Tinklapis „Kapitalizmo istorijos muziejus“ arba pasaulis iš kairiojo kampo

Nu prie ko čia anarchija. Kas tau prie anarchijos ką uždraus, kai nėr centralizuotos valdžios? Pinigus ir tuos pats galėtum spausdint, kalt ar gamint el. mokėjimo korteles, jei tik atsirastų norinčių jais naudotis.

Tavo teiginys, kad SSRS be savo minusų turėjo ir pliusų yra nieko vertas.

Ta pati įmonė sugalvos savo "talonus" - valiutą, kurią gali iškeisti į prekes įmonės viduje. Man nereikia, kad už mano darbą atsiskaitytų natūra - dešromis ir pan., man reikia atlygio, kurį galėčiau panaudoti savo nuožiūra. Antrą dieną išsilaikiusios įmonės pradeda derėtis tarpusavyje. Grįžta status quo, išskyrus tris aspektus: 1. Siautėja laisve nemokančių naudotis gaujos, kurios viską plėšia, degina, prievartauja vieni kitų moteris, šaudosi - juk nėra milicijos, kuri juos drausmintų. 2a. Siautėja kritinė "proletariato" masė, protingi jiems nesugeba pasipriešinti. Viskas išdraskoma, nors kiek protingesni pabėga arba išpjaunami (nes nenori visko atiduoti). "Proletariato" gaujas lengvai užvaldo psichopatai - ir ilgainiui gaunam naują autokratiją, kurioje nebelieka nei pagarbos asmeniui, nei išgyvenimo neplėšiant plano. Girdėta? Ar to pasekoje nelieka naujos valiutos, maisto talonų ir pan.? 2b. Pakankama masė "proletariato" lieka įmonėse, kurios yra ir jų turtas, ir sugeba atsišaudyti. Partizaninis valkatų vs. dirbančiųjų karas, kol "revoliucionieriai" išplėšia prie ko prieina, ir galų gale išsenka nesugebėdami efektyviai kurti produktų. Dirbantieji tuo metu sukuria veikiančią atsiskaitymo politiką įvesdami ekvivalentinį vienetą - valiutą, dėl kurios susitarti sudėtinga. Taip pat sudėtinga kompensuoti nuostolius - įskaitant visus socialinius/rezervinius fondus. 3. Praėjus euforijai tarp revoliucionierių, atsiranda poreikis juos suvaldyti. Kiekvienas "revolicionierius" skirtingai įsivaizduoja savo teises, pareigas, poreikius ir galimybes. Atsiranda "liaudies gvardijos" ir "antikriziniai komitetai", kurie kuria naują įstatyminę bazę. Arba vyksta kova dėl valdžios, o tauta gyvena iš plėšimų, arba kontrolę perima senosios struktūros, palaikomos verslo. Kas pasikeičia? Nieko. Ir nesvarbu, ar tai būtų vienos dienos revoliucia, ar "šliaužianti". Norintiems čia prikišti kapitalizmą/nacizmą/sovietizmą, priminsiu, kad toks pats likimas laukė visų į žmogaus savanaudiškumą neatsižvelgusių judėjimų: krikščionybės, islamo, visų Kinijos perversmų. Nereikia pamiršti, kad žmogus - visų pirma gyvosios gamtos dalis, kuris privalo konkuruoti, kad išliktų. Yra gyvūnų rūšys, kur individai, pvz, nesidaugina - tam, kad galėtų išlikti gaujos vado genai. Kad žmogus nėra toks primityvus organizmas, kuriam sušvirkštus vienos medžiagos - jis tampa ambicingu einšteinu, kitam - tampa talentingu nuolankiu rūdkasiu.

vežėmės išmestus plačiaekranius televizorius, CD grotuvus, VHS, neužšąlančius šaldytuvus, belaidžius telefonus, Bayer'io aspiriną. Per kelis metus po to, įskaitant ir blokadą, atėjo NMT mobilusis ryšys, internetas, automobiliai su kondicionieriais ir elektroniniais langų valdikliais. Valstybė nepajėgi numatyti, kas žmonėms patiks penkmečio viduryje. Žmonės pinigine balsuoja, kokį produktą jie nori turėti. Kūrybingi tai mato, nereikia jiems trukdyti kažkokiais penkmečio planais. Kūrybingi bando rinką leisdami eksperimentinius produktus mažais kiekiais. Kaip tam pajėgus centralizuotas valdymas?

rwc, pats pasakei, kad anarchistai netoleruoja smurto, o aprašei šarikovų ir švonderių tūsovkę Rusijoj. meluojate, gerbiamasis. Amatas, be abejo, jūsų, bet už darbo vietą ir darbo įrankius mokate savo arbeitgeberiui Ir nereikia būt tokiu pesimistu. Aš net ir tokiam scenarijuj matau teigiamų dalykų, pavyzdžiui kaip koks Lubys iš kailio nertųsi, kad savo šikną sveiką išsaugotų. Juk jei ne į nugarą alsuojantis rytų konkurentas bolševikas, tai vargu ar kapitalistiniuose vakaruose atsirastų tokie dalykai, kaip 7 valandų darbo pamaina, nemokamas gydymas, švietimas, darbo kodeksas ir pan.

nu dar nei cento nesumokėjau.

Kokius į nugarą alsuojančius bolševikų konkurentus jautė Rokfeleris, kad įvedė visus tuos dalykus? Ne 7 valandas - bet vis tiek. Google darbo savaitė trunka 32 valandas - su sąlyga, kad dar 8 darai OSS. Ta pati išvada: nereikia komunizmo ar anarchijos, kad darbuotojas būtų gerbiamas ir gautų minimalų aprūpinimą nedirbdamas. Nereikia keisti santvarkos, pakanka parodyti savo poreikius valstybei ir darbdaviui - ir anksčiau ar vėliau jie bus patenkinti, jei yra sveika konkurencija.