Man dabar yra 16 metų ir esu moksleivė, tačiau niekada nesibaiminu tiksliųjų mokslų. Daugelis galvoja, kad fizika ar matematika tolimesniame jų gyvenime neteiks daug naudos. Gaila, nes taip tikrai nebus, neskaitant kai kurių specialybių. Kodėl daugelis mano, kad tikslieji mokslai nėra jų ateitis?

Kaip mes naudojame fizika dabar?

Daugelis žmonių rytais važiuoja į darbus. Retkarčiais būna netikėtumų: sprogsta padanga, pramiegame ar tiesiog reikia vaiką nuvežti į mokyklą. Kiekvienas darbuotojas žino, kiek kilometrų yra iki jo darbovietės. Pavyzdžiui, darbo pradžia 8.00 val., o dabar 7.35 val., o iki darbovietės yra 35 km. Žinant tokius duomenis galima apskaičiuoti, kokiu greičiu reikia važiuoti, kad nepavėluoti.

Formulė būtų tokia:

v=s/t (greitis=kelias/laiko)

s (kelias)= 35 km.

t (laikas)= 25min. (8.00-7.35val.)= 0.42val. (25/60min.)

Taip pasiverčiant matavimo vienetus bus lengviau orientuotis, nes automobilių spidometrai matuoja km/h.

Tai galime ir skaičiuoti:

v=35km/0.42h~83km/h

Jei vėliau išvažiuojame iš namų, taip apskaičiuosime, kokiu greičiu reikia važiuoti, kad suspėtume ir nevėluotumėme. Naudojant ta pačią formulę (v=s/t) galima apskaičiuoti, kiek laiko važiuotumėme (t=v/s), ar koks atstumas yra (s=v/t). Greita ir paprasta.

Kai kurie žmonės nepagalvoja, kodėl elektros laidai vasarą yra tokie nutįsę, o žiemą atvirkščiai. Taip yra, nes esant minusinei temperatūrai metalai traukiasi, o kai yra pliusinė temperatūra metalai plečiasi. Todėl jei vasarą tiesiame laidus, juos reikia palikti laisvesnius, neįtempti, tad ir žiemą nebus jokių problemų dėl nutrūkusių laidų.

Yra tik viena medžiaga, kuri buitinėse sąlygose aptinkam visų trijų agregatinių būsenų (skysta, kieta, dujinė). Gal žinote kokia? Taip, tai yra vanduo. Kiekvienas žmogus vandenį naudoja kasdien: reikia atsigerti, išsiskalbti drabužius, nusimaudyti ir daug kur kitur. Tačiau kartais nesuprantame, kaip žiemą vanduo buvęs kibire ar kokioje nors puodynėje, padarė kiaurą tarą? Taip yra, nes vanduo iš skystos agregatinės būsenos virsta kietąją. Tačiau daugeliui tai nieko nesako, mat nepagalvoja, jog kai vanduo yra skystas jame nėra tarpų, kuriuose būtų oro, o kai vanduo kietas (ledas) jame atsiranda tarpų, prisipildžiusių oro. Kitaip tariant, kai vanduo iš skystos būsenos virsta kietąją, jis plečiasi ir sugadina tarą. Todėl žiemai nepalikite taros su vandeniu.

Kaip dabar galime panaudoti matematiką gyvenime?

Šiuo metu jaunimo tarpe retas, kuris gerai moka daugybos lentelę – o kam ji, jei visi turi skaičiuotuvus ar mobiliuosius telefonus? Kam reikia mokėti tą daugybos lentelę? Aš atsakysiu, kodėl.

Pavyzdžiui, darbe ar kur nors kitur, reikia suskaičiuoti paprastus skaičius ir tuomet imame skaičiuotuvus ir skaičiuojame. Tačiau juk retkarčiais atsitinka, kad skaičiavimo mašinėlė liko namie, o po ranka nėra ir mobilaus telefono. Kas tuomet? Jeigu mokėtume daugybos lentelę, lengvai viską suskaičiuotume ir be papildomų priemonių. Tuo pačiu, dar ir lavintume smegenys aktyviau dirbti.

