Grafinėms kompiuterinėms šypsenėlėms - jau 36 metai: 5 faktai, kurių galbūt nežinojote apie „emodžius“ ()
Prieš 36 metus JAV profesorius ir kompiuterių mokslininkas Scottas Fahlmanas savo elektroniniame laiške pirmą kartą panaudojo šypsenėlės simbolį – „: - )“. Taip pat jis panaudojo ir kitą gerai žinomą simbolį – „: - (“. Jais profesorius siekė atskirti, kuris laiškas yra rimto turinio, o kuriame juokaujama. Tačiau S. Fahlmanas tikriausiai nė neįtarė, kaip stipriai išaugs susidomėjimas šiais simboliais, kurių vėliau ėmė vis daugėti, o šiandien jie dažniausiai vadinami „emodžiais“ ir be jų apskritai neįsivaizduojamas skaitmeninis bendravimas.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Tad pirmojo „emodžio“ gimtadienio proga „Bitės Profai“ pranešime spaudai siūlo patiems įsitikinti, koks didelis yra „emodžių“ pasaulis ir galbūt sužinoti kelis faktus, kurių iki šiol nežinojote.
„Šiandien būtų tikrai sunku įsivaizduoti bendravimą be „emodžių“ – jie, specialių ikonų arba tradicinių šypsenėlių pavidalu naudojami ne tik kasdieniame gyvenime, bet ir darbiniuose susirašinėjimuose ar net reklamose. „Emodžių“ kultūra šiuo metu tiek įsišaknijusi, kad atskiri reiškiniai ar įvykiai bemat sulaukia savo atskirų „emodžių“, o interneto platybėse kai kurie jų tampa savotišku folkloru – pradeda reikšti tam tikrus susitartus dalykus.
Kita vertus, šiuolaikiniai „emodžiai“ nuo pirmojo „: - )“ yra taip nutolę, kad net ir kiekvieną dieną jais besinaudojantys gali nustebti sužinoję kai kuriuos faktus“, – sako „Bitės Profė“ Agnė Adomaitytė ir išskiria penkis faktus apie „emodžius“ nuo įspūdingos statistikos iki pavyzdžių, kaip „emodžiais“ galima išreikšti ne tik emociją, bet ir atskirus žodžius.
1. Įspūdingi skaičiai
Nors, pasak jos, pirmuosius „emodžius“ buvo galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų, skaičiuojant, kiek jų yra šiandien, be skaičiuotuvo geriau nė nepradėti. „Šiuo metu visame pasaulyje egzistuoja ir yra naudojami apie 2 823 „emodžiai“. Soc. tinklo „Facebook“ duomenimis, didelė jų dalis (apie 2 300) yra panaudojami bent kartą per dieną, o iš viso „Facebook“ įrašuose per vieną dieną visame pasaulyje panaudojama per 700 mln. „emodžių“.
Tiesa, į šį skaičių įeina ir besidubliuojantys skirtingų lyčių, skirtingų pasaulio vėliavų ar skirtingų odos spalvų „emodžiai“, todėl bendras jų skaičius labai išauga. Taip pat socialiniuose tinkluose arba besinaudojant „Android“ ar „iPhone“ telefonais galima pastebėti, kad tą pačią reikšmę turintys „emodžiai“ atrodo kitaip. Taip yra todėl, kad kiekvienas gamintojas susikuria bei naudoja savo individualius „emodžius“, kurie skiriasi stilistiškai“, – pažymi specialistė.
2. Kurie „emodžiai“ yra naudojami dažniausiai?
Vienas įdomiausių dalykų kalbant apie „emodžius“, kaip teigia A. Adomaitytė, yra aiškinimasis, kurie jų yra mėgstamiausi ir dažniausiai naudojami. „Šiandien „emodžiai“ naudojami visur – nuo susirašinėjimo savo telefone iki socialinių tinklų, kuriuose lengva pamatuoti, ką žmonės daro ar naudoja dažniausiai.
Taigi, remiantis soc. tinklų „Facebook“ ir „Twitter“ rengiamomis analizėmis, dažniausiai žmonių naudojamų „emodžių“ penketukas yra labai panašus: juokas iki ašarų, širdutės vietoje akių, tiesiog širdis, tiesiog juokas ir šypsenėle su akiniais nuo saulės, simbolizuojanti „kietumą“. Tiesa, kartais šiuos populiariuosius „emodžius“ nukonkuruoja įvairūs proginiai, pavyzdžiui, Naujiesiems metams ar kitoms šventėms skirti „emodžiai“, tačiau vėliau lyderiai vėl grįžta į TOP penketuką“, – sako specialistė.
