Kompiuteriai be operacinių sistemų prarastų ne tik savo žavesį, bet ir prasmę. Bet kuri kompiuterinė sistema iš tikrųjų tėra tam tikra seka sujungtų elektroninių komponentų visuma. Tuo tarpu „pažadinti“ šią geležį bei suteikti jai funkcionalumą gali tik operacinė sistema. Būtent šis aparatinės ir programinės įrangos derinys pastaruosius keletą dešimtmečių kardinaliai keitė, keičia ir keis kiekvieną gyvenimo sferą.

Išmanieji telefonai ir televizoriai, kompiuteriai, skaitmeniniai apsaugos sprendimai, viešbučių rezervavimo ar bankinės sistemos – visa tai įgyvendinama, naudojant įvairias specializuotas operacines sistemas. Jos naudojamos ir kompiuterizuotose darbo vietose. Žmonija, šia programine įranga pasinaudodama aparatinės įrangos skaičiavimo resursais, galima sakyti, kuria stebuklus.

Operacines sistemas (OS) skirstyti galima įvairiai, tačiau dauguma jų – pernelyg specializuotos, kad būtų žinomos plačiajai auditorijai. Gali skambėti keistai, tačiau ribota sklaida šiuo atveju veikiau privalumas, o ne trūkumas. Žinoma, šiuo atveju kalbame ne apie operacinės sistemos funkcines galimybes ar populiarumą, bet jos saugumą.

Pavyzdžiui, kodėl vieni kompiuterių naudotojai nuolatos susiduria su kenkėjiškų programų keliamu pavojumi, o kiti dėl to visiškai nesuka sau galvos? Atrodytų, tiek vieni, tiek kiti operacinę sistemą naudoja panašiems tikslams, tačiau nagrinėjant saugumo problemas, „Windows“ vartotojai visuomet susilaukia daugiau dėmesio. Paradoksalu, bet kur kas saugesnės „Linux“ bei „Mac OS“ operacinės sistemos dėl tam tikrų priežasčių vis dar slepiasi „Windows“ šešėlyje.

Kas lemia tokias tendencijas ir kodėl kibernetiniai nusikaltėliai taip mėgsta kankinti „Windows“ vartotojus, o „Linux“ ar „Mac OS“ operacinių sistemų naudotojams tiek dėmesio neskiria? O gal įdomu, kokios praeities klaidos šiuo metu akivaizdžiai trukdo „Windows“ lygiuotis su „Linux“ ir „Mac OS“? Puikiai suprantame, kad skirtingų OS privalumų ir trūkumų aptarimas įplieskia karštas diskusijas skaitytojų tarpe, tačiau šį kartą į visa tai pabandykime pažvelgti kiek racionaliau.

Populiarumas – tarsi masalas programišiams

„Windows“ OS kasdien naudojasi milijonai kompiuterių naudotojų tiek namuose, tiek biuruose. Tuo tarpu „Linux“ bei „Mac OS“ platformoms tenka dalintis tais vartotojais, kurie ieško unikalumo, turi griežtus įsitikinimus ar tiesiog dirba labiau specifinėse srityse. Ir nors „Linux“ populiarumu greičiausiai netgi lenkia „Windows“, tačiau viena operacinė sistema dominuoja serveriuose bei įvairiuose automatizavimo sprendimuose, o kita kur kas labiau paplitusi kompiuterizuotose darbo vietose.

Vis dėlto „Linux“ populiarumas kur kas labiau segmentuotas ir susideda iš daugybės skirtingų platformos distribucijų, galinčių taikyti skirtingus saugos mechanizmus, vartotojų teisių valdymo metodus ir pan. Tuo tarpu „Windows“ operacinės sistemos atveju programišiaus sukurta kenkėjiška programa gali puikiai funkcionuoti praktiškai bet kurioje „Windows“ versijoje. Jaučiate skirtumą? Kitaip sakant, kam kibernetiniam nusikaltėliui gaišti laiką potencialių aukų ieškant mažuose „Mac OS“ ar „Linux“ segmentuose, jeigu vienu gerai apgalvotu kenkėjišku programiniu kodu jis gali iš karto pažeisti milijonus neatsargių „Windows“ operacinės sistemos naudotojų?

Žinoma, visko suversti vien tik „Windows“ populiarumui tikrai negalime. Nors tai labai svarbus aspektas, tačiau ekspertų požiūrį į šios operacinės sistemos saugumą iš dalies nulemia ir tam tikri architektūriniai niuansai bei kitos praeityje padarytos klaidos, kurių „Microsoft“ vis dar nesugeba eliminuoti iki šiol. Saugumo aspektu „Linux“ ir „Mac OS“ turi gerokai daugiau panašumų, todėl tai gali tapti tarsi dar viena svaria priežastimi, kodėl programišių akys kur kas dažniau krypsta į „Windows“ operacinės sistemos naudotojų pusę.

Skaudžios „Microsoft“ praeities sprendimų pasekmės

Sistemų administratoriai puikiai supranta, kad paprastam kompiuterinės sistemos naudotojui negalima suteikti teisių, kurios leistų keisti globalius operacinės sistemos nustatymus. Vis dėlto „Microsoft“ tokio modelio savo platformoje netaikė iki pat „Windows 2000“ operacinės sistemos pasirodymo. Kitaip sakant, „Windows“ ilgą laiką buvo tiesiog vieno vartojo operacinė sistema, kai tuo tarpu tiek „Linux“, tiek „Mac OS“ nuo pat pirmųjų savo gyvavimo dienų buvo pristatomos kaip daugelio vartotojų platformos.

Būtent ši architektūrinė ypatybė savo veidą parodė prasidėjus interneto amžiui. Paprastam kompiuterio naudotojui naršant internete, jį supa ne tik naudinga informacija, bet ir nesuskaičiuojama galybė programišių paruoštų ir nuolatos atnaujinamų kenkėjiškų programų. Ši nekantraudama laukia tipinio „Windows“ vartotojo, kuris prie kompiuterio neabejotinai bus prisijungęs administratoriaus teisėmis. „Linux“ ar „Mac OS“ operacinėse sistemose tai padaryti nelengva, o „Windows“ atveju rutina.

Nesigilinat į smulkmenas, kad kiekvienas „Windows“ operacinės sistemos naudotojas esant reikalui gali paleisti ne tik vykdomuosius exe failus, tačiau taip pat turi visas reikiamas teises pridėti ar keisti tokius svarbius sisteminio lygmens failus kaip ddl. Įprastam sistemos naudotojui šie užkeikimai paukščių kalba geriausiu atveju sukels antakio kilstelėjimą – „Na, ir…?“ O ką tai reiškia, žvelgiant iš programišiaus perspektyvos? Ogi tai, kad bet kokia „Windows“ operacinėje sistemoje patiklaus vartotojo paleista kenkėjiška programa turi visas reikiamas teises pagal savo poreikius kontroliuoti sistemos darbą.

Reikšmingi pokyčiai eilinių vartotojų Windows sistemose prasidėjo nuo „Windows XP“ OS (labiau administratoriams skirtose Windows versijose (Server, NT) jie prasidėjo anksčiau), tačiau net ir praėjus daugybei metų bei pasirodžius „Windows 10“, „Microsoft“ vis dar turi daug ko pasimokyti iš „Linux“ bei „Mac OS“ saugumo srityje. Pavyzdžiui, paprastiems naudotojams pritaikytose „Linux“ operacinės sistemos versijose pagrindinis administratoriaus vartotojas pagal nutylėjimą greičiausiai bus išvis išjungtas.

Komentarai (50)