, troliai nori jai sukelti naują depresiją, kad dainininkė kurtų dar geresnius muzikinius kūrinius.

Būna ir išmoningesnių trolių. Štai trolių orda 2008 m. užsipuolė „Google“ ir išreitingavo unikodu užrašomą svastikos simbolį į sąrašą „Hot Trends“. Kiti niekšeliai pasistengė dar labiau. Per žiemos olimpiadą Vankuveryje oficialų žaidynių logotipą su žvėreliais papildė dar vienu „žvėreliu“ ir interneto sensacija – Pedobear, tai yra meškiuku pedofilu. Viskas, ką reikėjo padaryti, – leisti paveiksliukui cirkuliuoti internete, nuolat teikti nuorodas į jį „Twitter“ programėlėje, „Google“ ir t. t. Po kurio laiko galybė žioplių spaudoje ir kitur pradėjo naudoti modifikuotą 2010-ųjų Vankuverio žiemos olimpinių žaidynių žvėrelių atvaizdą. Apsigavo net ir kai kurie lietuvių leidiniai. Sėkmės paslaptis paprasta – kanadiečiai nepasirūpino lengvai prieinamu didelės skiriamosios gebos logotipu, tad troliai tai padarė už juos.

Kai tragedija paverčiama absurdu

Dar galima padidinti katastrofos mastą. Kai JAV pakrantėse siautėjo uraganas Sandy, daugelis sekė ir graibstė kiekvieną naujieną, susijusią su viską kelyje niokojančia stichija. Tiek „Facebook“, tiek „Twitter“ pasirodė pranešimų „iš vietos“, internautai dalijosi vaizdais, siuntė nuorodas su žmonėmis, šokančiais „Gangnam Style“ lietuje ar šniokščiančios jūros pakrantėje. Netrūko ne tik šokiruojančių vaizdų, bet ir melagingų pranešimų. Vienas jų – kad apsemta Niujorko akcijų birža („BREAKING: Confirmed flooding on NYSE. The trading floor is flooded under more than 3 feet of water“, liet. „SVARBUS PRANEŠIMAS: Patvirtinta, kad apsemta Niujorko akcijų birža. Vandens lygis ant grindų – daugiau nei 3 pėdos“) – buvo greitai pastebėtas ir perčiulbėtas, kol pasiekė JAV nacionalinę orų tarnybą ir CNN. Žinoma, tą dieną akcijomis neprekiauta, tačiau ne vienas Niujorko akcijų biržos darbuotojas, išvydęs pranešimą tiesioginiame CNN eteryje, neteko žado. Beje, kaltininko ilgai ieškoti nereikėjo. Žinutės siuntėjas buvo identifikuotas – tai Shashankas Tripathi (@ComfortablySmug), vienas iš Volstrito analitikų, kuriam šiuo metu grasinama baudžiamąja byla.

Trolinimas šalies mastu

Kas gali būti geriau nei trolinti visos šalies vardu? Įmanoma ir taip! Švedija, eksperimentuodama su žodžio laisve, kartą šiek tiek persistengė. Nuo praėjusių metų gruodžio Švedijoje vykdomas eksperimentas: sukurta „Twitter“ paskyra @Sweden teoriškai gali naudoti kiekvienas Švedijos pilietis, pateikęs prašymą ir prisižadėjęs, kad jo čiulbėjimai bus įdomūs, ne į lankas ir anglų kalba. Per metus būta įvairiausių pranešimų: įspūdžių ir nuotraukų iš briedžių medžioklės, Švedijos vykdomosios valdžios kritikos, diskusijos su Švedijoje gyvenančiais musulmonais ir net aštuoniolikmečio mėgstamiausių užsiėmimų, įskaitant masturbavimąsi, sąrašo.

Bet tada pasirodė motina ir namų šeimininkė 27 metų Sonja Abrahamsson. Ji, kaip ir visi kiti norintieji, užpildė prašymą ir gavo prisijungimo prie paskyros duomenis. O tada ir prasidėjo linksmumai. Pirmas klausimas, siunčiamas pasauliui Švedijos vardu, skambėjo taip: „Whats the fuzz with jews. You can’t even see if a person is a jew, unless you see their penises, and even if you do, you can’t be sure!?“ (liet. „Kas per velniava su žydais. Negali žinoti, ar asmuo žydas, kol nepamatai jo penio, bet net ir tada negali būti tikras“). Beveik iškart paskelbtas kitas: „Before WWII Hitler was one of the most beautiful names in the whole wide world“ (liet. „Prieš Antrąjį pasaulinį karą vardas Hitleris buvo vienas gražiausių vardų visame plačiajame pasaulyje“). Vėliau mergina paskelbė Freddie Mercury nuotrauką, kurioje matyti ir braškės, ir parašė: „hungry gay with aids“ (liet. „Alkanas gėjus, sergantis AIDS“). Galima rasti daugybę šios moters perliukų, kuriuose žmonės įžeidinėjami į kairę ir į dešinę, o visa tai pateisinama pasakymu „Man smalsu“.

