Gal jau laikas išbandyti nemokamą operacinę sistemą? Dabar tam puikus metas - išleistas naujas „Linux“ paketas „openSUSE Leap 42.2“

Mane MPC žavi filmų atkūrimo kokybe, nes galima pasirinkti kokiu kodekus naudoti ir tikrai per MPC atkūrimas kokybiškesnis, plius 6ch daug geriau atkuriamas. Per VLC tik IPTV pasileidžiu, daugiau nieko. Pats asmeniškai turiu įsidiegęs Linux Mint, nes man Ubuntu Unity nepatiko. Kas dėl HW pusės, tai pas mane ant Asus laptop'o kažkas negerai su garsu yra, per ausines nenori gerai atkurti garso, pešasi kanalai, o va per integruotus garsiakalbius viskas gerai.

Teko naudoti ir MPC ir VLC didelio skirtumo nepastebėjau. Gal tai priklauso nuo ką žiūriu. Bet dabar dažniau naudojų VLC. Kas geriau Linux Mint ar Ubuntu Unity? Čia tas pats kas klausti kas skaniau: balandėliai ar cepelinai. Kitas atsakys kad morkos, nes jose nėra mėsos.

Aš neliepiu tau naudoti Linux Mint, tik sakau, kad įsidiegiau Mint, nes ties kažkuria Ubuntu versija Unity man nepatiko, tuo metu buvo apkraunamas PC su tuo Unity.

MPC yra tik po windoze, nes naudoja DirectShow API, tad linux'e jis kaip ir nera alternatyva. VLC tarp Linux vartotoju populiarus, nes ji turi dauguma distribuciju repositorijose, bei out-of-box'e jis tiesiog veikia. Daug kas prie jo priprate nuo Windows'u naudojimo laiku, ypac senesniu laiku, kuomet default'iai windausu playeriai reikalavo codec-pack'u (gal ir dabar tas yra nzn,) o VLC tiesiog veike. Kiti Linux'iniai player'iai daznai buna grafiniai frontend'ai mplayer'iui ir kartais gali tekti pasikonfiginti tam tikrus perduodamus parametrus jam, kad viskas veiktu gerai. VLC po linux'ais turi ir trukumu. Nezinau kaip dabar, bet pries pora metu GPU akseleravimo palaikymas buvo prastas. Tam, kad ant atom'inio kompo su vaizdelka galeciau ziureti filmus naudojant nvidia VDPAU, teko naudoti mplayer2 su SMPlayer frontend'u. Galbut dabar tai jau patobulinta.

Negali sakyti, kad aš nebandžiau...

Butent todel, kad i Ubuntu nera prikista kruvos visokiu GUI konfiguratoriu visokioms 1% vartotoju aktualioms problemoms spresti, kaip kad asmeniniu klaviaturos layuot'u kurimas, jis yra user-friendly. Ten nera milijono meniu, mygtuku, langu languose, dar daugiau langu ir paneliu ir butinai tab'u, visokiu abeceles tvarka isvardintu objektu paspaudus ant start meniu ir kitu nesamoniu. Programos Ubuntu diegiamos paprasciausiai is visu OS. Tam uztenka nueiti i ubuntu "store", susirast programa ir paspaust Install. Jokiu "next next", jokiu freeware/shareware sudapuslapiu su maliciuos kodu, jokiu crack'inimu ir daemon tools siuntimu. Jeigu is lokalaus turinio - paspaudi ant deb paketo ir ji suinstalina per ta pati store. Visa kita, kaip papildomu saltiniu pridejimas, kompiliavimai etc. yra atskiri atvejai. Reikia RAR'o - atsidarai terminala, ivedi "apt-get install unrar" - viskas. Arba nueini i store, i paieska suvedi rar ir paspaudi install. Jokiu ejimu i linkomanija, jokiu WinRAR siuntimu, joki ucrackinimu ir jokiu 50 papildomu WinRAR ikonu atsiradimo ant kontekstinio meniu by-default po instaliacijos. Vaizdo plokstes, kitos hw problemos - siuos atvejus reikia analizuoti individualiai. Intel'io platformos palaikomos gerai - absoliuciai daugumai to uztenka. NVIDIA vaizdakortes palaikomos gerai su proprietrary draiveriais. AMD GPU siuo metu ne kazka, bet nera tragedijos, tiesiog zaidimu nepazaisi. Viskas priklauso nuo konkretaus atvejo - pas mane pastaruju ~7metu Intel ir NVIDIA produkcija veikia po Ubuntu be priekaistu. Ikyrus nepatogumai - irgi subjektyvu. Daug atveju tai daznai reiskia ne "maziau patogu" o "ne taip kaip buvau priprates". Del sios priezasties daug prie Gnome2 pripratusiu zmoniu nekente UNITY aplinkos, nors pacios UNITY koncepcija labai artima macOS'ui, kur niekas neverkia del nepatogumo. Paprasciausiai kitoje puseje esantys langu mygtukai, globalus meniu bar'ai ir pan. sprendimai yra naujas UX, prie kurio reikia priprasti.

