Kokia ateitis laukia kriptovaliutų ir kas darysis su Bitcoin? ()
Šiuo metu terminas skaitmeninės valiutos daugumai žmonių, pirmiausia, reiškia bitcoiną. Jis susikūrė sau gerą vardą, nes buvo novatoriškas ir pirmasis rinkoje.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kodėl verta rinktis kriptovaliutas?
Skaitmeninės valiutos atkreipė dėmesį tų, kurie nebuvo patenkinti valstybine pinigų ir kredito politika. Neilgai trukus po bitcoino anonso pradžios 2009 m. šią kriptovaliutą pastebėjo spekuliantai. Jie manė, kad laikui bėgant kriptografinės valiutos kainos augs pirmiausia todėl, kad pasiūlymas turėtų būti apribotas 21 milijonu BTC. Ir jie buvo teisūs.
Bitcoinų sėkmė sukūrė sąlygas atsirasti naujoms kriptovaliutų sistemoms. Pasirodė Ethereum, Monero, Cardano, Litecoin, Iota ir daugybė kitų. Bitcoinas, kaip ir auksas, yra neproduktyvus turtas. Tai reiškia, kad jo savininkui neatneša stabilių pajamų. Skaitmeninės valiutos turėtojas gauna pelną tik tada, kai aktyvai parduodami. Tačiau kriptovaliuta neturi tokio pasitikėjimo kaip taurieji metalai. Šiandien bitcoinas brangus, bet kokia situacija bus po 10 metų? Kur jūs investuotumėt savo pinigus – į auksą ar bitcoiną?
Kokia matyti ateitis?
Kai kurie pesimistai situaciją paaiškina tokiu būdu: naujų skaitmeninių valiutų pasiūlymas yra begalinis, nes visi, turintys pinigų ir techninį išsilavinimą, gali sukurti blockchain ir savo virtualius pinigus. Toks paklausos ir pasiūlos disbalansas reiškia, kad ilgainiui bet kokios kriptografinės valiutos vertė gali tapti lygi nuliui.
Tačiau trumpuoju laikotarpiu investuotojai gali gerai uždirbti. Skaitmeninės valiutos vertė priklauso nuo naudojamos technologijos ir monetų populiarumo. Bitcoinas palaipsniui praranda savo pozicijas. Jo technologija šlubuoja, yra plėtimosi problemų. Pervedimai sulėtėjo, sandoriai tapo brangūs (vartotojai privalo daugiau sumokėti už greitą jų sandorių patvirtinimą). Skaitmeninės valiutos kasimas reikalauja didžiulių duomenų apdorojimo pajėgumų. Teisybės dėlei būtina paminėti, kad šias problemas turėtų išspręsti naujas protokolas Lightning, kurio pagalba jau buvo sėkmingai atlikta pirmoji BTC transakcija – akimirksniu it visiškai nemokamai.
Bet visa tai netrukdo BTC. Jo populiarumą sukelia virusinį poveikį: vos ne kiekvieną dieną atsiranda naujų biržų, kriptovaliuta tampa viena iš populiariausių diskusijų temų žiniasklaidoje. Statomi nauji Bitcoin bankomatai, o kai kurios didelės internetinės parduotuvės priima skaitmeninę valiutą prekių ir paslaugų apmokėjimui.
Daug ką gąsdina valdžios atstovų bandymai suvaržyti prekybą kriptovaliutomis, ypač jų anonimiškumą. Tačiau šią problemą srities bendrovės sėkmingai spendžia, savo verslą perkeldamos į tolerantiškesnes valstybes.
Alternatyvios galimybės
Šiuo metu egzistuoja daugybė kitų skaitmeninių valiutų, kurių veikla pagrįsta gerai žinoma blockchain technologija. Pvz., Ethereum yra sistema, kuri turi galimybę decentralizuoti, saugoti ir pervesti beveik bet kokius duomenis, aktyvus ar skaitmenines monetas. Ekspertai nesutaria, ar būtina reikia „eterius“ leisti neribotai, ar apsiriboti 100 mln emisija. Kol kas nėra atsakymo į šį klausimą.
Skaitmeninė valiuta IOTA, išleista 2015 m., unikali tuo, kad sandoriai yra nemokami, o sistemos pralaidumas laikomas neribotu. „Kasimas“ nebūtinas. Vartotojas pats turi patvirtinti du ankstesnius sandorius.
Kai kurios didelės organizacijos bando sukurti savo kriptovaliutas, kad galėtų nenaudoti įprastų dolerių ir eurų. Visai neseniai „Eastman Kodak“ paskelbė, kad netrukus išleis „KODAKcoin“.
Šiandien mes galime drąsiai pasakyti, kad bitcoino ypatybė yra ne pačioje monetoje, o technologijoje. Kūrėjai turi stimulą kurti naujus, pažangesnius Blockchain sprendimus ir kitas alternatyvias technologijas.