3. Kokios yra populiarios „emodžių“ kombinacijos?
Specialistė pastebi, kad žinant, kokie populiarūs tapo „emodžiai“, visai nenuostabu, jog beveik natūraliai pradėjo formuotis ir jų kalba: „Turbūt kiekvienas, besinaudojantis išmaniuoju telefonu ar kuriuo nors socialiniu tinklu yra bent kartą eksperimentavęs su „emodžiais“. Pradedant nuo pačių paprasčiausių šypsenėlių, kuriomis lengva parodyti, kad tau juokinga ar savo mėgstamiausio neįprasto „emodžio“ pasirinkimo iki ištisų sakinių ar istorijų parašymo vien „emodžiais“. Bet geriau pasigilinus, pasaulyje yra net įvairūs „emodžių“ junginių žodynėliai su reikšmėmis, kuriais gali lengviau ir greičiau be žodžių parašyti tai, ką tuo metu darai ar galvoji.“
4. „Emodžiai“, kurie reiškia ne tai, ką galvojate
Turint omenyje tai, kad pasaulyje šiandien yra daugiau nei 2 800 „emodžių“, specialistė pastebi, jog labai lengva susidurti su tokiais, kurie bus neaiškūs ar nesuprantami: „Šiuo metu „emodžiais“ naudojasi viso pasaulio valstybės, kurios nevengia jais atspindėti savo kultūros ar vien tai tautai būdingų dalykų. Pavyzdžiui, šalia picos „emodžio“ dažniausiai esantis kampuotas baltas blynas su rožine spirale reiškia japonišką žuvies pyragaitį, o rudas kamuoliukas – ryžių sausainį.
Taip pat smagių nesusipratimų įvyksta su tais „emodžiais“, kurių reikšmės iš pirmo karto beveik niekas neperkanda: raudona ugnelė su plytos ženklu iš tikrųjų reiškia vardo kortelę, telefono ikona su rodykle – įeinantį skambutį arba informaciją telefone, o violetinis mygtukas – kompiuterio pelės ratuką.“
Pasak A. Adomaitytės, dažnai galime suklysti ir naudodami netgi kai kurias šypsenėles, nes jų reikšmė visai kita. Pavyzdžiui, juoko „emodžis“ su prakaito lašu reiškia „juoką jaučiant šaltą prakaitą“, susiraukęs „emodžis“ su prakaito lašu reiškia tiesiog „šaltu prakaitu išpiltą veidą“, o liūdnas „emodžis“ su ašara reiškia būti „nusiminusiu, bet nurimusiu“.
5. Kaip įmonės prisijaukina „emodžius“?
„Emodžiai“ šiuo metu tiek populiarūs bei mėgstami žmonių, kad įvairios pasaulinės bendrovės vis dažniau ima juos plačiai naudoti ir šie bandymai tikrai pasiteisina.
„Vienas dažniausiai minimų pavyzdžių, kai bendrovės savo veikloje sumaniai išnaudoja „emodžius“, yra pasaulinis picerijų tinklas „Domino‘s Pizza“. Kai pasirodė picos gabalėlio „emodžis“, ši bendrovė jį iškart išnaudojo: vartotojai, kurie bendrovei soc. tinkle „Facebook“ susirašinėjimo lange įkeldavo šį „emodžį“ – tokiu būdu užsisakydavo picą.
Taip pat daug dėmesio pritraukė Pasaulio gamtos fondas, kuris „emodžių“ pavidalu įamžino nykstančias gyvūnų rūšis. Šis sprendimas buvo plačiai aptarinėjamas, o žmonės visame pasaulyje pradėjo noriai naudoti gyvūnų „emodžius“. Visų dėmesį sykį atkreipė ir vienas muziejus, kuriame tuo metu buvo eksponuojamas Luiso Armstrongo trimitas – vien panaudoję savo įraše trimito „emodžį“ jie sukėlė nemažą susidomėjimą. O tuo metu tropikų „emodžis“ greitai tapo daugelio kelionių organizatorių simboliu, dažnai paženklinančiu įvairius kelionių pasiūlymus“, – išskiria specialistė.