Kiekvienas žmogus žino, kad kirsdamas kampą eini trumpesnį kelią, bet retas gali paskaičiuoti, kiek gi to kelio sutaupėte. Norint tai apskaičiuoti, verta pasinaudoti PITAGORO teorema. Ji teigia, kad stačiojo trikampio statinių kvadratai, lygūs įžambinės kvadratui. Kalbant matematine kalba, formulė atrodytų taip

a²+b²=c²

(viena kraštinė ² + kita kraštinė ² = įžambinė arba kraštinių įstrižainė ² ).

Paimkime pavyzdį: einame keliu namo, kuris sudaro statų kampą. Galime kirsti kampą ir eiti mišku. Tai ir paskaičiuosime, kiek metrų mažiau nueisime, jei keliausime skersai. Kelio ilgis iki sankryžos 800m., o nuo sankryžos iki namų 600m.

Skaičiuokime:

8002+6002=640000+360000=1000000.

Iš formulės aišku, kad norėdami sužinoti atsakymą be kvadratų, turime dar ištraukti kvadratinę šaknį iš šios sumos. Tai padarę gausime 1000 m.. Palyginimui – eidami keliu, turėtume įveikti

800m+600m=1400m.

Belieka sužinoti, kiek sutaupėme metrų keliaudami per mišką:

1400m-1000m=400m.

Taigi, einant per mišką mūsų kelias Pasinaudojus Pitagoro teorema galime skaičiuoti net tik atstumą, bet ir kitokius dydžius, jei tik tyrinėjamas objektas yra stačiakampis trikampis.

Šiais laikais pasitikime prekių etikete, bet ar visada etiketėse yra teisinga informacija? Norint tuo įsitikinti, galima irgi pasinaudoti įvairiomis matematikos žiniomis. Pavyzdžiui perkame puodelį, kurio talpa yra 1 litras (1 dm3). Galime patikrinti ar puodelis tikrai yra 1 litro talpos. Visi puodeliai yra apskriti, tai pirmiausia reikia pamatuoti puodelio dugno skersmenį. Skersmenį padaliname iš dviejų ir gauname spindulį. Paskutinis žingsnis - pamatuoti taros aukštį. Dabar galime susirašyti duomenys ir skaičiuoti.

Formulė būtų tokia:

V=πr²h (tūris=Pi skaičius(3,14)*spindulys²*aukštis)

π=3,14 šis skaičius yra visada toks pat, tik jis gali būti skirtingai apvalinamas.

d (skersmuo) =12cm

r=6cm (12/2=6cm) =0,6dm (6/10=0,6dm), 

tačiau dabar centimetrus paverskime decimetrais, kad nereiktų papildomai keisti atsakymo vienetų.

h=9cm=0,9dm (9/10=0,9dm)

čia taip pat keičiame į decimetrus, kad būtų vienodi matavimo vienetai.

Dabar galime skaičiuoti

V=3,14*0,6²*0,9~1dm³

Tokiu būdu galime skaičiuoti, ne tik puodelių, bet ir kitų apskritų indų tūrius.

Dabar parduotuvėse dažnai būna nuolaidos, nurodytos procentais. Kiek gi sutaupoma pinigų, sužinoma tik kasoje, o aš galiu parodyti, kaip įvertinti nuolaidą pačiam.

Pavyzdžiui prekybos centre visiems žaislams 35% nuolaida. Pamatėme gražią lėlę, kurios kaina 35.85Lt. Tai kokia ta nuolaida kalbant pinigais ir kiek iš tikro kainuos lėlė pritaikius nuolaidą?

Padarysime proporcija, kaip apskaičiuoti nuolaidą

35,85Lt - 100%

x Lt - 35%

Skaičiuoti reikia labai paprastai: dauginti skersai tarp tų skaičių, kurie yra du, o iš likusio skaičiaus daliname.

x=35,85Lt*35%/100%=12,55Lt

Štai apskaičiavome pačios nuolaidos dydį pinigais, tuomet lėlės kaina su nuolaida

35,85Lt-12,55=23,30Lt.

Manau, kad parodžiau, kodėl reikia mokytis matematikos ir fizikos. Pasirodo, kad tikslieji mokslai yra reikalingi bet kur: namuose, darbe, buityje ir visur kitur. Mokykitės ir nesibaiminkite matematikos bei fizikos savo gyvenime.

Komentarai (4)