Olandijoje kova dėl žemės su jūra tai 2000 metų istorija. Pusė šios šalies žemės yra atkariauta iš jūros. Nusausintos pelkės tapo labai derlingomis žemėmis. Žemdirbystės rajonai, Amsterdamas ir Roterdamas įsikūrę žemėse, kurios yra žemiau jūros lygio.

Žmonės statė užtvaras, kasė kanalus. Pietų pakrantėje pastatyta užtvanka ir natūralios kopos apsaugo nuo jūros potvynių ir štormų metu. 18 a. pradėti statyti vėjo malūnai buvo pirmieji siurbliai, kurie nusausintų žemių vandenis iš kanalų pumpuodavo į jūrą. Vėliau šiuos malūnus pakeitė dizeliniai ir elektriniai siurbliai.

Bet nusausinta žemė džiūsta ir nusėda. 20 a. laikotarpyje šalyje atkovota žemė nusėdo 0,5 m. Daugelis Olandijos kanalų ir upių vanduo yra 6 m aukščiau už žemę.

Per Olandiją teka labai vandeninga upė Reinas, kurio potvyniai ypač lietingu periodu kelia didelę grėsmę.

Šalies istorijoje yra buvę nemažai nelaimių, kai pastatytos užtvaros sulaužomos ir žūsta tūkstančiai žmonių. Viena skaudžiausių nelaimių yra buvę 1287 metais. Tuomet buvusioje sausumoje susiformavo nauja jūros įlanka. Prie jos krantų įsikūrė Amsterdamas.

Žmonės statė užtvarą po užtvaros, bet ir jūra nepasidavė. Ypatingai stiprus štormas 1953 metais sugriovė vieną svarbiausių užtvarų, žuvo apie 2000 žmonių.

Filme detaliai parodyta naujos modernios užtvaros statyba, kuri užsidaro tik esant štormui. Jos konstrukcija, kad nekenktų žvejybai, turi pakeliamus užtvėrimus.

Filme taip pat parodyti naujos užtvaros, baigtos 2002 metais, konstrukcija ir statybos procesas. Ji uždaro įlanką, kurioje įsikūręs svarbus uostas Roterdamas. Čia labai intensyvi laivininkystė, todėl buvo nuspręsta, kad ir šliuzai čia netiktų. Pastaroji užtvara kainavusi 3 milijardus dolerių, uždaroma esant dideliam štormui.

Filmo pavadinims rusų kalba: Morskoj barjer v Gollandiji

Žanras: dokumentiniai filmai, 2011 m.

Filmas anglų kalba:

Filmas rusų kalba:

Ieškote daugiau įdomių filmų? Aplankykite rubriką dokumentiniai filmai!

Komentarai (0)