Priklausomybę įgyti lengva, tačiau ją nugalėti – beveik neįmanoma. Nebent ji dar nespėjo įaugti į žmogaus kasdienybę ir sąmonę taip stipriai, kad būtų neįmanoma jos iš ten ištraukti. Daugiau nei 750 mln. žmonių visame pasaulyje socialiniame tinkle „Facebook“ yra susikūrę paskyrą.

Savo rytus pradedame patikrindami, ką veikia mūsų draugai, pasidalydami naujausioms žiniomis, nuotraukomis ar tiesiog patikrindami, kas naujo atsitiko mūsų pažįstamų žmonių gyvenimuose. Tačiau juk tai – ne toks ir naudingas užsiėmimas.

Galima būtų išskirti kelias priežastis, kodėl vertėtų ne tik mažiau laiko praleisti šiame socialiniame tinkle, bet jo iš viso atsisakyti.

Laiko eikvojimas

Viena valanda per dieną virsta 4 tūkst. valandų?

Studijos atskleidė, kad „Facebook“ mus priverčia išleisti daugiau, dirbti mažiau, be to, kelias valandas praleidęs šioje virtualioje realybėje, pasidarai vangesnis. Tačiau, kas už to slypi: galbūt dėl mūsų priklausomybės atsakingi verslininkai?

Visų pirma, „Facebook“ yra tarsi energetinis vampyras, susiurbiantis tavo laiką ir jėgas. Kitaip sakant, tai – laiko švaistymas.

Verslininkė Anna James portalui „Business Insider“ pasakoja, kad vidutiniškai per dieną „Facebook“ skiria vieną valandą laiko. Jeigu yra savaitgalis, save „apdovanoja“ dar dvejomis valandomis, dedikuotomis kompiuteriui.

„Prisijungiau prie „Facebook“ dar 2007 metais, taigi jau aštuoni metai, kai esu prisijungusi. Prie jo prisijungusi kiekvieną dieną esu bent valandą, o savaitgaliais leidžiu sau pabūti ten keliomis valandomis ilgiau. Taigi susumavus galima pasakyti, kad per savaitę prie „Facebook“ būnu prisijungusi apie 10 valandų.

Per visą laiką, kai esu prisijungusi, praleidau apie 4160 valandų. Tai būtų 173 dienos arba 24 savaitės, jeigu mėnesiais, tai būtų 6 mėnesiai“, – skaičiuoja ir tuo negali patikėti teksto autorė.

Juk verslininkai turi daug darbo, taigi turi tausoti savo laiką. Šeši mėnesiai prie „Facebook“. Argi tai neliūdna?

Tampa „pinigų darykla“

Iš pradžių, vos atsiradęs, „Facebook‘as“ buvo tik platforma, skirta susirašinėti, bendrauti, matyti naujausius įvykius. Dabar jis tapo „pinigų darykla“, kur ant kiekvieno kampo galima pamatyti gausybę reklamų.

Taigi tai lyg pinigų duobė, kur į žmogų yra žiūrima kaip į eilinį vartotoją, kurį reikia suvilioti kažką įsigyti. O juk tai nėra taip sunku. Daug kas gali pasirodyti labai patrauklu, kai prisijungęs prie šios platformos praleidi didžiąją savo laiko dalį.

Įmonės suinteresuotos, kad informaciją apie jų kuriamus produktus ar paslaugas pastebėtų kuo daugiau žmonių, o dar svarbiau, kad informacija pasiektų parankius žmones, tikslinę auditoriją.

Šiuo atžvilgiu „Facebook“ verslininkams yra labai naudingas. Nuo 2013 metų ypač padaugėjo vaizdo reklamų, jas galima pamatyti kone kiekviename kampe. Taigi statistika tokia: „Facebook“ iš mūsų uždirba daug daugiau, nei ką nors iš jo gauname mes.

Priklausomybė

Dar labiau sunerimti priverčia tai, kai be šios socialinės medijos nebesugebame išgyventi nė dienos. Arba neprisijungę prie „Facebook“, patiriame nerimą, jausmą, lyg kažką būtume praleidę, arba nežinotume kažko, ką žino visi kiti, ir kas yra labai svarbu. Būtent apie tai praėjusią savaitę buvo rašoma „The Huffington“ publikacijoje „Kaip atsikratyti „Facebook“ be pasekmių“.

Viena pagrindinių minčių ta, kad norėdami visam laikui išsiregistruoti iš „Facebook“, turime atrasti kažką, kas galėtų tai pakeisti, tam, kad „nejaustume nerimo“, rašoma tame straipsnyje.

„Verslininkai turi daugiau laiko skirti toms platformoms, kurios suteikia galimybę generuoti pajamas, įgyti naudingų kontaktų, padėtų įtvirtinti prekės ženklą“, – sako A. James.

Šiuo atžvilgiu „Facebook“ yra gudrus. Kai žmogus bando išsiregistruoti, jam suteikiamas laiko periodas, per kurį jis dar gali persigalvoti ir sugrįžti į nepakitusią savo paskyrą. Dažnas taip ir pasielgia.

Nesaugūs duomenys

Šiais laikais, kai asmeniniais žmonių ir įmonių duomenimis susirūpinta itin stipriai, socialinis tinklalapis asmeninių duomenų saugumo tikrai negarantuoja. Vien jau tuo atžvilgiu, kad prisijungiant prie paskyros, reikia nurodyti savo vardą ir pavardę, gimimo metus. Juk po to tie duomenys gali būti panaudojami.

Verslo atstovai mato, kokius prekės ženklus mėgsti, kokius užsiėmimus lankai, ką veiki, kur dirbi ar mokaisi. Tai padeda reklamuojant produktus.

Kitaip sakant, „Facebook“ pelnosi iš to, kad yra „atvira knyga“.

Naujausias elgsenos mokslų tyrimas atskleidė, kad, kuo daugiau laiko žmonės praleidžia prisijungę prie šio tinklalapio, tuo nelaimingesni jaučiasi. Dar vienas aspektas, kurį atskleidė tyrimas – kuo daugiau laiko praleidžiame prisijungę, tuo negatyvesni tampame.

Tyrime dalyvavo 400 studentų. Jų išvada buvo tokia – verslininkai turėtų išsilaisvinti iš „Facebook“ gniaužtų, nes pasyvus žmogus nesusigundys parduodama paslauga ar preke.

Negalima pasitikėti

Dar vienas dalykas, įvardijamas „Business Insider“ straipsnyje, tai, kad paprasčiausiai negalime pasitikėti „Facebook“. Šis socialinis tinklalapis dabar bando manipuliuoti žmonių sąmone ar net jausmais. 689 tūkst. „Facebook“ vartotojų, kurie nesuteikė leidimo viešinti duomenų apie juos, buvo nuvilti.

Ir tai tik vienas iš daugybės pavyzdžių, kai šis tinklalapis neetiškai pasielgia su vartotojais, paviešindamas jų duomenis.

Taigi intelektinei nuosavybei saugoti ši platforma nėra pati geriausia vieta. Svarbu atminti tai, kad informacija, kuria dalijamės, arba duomenys, kuriuos patikime „Facebook“, kartais vienaip ar kitaip gali būti panaudojami prieš mūsų pačių interesus.

Komentarai (0)