Viena iš valdymo centro sienų buvo rezervuota projektui „Cyberfolk“. Joje turėjo būti pateikiami šalies „laimės rodikliai“. Beras sukūrė prietaisą, kuris leido kiekvienam šalies piliečiui, turinčiam jį savo namuose, pateikti informaciją apie savo nuotaiką, reguliuojant specialią svirtelę skalėje nuo kraštutinai blogos nuotaikos iki pilnos laimės.

Buvo suplanuota, kad visus prietaisus, pavadintus „Algedonmetrais“ (nuo graikiškų žodžių „algos“ – skausmas ir „hedone“ – „pasitenkinimas“), apjungs jau egzistuojantis televizijos bangų tinklas, o surinkti duomenys rodys „suminę, nacionalinę laimę“. Rodiklis turėjo padėti suprasti piliečių reakciją į valdymo centre priimamus sprendimus.

Kas valdo informaciją, tas valdo pasaulį

„Cybersyn“ sistemoje buvo keturi užduočių sprendimo lygiai: įmonės, pramonės šakos, ekonomikos sektoriaus ir globalus. Jeigu klausimo nepavykdavo išspręsti žemesniame lygyje per tam tikrą laiką, užduotis būdavo automatiškai perkeliama į kitą lygį. Stafordas Beras ir prezidento Aljendė komanda manė, kad valdymo sistema turi būti kuo mažiau biurokratiška ir paremta grįžtamuoju ryšiu.

Įmonės siųsdavo pirminius duomenis apie iškylančias problemas ir gaudavo atsakymą su veiksmų planu.  Duomenų analizę atlikdavo centrinis kompiuteris, tačiau sprendimus priimdavo žmogus.   

Norėdami pasinaudoti automatizuotos kompiuterinės analizės privalumais, gamyklų vadovai ir vadybininkai turėdavo nuodugniai ištirti kasdieninę savo kompanijos veiklą ir išsiaiškinti kritines vietas.

Pavyzdžiui, vėluojantis išteklių pristatymas, galėjo paveikti visą suplanuotą gamybos grandinės rezultatą. Vadovams nereikėjo gilintis dėl kokių priežasčių vėluoja sunkvežimis. Konkrečias priežastis (blogas oras, piketas, kelio darbai ar kita) žinojo eiliniai darbuotojai, tačiau vadovai turėjo pastebėti kritinį momentą gamybos procese.

Ekspertai suformuluodavo atitinkamus rodiklius, pavyzdžiui, kuro atsargų kiekis, pristatymo laikas ar įrengimų apkrovimas. Vėliau šie rodikliai vadybininkams padėdavo kontroliuoti procesą ir užbėgti problemoms už akių.

„Cybersyn“ kūrėjai manė, kad kompiuterinė analizė ir modeliavimas gali padėti išvengti nerealistinių tikslų kėlimo bei neracionalaus išteklių paskirstymo. Tam buvo sukurtas modeliavimo skyrius. Pavyzdžiui, komanda atvykdavo į konservų fabriką ir atlikdavo techninę analizę.

Kokios žaliavos – skardinės, cukrus ar vaisiai yra kritiškai svarbiausios, kad gamykla veiktų pilnu pajėgumu? Ar yra statistinė informacija apie išvalytus vaisius, ar skardinių kiekį gamybinėse linijose?  Ar gamykla turi įrengimus, kurie automatiškai pateiktų rodiklius? Gavus reikalingus atsakymus buvo sudaroma blokinė schema, atvaizduojanti procesą nuo tiekėjų iki galutinių vartotojų.

Jei vyriausybės planuotojai nuspręsdavo, kad įmonė turi padidinti gamybą 200%, modeliavimo skyrius galėjo atsakyti, ar šis tikslas yra pasiekiamas.

Cybersyn paleidimas kritinėmis sąlygomis

1972 m. prasidėjo sistemos diegimas, tačiau projektą trikdė Čilės vidiniai politiniai konfliktai, kuriuos kurstė išorėje kovojančios jėgos – vakarų ir „socialistinio lagerio“ šalys.

Naujoji sistema buvo paleista kaip tik tuo metu, kai vyko masiniai krovininių automobilių savininkų streikai. Čilė – geografiškai išskirtinė šalis, jos teritorija it siaura juosta, nusidriekusi tūkstančius kilometrų išilgai Ramiojo vandenyno.

Šalyje beveik nebuvo geležinkelių tinklo, todėl dauguma krovinių buvo gabenama sunkvežimiais. Transporto paslaugų darbuotojų profsąjunga kartu su parduotuvių savininkais, pasisakė prieš Čilėje kuriamą prekių paskirstymo sistemą bei įmonių nacionalizavimą. Jie pradėjo streiką ir praktiškai paralyžiavo šalies transporto ir prekybos sistemą.

Teleksais gaunama informacija leido matyti, kur situacija yra sunkiausia ir kur žmonėms labiausiai reikia pagalbos. Santjago dispečerinė veikė kiaurą parą, keliomis pamainomis.

Kai vairuotojai pakartojo streiką antrą kartą, transporto sistema padedama „Cybersyn“ susitvarkė su situacija dar geriau ir greičiau. Vis dėlto, įvykiai šalyje peraugo pilietinį karą, kuris galiausiai baigėsi Aljendė rėžimo žlugimu. Eksperimentas nepavyko taip, kaip buvo suplanuotas, nes projektas taip ir nepradėjo dirbti visa numatyta apimtimi.

1972 m. gruodžio 30 d. Prezidentas Aljende apsilankė valdymo centre ir išreiškė viltį, kad „Cybersyn“ lydės sėkmė ir pavedė komandai ruošti sistemą oficialiam paleidimui, kuris turėjo įvykti 1973 m. vasario mėn. Tuo metu beveik 70% šalies gamybos įmonių jau buvo prisijungusios prie projekto. „Cybersyn“ galėjo paskaičiuoti Čilės ekonomikos modelį keletui metų į priekį, remiantis faktiniais duomenimis.

1973 m. rugsėjo 11 d. Čilėje įvyko karinis perversmas, vadovaujamas Augusto Pinočeto. Prezidentas Aljedė žuvo, dalis „Cybersyn“ darbuotojų buvo areštuoti, kiti pabėgo. Projekto valdymo centras buvo sunaikintas, kadangi naujosios valdžios požiūris į ekonomiką buvo kitoks ir jie nepalaikė totalinio reguliavimo idėjos.

Stafordas Beras sunkiai išgyveno projekto nesėkmę ir kuriam laikui pasitraukė iš viešos veiklos. Vėliau jis konsultavo Meksikos, Urugvajaus ir Venesuelos vyriausybes, gyveno atsiskyręs Anglijoje ir Kanadoje, kur tęsė savo idėjų plėtojimą bei rašė knygas.

Pats projektas niekada nebuvo pakartotas tokiu pavidalu, tačiau tapo legenda. Beras, tarsi, numatė didžiųjų duomenų analizės, verslo procesų automatizavimo ir elektroninių dokumentų valdymo technologijų atsiradimą. Daugelis jo revoliucinių koncepcijų dabar jau tapo standartu ir yra plačiai naudojamos versle.

Parengė ediweb.com

Komentarai (4)