Filmas vakarui. Atsinaujinanti energija (Video, EN)

jai supratat kalba verta paziureti ir susimastiti

Verta žiūrėti! (6) Neverta žiūrėti! (10) Panasu, kad dauguma nesupranta angliskai, arba pinganti nafta galva susuko. O gal cia tokiu nemegeju dauguma del to, kad filmo kokybe prasta, atsieit prastas lygis ziureti prastos kokIbes filma Pfff ir dar kazkoki dokumentini. As vertinu ta filma 9,5/10. P.S. Taip taip cia as, tas kuris smarkiai abejoja, kad zmogaus veikla 100% kalta del isivaizduojamo, ar esamo globalinio atsilimo.

O jei kalta 99,9%? Viskas yra labai akivaizdu, o jei su tuo nesutinki, tad siūlyčiau atlikti savo tyrimus ir juos paskelbti ir jais parodyti kaip yra iš tikrųjų anot tavęs. P.S. Žalios energijos vystymas būtinas, kadangi iškastinis kuras baigtinis, bet kol pažabosime atsinaujinančius šaltinius, dar reikės ilgą laiką sugyventi su nafta.

Nafta atsinaujinanciai mazai trukdo, nes nafta pagrinde naudojama kaip zaliava chemijos pramoneje, tada autotransporte ir tik maza dalis generatoriuose. dujos ir anglys kita kalba. taciau realiai, pagal EK ataskaita, jau dabar vejas be subsidiju butu pigesnis nei anglys, jei ju niekas taip pat nesubsidijuotu. Ateityje atsinaujinanti dar labiau pigs, o ilgu laikotarpiu anglys ir dujos brangs, nors artimiausius pora metu energijos istekliai ir net gelezis bus zenkliai pigesni. Bet JAV ir EU savo pletros planu neatsisako ir net gali paspartinti. Kinija ir taip lyderiauja, tad net klimato kaitos klausimas nesvarbu, ekonomine prasme vejas pigesnis, arciau pusiaujo ir ypac Afrikoje saule taip pat siulo itin patrauklias kainas.

, kodėl mažai trukdo? Dažnai matai E85 degalinėse? Įdomu, kada vėjas spėjo taip atpigti, kad net be subsidijų gali konkuruoti? Su vėju yra viena didžiulė problema, kad jis nepastovus ir ne visos vietovės tokios vėjuotos, kur reikėtų labai didelių vėjo jėgainių norint iš mažesnio vėjuotumo gauti kuo didesnį efektyvumą. Tad viena aišku, kad vien vėju dar negyvensime, o kombinuosime kartu ir anglies deginimą. Ko kinai nelyderiaus, kai pas juos didžiausi retųjų žemės metalų klodai.. Be to, Kinijoje daug kaimų, kur vedžioti infrastruktūrą dėl kelių kaimų neapsimoka, tad juos aprūpina saulės baterijomis ir vėjo genaratoriais. Šiaip pati Kinija nelabai laikosi Kioto protokolo. Tai va, pasirodo, kad atsinaujinantys šaltiniai yra pigesni tik pagal geografiją.. O kaip padaryti, kad būtų pigu visur? O pas mus nei tos saulės per daug, nei vėjo.. Vokietukai, kad ir kaip žaliai stengtųsi gyventi - brangiausiai moka, bet jiem uždarinėjant AE tenka vis dažniau deginti anglį.. Tai va, kada iššaus ta pigi žalios energijos ateitis ir kada naftomagnatai sužlugs?

Pasitikrinkite savo energetikos ziniais atlike testa http://corporate.exxonmobil.com/en/comp ... -here/quiz

Žydomasonų (Exxon) sąmokslas.. Sunkiai visose kategorijose iki vidurkio.. Kokia gėda O jei rimtai, labiau viskas į JAV orientuota, neskaintant kai kurių globalių klausimų. Būtų įdomu sužinoti ar yra kažkas panašaus apie Europą

