Dar vienas didingas Elono Musko planas, kaip pakeisti pasaulį ir šį kartą lenktynės su Google ir Facebook - kieno idėja yra geresnė ir kas pirmas sukels naują interneto revoliuciją? (5)
Muskas ir Zuckerbergas įsitraukė į kovą už prieinamą internetą – iš kosmoso ar iš stratosferos
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Nepraėjo nė dvi savaitės po istorinio Falcon Heavy paleidimo, o SpaceX rengiasi ir vėl paleisti raketą, tik jau ne skrydžiui į Marsą. Vasario 17 dieną į Žemės orbitą turėjo būti iškelta pirmoji palydovų grupė. Jie turėtų aprūpinti pigiu plačiajuosčiu internetu viso pasaulio žmones. Paleidimas buvo nukeltas parai dėl visų sistemų patikrinimo. Kaip bebūtų, Elonas Muskas planuoja į kosmosą iškelti tūkstančius tokių aparatų. Oru perduodamu pasaulinio interneto idėja puoselėjama jau ne vienus metus. Iki SpaceX bandymus atliko ir Google ir Facebook. Kaip technologijų gigantai įsitraukė į šias lenktynes ir kokius variantus jie siūlo.
Internetas oro balionais
Viena iš pirmųjų aukštumų interneto tiekimo idėją iškėlė Google. 2013 metais kompanija pristatė Project Loon – oro balionų sistemą, kuri turėjo padėti realizuoti sienų neribojamo tinklo koncepciją.
Balionus (15 m pločio, 12 m aukščio) planuota iškelti iki 20 kilometrų – į stratosferą. Aparatai turėjo veikti maždaug tris mėnesius, pamažu leisdamiesi. Atlikę misiją, balionai nusileistų nurodytoje vietoje.
Kodėl stratosfera? Project Loon inžinieriai paaiškino, kad tokiame aukštyje neskraido lėktuvai, ir stabilios oro sąlygos. Be to, ten pučia nuolatinės krypties vėjai, tad galima gan tiksliai planuoti balionų judėjimą. „Project Loon programiniais algoritmais nustato balionų skriejimo kryptis. Paskui jie pakyla į tą aukštį, kur vėjas pučia reikiama kryptimi“.
Google nuomone, pagrindinis balionų privalumas – minimalios energijos sąnaudos. Aparate esantys siųstuvai elektrą gauna iš dviejų fotovoltinių baterijų, kurių galingumo pakanka ir įrangos veikimui, ir akumuliatorių įkrovimui nakčiai. Vienas balionas gali užtikrinti internetą 40 kilometrų pločio juostoje.
Internetą naudotojams planuota tiekti ketvirtosios kartos tinklų standartu (LTE). Kai Google aktyviai vystė Project Loon, ši belaidė technologija buvo sėkmingai įdiegta dešimtyse viso pasaulio šalių. Balionai turėjo tiekti internetą bent 5 megabitų per sekundę sparta. Specialios antžeminės antenos spartą turėjo padidinti iki 22 Mbs.
Pirmieji bandymai 2015–2016 metais prasidėjo Pietiniame pusrutulyje. Google tokį pasirinkimą paaiškino tuo, kad būtent ten daug rajonų, kur gyventojų tankis mažas ir šviesolaidžius vedžioti pernelyg brangu, o antra, šio regiono šalių įstatymai daug nuolaidžiau vertina skrydžius stratosferoje.
Pirmieji skrydžiai įvyko iš Naujosios Zelandijos į Lotynų Ameriką. Balionai nuskriedavo maždaug 9 000 kilometrų, paskui grįždavo į Australiją. Pradinis projekto tikslas – naudoti balionus skurdesnėse Trečiojo pasaulio šalyse. Tačiau Project Loon atstovai derėjosi ir su Japonijos vyriausybe. Šalis labai susidomėjo interneto oru idėja – taifūnai dažniausiai visas antžemines komunikacijas sunaikina, o balionų ši stichija neveikia ir taip gali tiekti internetą ypatingų situacijų metu.
Paskui Project Loon inžinieriai pranoko savo patys save – vienas balionas vietoje planuojamų 90 dienų stratosferoje sugebėjo išbūti beveik 190. Per tą laiką Žemę jis apskriejo mažiausiai devynis kartus. Bet kilo ir nauji sunkumai – oro srautų prognozavimo problemos. Google specialistai gaudavo duomenis apie ateinančias 15 dienų, bet orai neretai keisdavosi jau penktą ar šeštą dieną, tad sunku buvo numatyti ilgalaikes trajektorijas. Kai kada balionai netgi nuskrisdavo priešinga kryptimi arba nepataikydavo nutūpti suplanuotoje vietoje.
Facebook dronas prieš balionus
Po poros metų prie Google lenktynėse už internetą oru prisijungė Facebook. Konkurentų veiksmus atidžiai sekęs Markas Zuckerbergas, pristatydamas savo aparatą, iš karto pažymėjo, kad jo kūrinys kur kas ilgaamžiškesnis ir patikimesnis už oro balionus.
