Danijos tyrėjams pavyko sukurti šviesolaidinių tinklų pasaulio Usainą Boltą. Danijos technologijų universiteto programuotojai vienu daugiašerdžiu optiniu šviesolaidžiu pasiekė 43 terabitų per sekundę duomenų siuntimo spartą. Tai – sparčiausias šviesolaidinis tinklas pasaulyje.

Išeitų, kad kol blakstienos klaptelės bent vieną sykį, šitas skaitmeninis žvėris jums bus spėjęs parsiųsti – prisėskite: nuo 500 iki 2 tūkst. 1 Gb filmų.

Kaip danams pavyko pro šviesolaidžio laidelį prakišti šitokį duomenų srautą, sunku pasakyti. Gali būti, kad jie naudojo protokolą, kažkuo primenantį „Flexigrid“. Šis šiemet pasaulį išvydęs monstras moka per sekundę perpumpuoti 1,4 terabito duomenų, o tai yra žvėriška sparta, palyginus su tuo, kas dabar prieinama komercinėje plotmėje. Vis dėlto ir 1,4 terabito šalia 43 terabitų atrodo kaip storo girto vėžlio sprintas laiptais aukštyn. Visai tikėtina, kad danų programuotojams pavyko sukurti visiškai kitokį, kur kas pažangesnį protokolą.

Pabrėžtina ir tai, kad Danijos technologijų universiteto galvočiai kokio nors technologinio dopingo nenaudojo – jų rekordinio eksperimento sparta buvo pasiekta per vieną šviesolaidį, kurį naudoja japonų ryšio bendrovė NTT. O „žaidžiant“ su daugybe šviesolaidžiu, pasaulyje yra pavykę pasiekti šimtų ir net tūkstančių terabitų (petabitų) per sekundę spartą.

Tiesa, tokie eksperimentai su technologine kasdienybe prasilenkia taip, kad apie tai nebūtina ir kalbėti. Įprastam ryšių pasaulyje naudojamos vieno šviesolaidžio technologijos. Tad kaip tik danų pasiekimas turi neprastų perspektyvų kada nors tapti visų mūsų kasdienybe.

Beje, to paties universiteto tyrėjai pirmieji pasaulyje viršijo 1 Tb spartos rekordą. Tai įvyko 2009 m. Iki šiol pasaulyje buvo pasiekta 26 terabitų per sekundę duomenų siuntimo sparta. 2011 m. rekordas priklausė Karlsrūjės technologijų instituto IT specialistams. Nors jų rekordas nepagerintas nė dvigubai, jo buvo siekiama 3 metus.

Komentarai (2)