Net ir anglys nera vienintelis atsakymas i energetikos problemas, net jei nekiltu aplinkosauginiu problemu, tai kaip gali buti vejas? ne vejo energija atpigo dar 50%, o pasirodo, kad net angliu deginimas subsidijuijamas stipriai. Tai kaip nesubsidijuojama zalia energija gali konkuruoti su pigiomis subsidijuojamomis anglimis? Kiek daug melo apie retuosius metalus. Tik kelis is ju pagrinde isgauna Kinijoje ir is esmes jie nera reti, tik nera zinomu dideles koncentracijos telkiniu ir dar praeita desimtmeti buvo kaip atlieka, o ne kasamas metalas pagrinde. Pvz licio daugiausia isgauna jei neklystu Cile su Argentina. USGS galit pasiziureti detales. kinija vysto visas energijos sakas, nes labai truksta energijos generacijos. Dar karta, kaip amglys nera universalus sprendimas net nepaisant tarsos, taip ir vejas negali. Net Norvegijoje, kur hidroelektriniu gausu, hidroenergija nera vienintelis energijos saltinis, kad ir 95% sudarantis. Baik absoliutinti, nes atrodai kaip vaikas nesugebantis mastyti daugianaremis lygtimis. Gyvenime nera tik x arba y, geriausias sprendimas visad buna ju misinys. Vokietija, viena is saliu, kuri atvoriausiai rodo kiek kainuoja energija. Prancuzija per 3 metus tures pakelti el kaina 30% neitraukiant uzdarymo kastu tuoj uzsidarysianciom jegainem ar nauju energijos gamybos pajegumu statybai. Atsinaujinancios beveik neturi. o Vokietijoje angliu generacija didejo tik del skuboto atominiu uzdarymo, kas nera logiskas perejimas prie atsinaujinancios energetikos ir itin zemu tarsos kvotu kainos. Del co2 emisiju Kinijoje, tai tik simet kinai isipareigojo kazkokiam rodikliui, tad koks cia laikymasis tureta omeny? Po galais, gal baigsi but idiotu ir isiskaitysi, nes jau nezinau kelinta karta rasau esmini fakta, kad nafta pagrinde naudojama ne kaip energijos saltinis, bet kaip zaliava. Kurui panaudojama iki 30%. Negana to, naftos kompanijos stipriai investuoja i atsinaujinancia, nes nesvarbu is ko jiems daryti pelna, ypac kai konkurencija arsi, dabar ypac, kaip niekad. Bet aisku, daug geriau apsimesti ir kartoti savo mantra. Net jei butu pradeti visi nauji generaciniai pajegumai statyti atsinaujibancios energetikos, tai vargu ar po 20 metu pasaulyje butu tik atsinaujinanti. Pvz Japonija ar Bangladesas su desimtim kartu didesniu gyventoju kiekiu negales sau to leisti, nebent importuoti per laidus.

Cia ir durnam aisku kad reikes visu atsinaujinanciu energijos rusiu...logiska kad antarktidoj nepristatysi fotoelementu. Taip pat kaip kokioj nors lenkijoj vejo jegainiu. Bet ir tai turi buti tam tikras balansas. Faktas ir tas jog ir ta pati anglis su nafta turi buti. Gal vokieciai siuo metu ir permoka, bet jie gali sau tai leisti. Gal jiems ir nera i nauda visa tai, bet bent jau neverkia ant kiekvieno kampo taip kaip visi kiti

Problema yra ne su atsinaujinancios energijos kaina. Problema yra su nepastovumu. Atsinaujinanti energija jau dabar didziojoje pasaulio dalyje yra pigesne uz iprastine. Problema yra su tos energijos kaupimu ir panaudojimu sistemu balansavimui. Teko truputi paieskoti, bet va http://www.energybiz.com/magazine/artic ... cktabs_4=2 pirmas paragrafas: naudojant visus esamus energijos kaupimo budus, tegalime saugoti iki 10 minuciu pasauliui reikalingo energijos. Siai dienai problema jau nebera padaryti atsinaujinancia energteika patrauklia investicijoms, ji tokia jau yra, dabar laikas atrasti buda ja kaupti. Kolkas viena is kompaniju, kuri gana netolimoje ateityje gali padaryti nemenka perversma energetikoje yra http://www.lightsail.com/ Energijos kaupimas suspaustame ore. Kiek pamenu is ju pristatymu tai lygtais pasieke gera efektyvuma, bet kol nepakels dar apie 20% nebus masiskai pardavinejami. Kai bus galima surinki energija pagaminta nakties metu ir ja panaudoti diena, tada bus galima klausti kodel mes istisiai nenaudojam zalios energijos.