Bepilotis aparatas maždaug 18 kilometrų aukštyje gali skraidyti kelis mėnesius. Energiją jis gauna iš sumontuotų ant sparnų fotovoltinių elementų baterijos. Aparato matmenys įspūdingi – pasak Facebook Connectivity Lab techninio direktoriaus Yaelo Maguire'o, drono sparnų mojis primena Boeing 747 (sparnų mojis – 28 m) gabaritus, o ilgis – „kaip šešių Toyota Prius automobilių“, nors svers ne daugiau, nei „keturi Prius ratai“.
2015 metų kovą Zuckerbergas sakė, kad jo kompanijos bepilotis aparatas atliko sėkmingą skrydį virš Didžiosios Britanijos. Skrydžiui buvo rengiamasi, bendradarbiaujant su Internet.org projektu, kurio tikslas – suteikti interneto prieigą tiems, kas su tinklu dar nesusipažinę.
https://www.youtube.com/watch? v=eOez_Hk80TI
Vėliau bepilotis aparatas pavadintas Aquila. Visiškai sukonfigūruoti aparato naudojama galia ~5000 W. Siųstuvas gali teikti interneto ryšį 40 – 80 km² plote. Sparta – apie 30 Gbps, o tai šimtus kartų daugiau, nei Loon balionai. Iš kur toks skirtumas? Facebook internetą nutarė tiekti unikaliais lazeriais, kurių spindulių žmogaus akys nemato. Jų veikimui reikia gerokai mažiau energijos, nei naudojant mikrobangas.
Čia derėtų paminėti, kad ir Google kurį laiką kūrė bepiločius internetui. Kurdama Loon, kompanija kūrė ir dronus Titan. Solara 50 prototipas buvo pademonstruotas dar 2015 metais. Juo kaip ir Project Loon balionais, planuota tiekti interneto ryšį toms Žemės vietoms, kur komunikacijos prasčiausios. 2017 metų pradžioje Alphabet paskelbė nutraukianti darbus su dronais, pasiūlė programuotojams pereiti į kitus projektus ir pažadėjo dėmesį sutelkti į Loon aerostatus.
Labai daug palydovų
SpaceX, kitaip nei Facebook ir Google, nesiėmė kurti atskiro projekto darbui stratosferoje. Kompanija iš pat pradžių interneto sklaidai planavo naudoti palydovus. Svarbi detalė – tūkstančius palydovų.
Pirmosios kalbos apie projektą prasidėjo dar 2014 metais. Tada paaiškėjo, kad Elonas Muskas į Žemės orbitą planuoja pasiųsti interneto palydovus, kurių masė neturėtų viršyti 113 kg. 2015 metais SpaceX sumanymo įgyvendinimui pritraukė milijardus dolerių. Pažymėtina, kad dalį pinigų skyrė ir Google.
Muskas sakė, kad jau egzistuojantys geostacionarūs palydovai nėra blogi – tiesiog ryšio kokybė netenkina žemiečių poreikių (pernelyg ilgas signalo vėlavimas). Dabar tokie aparatai skrieja 35 000 kilometrų aukštyje. SpaceX savo palydovus nori iškelti iki 1200 kilometrų žymos. Tai užtikrintų kokybiškesnį ryšį. Tada kalbėta, kad sistemos kūrimas truktų bent 12–15 metų, o iš viso reikėtų maždaug keturių tūkstančių palydovų – tai yra, tris kartus daugiau, nei dabar yra orbitoje skriejančių palydovų.
Apie Musko projektą ilgai nebuvo jokių žinių, tačiau dabar paaiškėjo, kad JAV Federalinė ryšių komisija (FCC) leido iškelti du bandomuosius palydovus vasario 17 dieną. Microsat 2a ir Microsat 2b aparatai bus iškelti Falcon 9 raketa, kuri gabens ir ispanų palydovą Paz. Startas vyks iš oro pajėgų bazės Vandenberge.
Dabar Muskas žada, kad interneto palydovų grupuotė bus visiškai parengta iki 2024 metų. Starlink projektas kainuos apie $10 mlrd, tačiau SpaceX įkūrėjas vadina tai investicijomis į Marsą – jis įsitikinęs, kad visam pasauliui interneto ryšį perduodantys palydovai atneš didžiulį pelną, kurį jis nukreips Raudonosios planetos įsisavinimui.
Tačiau palydovus rengiasi leisti ne tik SpaceX – analogiškas sistemas nori įgyvendinti iškart kelios kompanijos. Tarp jų – OneWeb, Telesat, Space Norway, O3b Networks ir Theia Holdings.
Atskirai paminėti reikėtų būtent OneWeb, nes ji veikia lygiagrečiai su SpaceX – kompanijos JAV Kongrese pasisakė tą pačią dieną. OneWeb – britų palydovų grupuotė, į kurią investuoja Airbus Group, Qualcomm, Coca-Cola Company, Virgin Group ir kt. Pirmieji dešimt palydovų bus iškelti artimiausiais mėnesiais. Be to,kitaip nei SpaceX atveju, tai gali būti jau darbinės versijos, o ne bandomieji pavyzdžiai. OneWeb tikslas – sukurti orbitoje sistemą iš 900 palydovų.
N. Sokolov
Operatyvios informacijos skyriaus redaktorius
republic.ru