Kodėl negalėjimas panaudoti įrenginio pagal paskirtį nėra tragedija? Dar yra ir kitas aspektas – Linux sistemos kol kas man negali pasiūlyti beveik nieko geresnio negu kad siūlo Windows, išskyrus kainą. Įdiegus Linux didžiąją dalį visada tekdavo praleisti desperatiškai mėginant įjungti funkcijas, kurios Windows yra visiškai elementarios ir jokio spec. konfigūravimo nereikalauja, pvz., internetinė kamera, bevielis tinklas stacionariam kompiuteriui, šešiakanalis garsas (kad veiktų visur, ne tik gurdesnėse programose) ir t. t. Ir visa tai tik tam, kad gautum BENT tą patį funkcionalumą, kuris yra Windows.

Džyzes... Koks gi po velnių skirtumas, kaip technologiškai tobulai ten viskas tame Linux'e realizuota (su tais naujinimais ir pan.). Jeigu šiandien neina pasinaudoti kasdieniam gyvenime* - metam tokią OS per tvorą ir viskas. *Nes tai kažkas su garsu, tai tray icon'os nėra, tai programa užsidaro be jokio įspėjimo, tai milijonas kitų nesąmonių, tai...

Išbandęs daug OS - Debian, Ubuntu nuo 8.04, Ubuntu netbooko versijas, puppylinux ir daug variantų Ubuntu pagrindu - xubuntu, kubuntu, lubuntu, wattos, peppermint, Bodhi linux, tai labiausiai patiko pagal stabilumą Lubuntu LTS versijos.

Aš irgi daug išbandžiau (beje.. mažiau nei tu). Kol kas geriausia OS - Windows 10. Kainavo visiems mano kompiuteriams tiek pat, kiek Linux (t.y. 0€).

Nezinau kada ir kaip ir ka tu naudojei, bet dauguma wifi kameru, wifi, bt veikia out-of-box'e ir ten nieko apskritai daryti nereikia. Labiau priesingai: nereikia siustis jokiu draiveriu ir ju instalint, nereikia ieskotis virusuotu freeware sudu ar crackintu paketu tokiems elementariems dalykams kaip PDF skaitymui, RAR archyvams, ISO montavimui, vide/audio ziurejimui ir kt.