Po šio nutikimo Švedijos turizmo agentūra, atsakinga už @Sweden priežiūrą, daug atsargiau renka švedų kuratorius, reprezentuojančius šalį. Gal ir mums reikėtų turėti Lietuvos vardo prieigą, kurią kuruotų atsitiktinai parinkti lietuviai? Kaip sako S. Abrahamsson, „pas mus Švedijoje nėra kvailų klausimų, yra tik kvaili atsakymai“. Šiaip ar taip, po šio nutikimo Švedija tikrai prarado nuobodžiausios šalies pasaulyje titulą.

Kaip tampama troliu?

Norint tapti tikru troliu, pirmiausia kelias savaites reikia pagyventi po vienu ar kitu tiltu. Kai galva ims gausti nuo kaukšinčių batų kulniukų ir pravažiuojančių automobilių, akimirksniu išsiugdysite neapykantą nieko neįtariantiems žiobarams. Kad gautumėte „lulz“, visų pirma reikia susirasti auką. Geriausia – nuolat demonstruojančią emocionalumą arba mėgstančią viešus skandalus. Tarkim, kokia nors superpupytė, nuolat įsivelianti į muštynes prie klubų ir barų. Didžiausia bėda, kad socialinis tinklas „Twitter“ dar nelabai populiarus Lietuvoje (o per „Facebook“ trolinti žmogų gerokai sunkiau, nes akimirksniu būsite užblokuotas, ir tiek), tad reikės pasistengti. Pasirinkta auka taip pat turi turėti daug pasekėjų (tokių kaip „Facebook“ draugai), nes be jų nebus ir būrio gynėjų, kurie viską eskaluos ir jūsų nuoširdžiai nekęs.

Radę auką – smūgiuokite. Galite įžeidinėti asmeniškai, galite įžeidinėti pažiūras ir pan. O smūgiuodami nepamirškite žvilgtelėti į savo draugus, tai yra jūsų aukos priešus. Jei sužaisite taip, kad auką įžeidinės ir jos priešai, būsite tikras trolis.

Skleiskite gandus. Juk niekam neįdomu, ar iš tiesų atlikėja Beyoncé buvo nėščia, ar nebuvo. Daug svarbiau, kad ji rėkia ant jūsų ir teisinasi 4 mln. pasekėjų. Na, o jei jau visai nebeturite, ko griebtis, apkaltinkite ką nors vaikų nepriežiūra ar kad turite jo „užstatytą“ vaiką, ar kad jis elgiasi niekšiškai arba blogai su jūsų vaikais. Ir, žinoma, naudokite populiarius #raktažodžius, kad jūsų išsidirbinėjimus pamatytų kuo daugiau žmonių.

Instrukcijų, kaip tapti troliu, reikia tik tam, kad vėliau galėtumėte geriau juos identifikuoti, jei tokių sutiksite. Juk, be banalių trolių, yra ir labai rafinuotų, tokių kaip visų gerbiamas ir mylimas Andrius Užkalnis.

Kodėl troliai gerai verslui?

Pažvelkime į kol kas vieną efektyviausių (bent jau mūsų manymu) lietuviškų trolių – A. Užkalnį. Jei jis savo tekstuose nuolat netrolintų, visų nekeiksnotų ir į šuns dienas nedėtų varguolių, vargu ar daug žmonių skaitytų jo straipsnius „Lietuvos ryto“ tinklalapiuose. Juk lėkšti ir dažnai tikrovės neatitinkantys kavinių bei restoranų aprašymai iš esmės nieko nedomina, tačiau šie paistalai (taip taip, ir mes mokame trolinti!) skaitomi tik todėl, kad tikimasi rasti burnojimų, keiksnojimų ir patyčių. Juk žmogus visada pasijuoks iš artimo nelaimės (ypač lietuvis), jei tai jo neveikia 100 procentų. Tarkim, burnojama ant katalikų kokiame nors Skuodo rajono kaime, tad galima juoktis, juk pats esi iš kito kaimo, atseit – taip ir reikia tame kaime gyvenantiems nevykėliams, kuriuos autorius iškeikia.