Netikiu, kad tai bus spaustas oras ar vandenilis. Daug daugiau sansu, kad tai bus aliuminis ar kokie hibridiniai licio akumuliatoriai, kuriu sumine gamyba iki 2020 panasu augs 4 kartus bei kaina kris dar bent 30%. saules jegainese koncentratinese pradedamos naudoti druskos. Jos gali atlikti balansavima. Kai kuriuose regionuose biokuras gali keisti angli ar dujas.

Kodel netiki, kad tai gali buti suspaustas oras?

Energetiniai nuostoliai dideli. Energija keičia būvį, didelis slėgis yra ir pavojingas, ir alina metalą. Privalumų neypatingai daug su įprastais akumuliatoriais + įrangos daugiau reikia. Aišku, viską nulems progresas, bet asmeninė mano nuomonė, kad suspaustas oras tikrai nėra tas pasirinkimas, nes jo energijos tankis prastas, jei kalba apie automobilius. Jei apie elektros tinklus, tai vėlgi, aliuminis ar cinkas galėtų būt daug geresnė alternatyva, kai aliuminis verčiamas hidroksidu ir gaunama energija, o hidroksidas atgal verčiamas į vandenį ir aliuminį naudojant tą pačią elektrą. Jokių atliekų, kaupti labai paprasta, nes aliuminis yra visiškai inertiškas ir saugus, sandėliavimas paprastas ir kiek nori laiko. Ličio jonai ar anglies nanovamzdelių akumuliatoriai duotų daugiau lankstumo plius technologija pinga ir tobulėja, tuo tarpu slėginėm talpom ar generatoriam jau nelabai tėra kur daug tobulėti.

http://en.wikipedia.org/wiki/Pumped-sto ... lectricity Pumped hydro apie 2% viso pasaulio elektros yra saugoma. 99% masinio saugojimo. Efektyvumas yra apie 70-80%. Kolkas lightsail pasiekia apie 50% efektyvuma, pirmaji pilota paleisti ruosiasi kai pasieks 55%, o komerciska modeli kai pasieks ~70%. Skirtingai nuo chemija paremtu bateriju, situo butu degradacija yra daug letesne. Lygtais pranesa apei 20+ metu tarnavimo laika. O del idegimo ir saugos, tai daugelis elektriniu ir taip jau turi duju saugyklas po zeme, kurios gali buti perdarytos suspausto oro saugyklas. Chemija paremtos baterijos pinga ir tobuleja, bet vistik islieka pagrindinis minusas masiniam energijos kaupimui. Tai bateriju degradacija. Dabartines baterijos neapsimoka, kai tik apsimokes iskarto bus kompanijos kurios investuos i tai ir pamatysime ju naudojimo augima. Taciau siuo metu reikia ieskoti ir kitu alternatyvu.

Hydro paprasčiau, nes vandens nespaudžiame. Kaip gali efektyvumas būti 80%, jei pradžioje elektrą verčiame į slėgį, o tada slėgį į elektrą? Dar reiktų pridėti po intarpą judesio, bet generatoriai/elektros varikliai jau pasiekę savo efektyvumo maksimumą. Nesu prieš slėgto oro pagrindu energijos saugojimą, tik išsakau asmeninę nuomonę, kad vargu ar tai bus ateitis. Na SolarCity su Tesla gali būti, kad pasiūlys savo akumus su 8-10 metų garantija. Anglis nanovamzdelių pagrindu, tai iš vis būtų pasaka. Anyway, visa tai energijos kaupimo būdai, kuris taps populiariausias lems pažanga ir efektyvumas. Kad ir ką kas besakys, visa tai tik nuomonės.