Frooty lups galima paleisti per Wine - windows programų leistuvę. Daugelis programų paprastų pasileidžia, kai kurios gali stiginėti. Pavyzdžiui aš pastėbėjau, kad ant wine Richedit nors ir veikia, bet labai lėtai ir jei raidės didėls išvis stipriai stabdyt pradeda. Niekaip jie normalaus Richedit negali padaryt (Richedit naudoja wordpadas pavyzdžiui). Daugelis senų, nereiklių programų per wine man veikia, iš esmės visos, kurių man reikia. Ir winrar naudoju windowsinį per winę, bet jau dažniau linuxinius archivatorius. Kai kurios programos idealiai veikia, tas pats kas ant windowsų. Dar nėra ant linuxų, bent nėradau normalios piešimo programos, tokios paprastos ir patogios kaip paint. Tai bagai visokie, tai per sudėtinga ir nepatogi, prikišta funkcijų nereikalingų, o reikalingų nėra. GIMP man persudėtinga ir ilgai kraunasi, norint kokį niekutį paredaguot. Video redagavimo programą viena naudoju, gera, bet būna gad pastringa ir pakimba, todėl atsargiai su ja, o ji turi vieną gerą funkciją, kuios neturi nei muve makeris windowsinis, nei daugelis kitų windowsinių programų. Bet nemokama ji, tai tikėtis super kokybės nereikia.

Čia standartinė problema galim sakyt, užtenka pajungti internetą per pvz kabelį, ar dar kitu būdu per kokį ten 4g usb ir po updeitų viskas pasileidžia. Bent man taip būna 50% atvejų, kai instaliuoju šviežiai linuxus. O kai windowsuose pusė įrenginių neveikia "out of the box" maža to dar ir kietieji diskai ir riekia sukišti draiverius neretai per prievarta per subinę praktiškai, tai čia kaip ir norma?

Zmones ta daro nuolat. Dauguma "metanciu" per borta meta Windows ir renkasi MacOS arba Linux.

Linux vs Windows cia nera temos esme. Abi sistemos ir ekosistemos turi savu privalumu ir trukumu, arbi gali buti ir puikios ir prastos tam tikrose situacijose. Jei nepastebejai, pats rasiau, kad linux nera tobula ir tinkama visiems. Mano diskusija su UTF16 buvo apie tai, ar paprastas vartotojas gali naudotis Ubuntu linux'u.

Jeigu nori PC / notebooko naršymui ir filmams-muzikai, dar kokį dokumentą paredaguoti - perki biudžetinį ~230 EUR, meti Lubuntu 16.04 LTS ir sėdi ramus. Instaliuota 5 kartus, su Lan laidu, atsinaujino, visi draiveriai vietoj. Iššūkis buvo kaip megėjui Samsung daugiafunkcinį printerį paleisti, bet Samsung oficialioje svetainėje jie buvo ir reikėjo komandinę eilutę naudot. Tėvui 61 metai ir naudojasi be problemų, net wlan usb adapterį atpažino OS. Windows 10 turiu tik dėl vaikų žaidimų ir atnaujinimai kai kurie po pusvalandį atsibosta, ko lubuntu nebūna. Beje LXDE vartotojo sąsaja turėtų patikti minimalistams ir windows 98 jaučiantys nostalgiją

Čia kalbama apie tai, kas būna „in the box“. Jeigu mano HDMI capture card Linux neveikia ir turbūt niekada neveiks, kad ir per kurį galą tu ją kištum, tai jau labai didelis minusas sistemai...

UTF16, Niekas nesako, kad imk Linux ir tau tiks. Jei tau reikia kažkokio specifinio hardware'o(hdmi capture card) ar kokių nors paprastam vartotojui net negirdėtų programų, tai prašom - naudok tai, kur visa tai palaiko. Bet nesakyk, kad tavo minimi dalykai yra aktualūs daugumai. Paprastas žmogus, sugedus klaviatūrai, nueis ir nusipirks naują ar seną susiremontuos, o ne ieškos kažkokių programų, kurios mygtukus vietom sukeistų. Jei kalbant būtent apie "in the box", tai Linux'ai turi daug dauiau. Bent jau mano patirtis tokia. Kaip sakot, wifi neveikia, tai su Windows 10 visiškai internetas neveikia 2012 metų Acer laptop'e. Tuo tarpu, Ubuntu visus 4 metus be problemų sukasi. Universitete prie spausdintuvo greičiausiai sugebėjo prisijungt taip pat mano laptop'as su Ubuntu - net MacBook pro to nesugebėjo be interneto pagalbos.