SSD diskai: 7 įdomūs faktai (18)
SSD diskai – nauja mada ar tik dar vienas brangus žaisliukas? Technologijų ekspertai sutinka, kad tai tarpinis žingsnis nuo tradicinių disko formos laikmenų link naujo tipo atminties laikmenų. Dabar tai vartotojų pasirinkimas – mokėti daugiau ir gauti patikimesnį diską, ar sutaupyti ir saugoti kompiuterį nuo kiekvieno judesio.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Norime papasakoti apie SSD diskus daugiau. SSD - diskai yra labai įdomi technologija, paremta flash atmintimi. Pateikiame kelis įdomius ir intriguojančius faktus apie SSD.
1. SSD negalima vadinti „disku“, nes jo viduje nėra į diską panašaus mechanizmo, kaip HDD. Pavadinimas irgi lietuviškai skambėtų labai keistai – „stabilioji atmintinė“ – Solid-state Drive. Kodėl „stabilioji“? Todėl, kad viduje nėra laisvai judančių detalių. Ten niekas nesisuka, niekas neatsidaro ir neužsidaro – tiesiog keletas lustų ant plokštės su jungtimi ir viskas.
2. SSD diskai gali būti bet kokios formos. Kaip ir USB atmintinės. Keista, bet iki šiol SSD diskai gaminami standartinių 2,5 colių matmenų, kad tiktų į stacionarius ir nešiojamus kompiuterius. Tai nėra būtina, nes jie gali būti nors ir žvaigždės formos. Kodėl? Jų atmintis yra saugoma keliuose flash atminties lustuose, tarpusavyje sujungtuose ant specialios plokštės. Tai reiškia, kad nėra griežtų standartų, kaip HDD diskams. Nepaisant to eksperimentų su forma beveik nėra.
3. SSD diskai turi savo galiojimą! Netiesiogiai, aišku... Atminties blokai, iš kurių sudarytas kiekvienas flash atminties lustas nėra naudojami begalybę kartų. Jų „gyvenimo ciklas“ – nuo 10 000 iki 100 000 kartų. Tai reiškia, kad įrašyti duomenis į vieną bloką galima nuo 10 iki 100 tūkstančių kartų. Kai blokas „sugadinamas“ duomenys rašomi į kitus laisvus blokus. Dėl to SSD diskas tarnauja tikrai ilgai. Net jei viso disko įrašymo procesas būtų 100 000 kartų, ar įsivaizduojate, per kiek laiko jis turėtų susidėvėti? Jei per dieną įrašytumėte duomenis 10 kartų, jis tarnautų... beveik 28 metus.
4. SSD technologiją išrado pasaulyje beveik niekam nežinoma kompanija Dataram 1976 metais. Pirmasis SSD buvo pavadintas Bulk Core. Jo atmintis tuo metu buvo neįsivaizduojama – net 2 MB. Taip, nesuklydome – 2 megabaitai. Tuo metu jis ir kainavo nesuvokiamus pinigus – 9700 dolerių. Dabartinio ekonomikos lygio kaina būtų 36 317 dolerių. Jei skaičiuotume pagal tų dienų atminties kiekio įkainius, tai 1TB SSD kainuotų 152 milijardus dolerių. Tokio dydžio diską dabar galima įsigyti už 1000 dolerių.
5. Pirmasis SSD diskas buvo sukurtas 1988 metais. Tai padarė niekam nežinoma kompanija Digipro ir pavadino jį Flashdisk. Jo talpa buvo 16 megabaitų. Į prekybą šis diskas buvo paleistas tik 1990-siais. Kainavo vis dar „žvėriškus“ pinigus – 5000 dolerių.
6. Šiandien didžiausios talpos SSD yra 16 TB. Tokį diską neseniai pristatė Samsung. Kol kas realiai prekiaujama 8 TB dydžio diskais, kuriuos gamina ir Sandisk ir Novachips ir kitos kompanijos. Jų kainos – ne paprastiems vartotojams.
7. Vienas iš pigiausių 1TB talpos SSD yra Mushkin Reactor. Jis kainuoja vos 334 dolerius. Palyginimui, 1TB HDD kainuoja apie 60 dolerių. Tai mažmeninės kainos – perkant mažiausiai 1 vienetą. Aišku, kainos keičiasi kas ketvirtį – jos mažėja.
SSD diskai internetu parduodami visame pasaulyje. Tai tikrai didelis verslas. Pavyzdžiui, viena iš pirmaujančių gamintojų Western Digital arba WD praneša apie 200 milijardų dolerių apyvartą 2014 metais. Ir tai net ne didžiausia gamintoja (didžiausia yra Sandisk).
Šiuo metu SSD gamintojai aktyviai pluša ne tik rinkodaros srityje, juk reikia vartotojams įsiūlyti 5 kartus brangesnį produktą, bet ir mokslinėse laboratorijose. Ten eksperimentuojama su naujomis technologijomis ir flash atmintimi. Kaip į lustą „sukišti“ kuo daugiau atminties, o tada, kaip į standartinė 2,5 colių dėklą sukišti kuo daugiau lustų.