Sakoma, kad ranka ranką plauna, o šiuo atveju plaunama net ir muilu. Elementari verslo logika: išdėk į šuns dienas ką nors viename straipsnyje, o dar penkis gali ir nuobodžius parašyti, nes vis tiek tave skaitys tikėdamiesi „varymo“. Tad A. Užkalnis, kaip tikras Lietuvos trolių karalius, tai ir daro: išsirenka auką, pavyzdžiui, Rolandą Kazlą ar kokią bendruomenę (jam nuolat kliūva jau minėti varguoliai, hipsteriai ir t. t.), o gal požiūrį į aplinkosaugą, ir galanda trolinimo ginklus. Jei įvyko koks susišaudymas mokykloje, būtina rašyti priešingai, nei logika diktuoja: kad ginklai čia niekuo dėti ir visi kvaili, nes nieko nesupranta, juk ne ginklai žmones šaudo, bet žmonės šaudo žmones. Tuomet įterpiamas su realybe nieko bendro neturintis pavyzdys: štai Meksikoje ginklų kontrolė labai griežta, bet ten susišaudymų daugiau nei JAV, nors pastarosiose laisvai parduodamų ginklų gerokai daugiau. Ir iš esmės tai jau tobulas trolinimas! Juk kiekvienas sveikai mąstantis žmogus supras, kad į Meksiką ginklai keliauja iš JAV, kur perkami vietinėje 17 aukštų superparduotuvėje palei pasienį, kaip kad lietuviai Lenkijoje dyzeliną perka. Tokiu principu parašius straipsnį ir neigiant viską, kas logiška, sukeliama diskusija, komentuotojai puola dėti autoriaus į šuns dienas ir rašyti tokių perlų kaip „sviesto priėdusi kiaulė nelabai ką apie pasaulį nutuokia“. Dar, žinoma, galima įterpti vieną kitą sakinį apie visuotinį atšilimą, neva tokio nėra, ir motyvuoti tuo, kad „jau ketvirta ar penkta žiema šalta“, ir diskusija bei barniai garantuoti. Juk bent penkias klases baigusiam žmogui aišku, kad dėl visuotinio atšilimo Lietuvoje žiemos ir neturi šiltėti. Štai į šiuos išsilavinusius ir dieną nelabai ką turinčius veikti žmones ir taiko gerbiamasis trolis.

O kuo daugiau žmonių pasipiktina, tuo dažniau reklama parodoma „Lietuvos ryto“ tinklalapyje. Juk nuoroda į tą „kvailą protiškai nesveiko žmogaus“ rašytą straipsnį galima dar ir pasidalyti tinkle „Facebook“, „Twitter“ ir t. t. Kuo unikaliau piktesnis tekstas, tuo daugiau pasipiktinusių skaitytojų, kurie, be to, bus pamatę ir reklamą. Beje, į pagalbą didžiajam troliui kyla ir mažieji, planktoniniai troliai, tai yra žmonės, atsakingi už netinkamų komentarų šalinimą. Manote, kad jie trina viską, kas netinkama, iš eilės? Tikrai ne, jie savotiškai mėgaujasi – visiems kliūvančius komentarus delsia trinti kuo ilgiau. „Lulz“ gaunamas stebint reakciją ir trinant komentarus, tokius kaip „šio tinklalapio administratoriai visai neskiria dėmesio netinkamų komentarų šalinimui“.

Tokie ir panašūs straipsniai, visai nesusijusios diskusijos po jais (pamenate „Užduokit klausimą Stankūnaitei“, kai buvo užduodami ne normalūs klausimai, bet tokie kaip „Koks povandeninio traktoriaus greitis, jei jūsų koziris čyrvai?“) ir kuria tinklo srautą, suteikia žinomumo prastiems ir ne tokiems žinomiems tinklalapiams ar veikėjams, iškelia juos į viršų. O būnant „Google“ viršuje – didžiausi reklamos pinigai. Šiuo atveju keista, kodėl kiti lietuviškų naujienų tinklalapiai neturi etatinių trolių. Jie juk labai padidintų lankomumą.

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: Žurnalas „Valstybė“

Autoriai: Karolis Makrickas

Komentarai (6)