Taip, hydro paprasciau, taciau ne visur galima efektyviai naudoti, kadangi reikia ir tam tikro reljefo. Lightsail technologija tikriausiai nepasieks 80% efektyvumo, taciau irengimas gali buti daug pigesnis, kas pasekoje gali atsipirkti ilguoju laikotarpiu. Beje kiek zinau jie kelia efektyvuma naudodami vandeni oro atausinimui ir po to panaudodami ta pati silta vandeni energijos isgavimui(truputi ne i tema, bet del idomumo ). As sutinku, kad tai nebus sprendimas simtams metu, bet tai gali buti sprendimas padesiantis isgyventi ta laika, kurio reikes istobulinti chemija paremtoms baterijoms. Atkreipiant demesi i tai, kiek jau budavo pranasaujama perversmu bateriju technologijose, ir kiek mes is tiesu tesugebame kaupti siuo metu, nemanau, kad mazesnio efektyvumo, taciau jau dabar matomo veikimo variantu atmetimas yra tinkamas kelias.

Yra dar viena superine technologija, tai sukergti vejo turbina juroj su oro kompresoriumi-turbina ir su povandeniniu oro maisu, kaip energijos akumuliatorriumi. Sitaip butu subalansuojamas tinklas http://www.windpowerengineering.com/fea ... -progress/

Na akumai toblėja po ~10-11% per metus (kaina per sukauptą energiją tame pačiame svoryje). Tik nėra to tokio šuoliavimo, kaip vis rašo 2x ar 50%, nes dažnai tai tik vieno iš parametrų pakėlimas ne pramoniniu būdu. Bet augimas yra greitas. Aišku, ne procesorių galios augimas, bet tokiais tempais po dešimtmečio akumai jau bus bent 2x talpesni už mažesnę kainą, jei nebus technologinio šuolio. Tesla žada 30% pigimą - technologinį šuolį - dėl massive scale pritaikymo.

ličio - tai Kinija yra didžiausia eksportuotoja: http://www.rareelementresources.com/rare-earth-elements Dėl ličio, tai 2013 duomenimis pirmauja pagal eiliškumą Čilė, Australija, Kinija, Argentina. Na tai ką realiai parodo tavo eskaluojamos pingančios žalios energijos pavyzdys ir Vokietijos dabartinė situacija? Tiesiai šviesiai - kada vartotojai pajus tą žalios energijos pigumą, nes kol kas priešingai yra. Po 10 metų kol atsipirks jų dabartinis investavimas? Be to, kodėl pranzūcai turės pakelti el. energijos kainą? Nieko apie tai neteko girdėti. Pats tu idiotas Krč, naftą padedame į šalį. Tavo mantra buvo, kad biokuras yra žiauriai pigus ir vos ne ateities kuras. Tu dabar sakai, kad naftininkams nėra esmės kur investuoti, tai kodėl jie neinvestuoja į biokurą? Tai ir klausiu dėl to - ar dažnai matai E85 prie E95, E98, D?

Niekas ir nesako, kad per dešimtmetį pereisime prie atsinaujinančios. Balansavimui reikės deginti kurą kol kas, bet neilgam. Kinija didžiausia eksportuotoja dėl to, kad niekas nevysto. Ličio Kinija išgauna 11% viso pasaulio. Grafitas ir litis pagrindiniai elementai akumuliatorių gamyboje. Kokia Vokietijos situacija? Kad plėtra toliau vykdoma? Ar kad JAV plėtrą pradeda? Kodėl turės pracūzai pakelti elektros kainą? Na nes panaši situacija, kaip su "Imbraso mokesčiu" susidarė. Ilgą laiką įmonė veikė nuostolingai susbsidijuodama veiklą iš užsienio kapitalo pajamų. Taip pat visiškai nepasiruošta elektrinių uždarymui ir naujų generacinių pajėgumų vystymui. Elektros tinklų infrastruktūra irgi atsilikusi. Taigi reikia investicijų ir didins finansavimą. Nu tai nuo kada kuras naudojamas gaminti elektrą? Apart mažais kiekiais dyzelis. Apie biokurą kai kalbu, tai esmė yra biomasė katilinėms, o ne kuras VDV varikliuose. Net ir VDV varikliams kaip kurui pasaulyje nafta naudojama tik 20-30%, likusi chemijos pramonėje. O biokuras niekad nesakiau, kad panacėja ar labai geras sprendimas. Biomasė katilinėse kitas dalykas. O anglys iš vis užpraeito amžiaus kuras, dėl kurio žalos nereikia diskutuoti. Tuo tarpu už dujas yra net ir dabar pigiau. Tiesa, artimiausius du metus biokurui bus šiek tiek sunkiau konkuruoti, bet tai nesitęs amžinai.