Ką turi žinoti apie torentus planšetiniame kompiuteryje (8)
„Ko reikia, kad planšetiniame kompiuteryje galėčiau peržiūrėti atsiųstus torentus? Ar tai planšetėje neįmanoma, nes rodo kad failo negalima atidaryti?“ – klausia skaitytojas Rolandas. Nutarėme į šį klausimą atsakyti kiek plačiau ir išsamiau paanalizuoti torentus veikimą išmaniuosiuose telefonuose bei planšetiniuose kompiuteriuose.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Patarimas be moralo
Nors torentai daugeliui iškart asocijuojasi su piratavimu, tai nebūtinai tiesa. Taip, absoliuti dauguma tokiu būdu parsisiunčiamų ir dalinamų failų yra bent jau ne visiškai legalūs, tačiau galima rasti nemažai kūrinių, kurių autoriai patys leido siųstis jų kūrinius per torentų sistemą. Taigi faktas, kad naudojatės šia paslauga, dar nereiškia, kad esate piratas.
Užtat naudojimasis per ja gauta piratine programa ar žaidimu jus iškart paverčia ir vagimi ir vogtų daiktų pardavėju. Mat torentai – tai ne failų parsisiuntimo, o failų dalijimosi paslauga. Taigi kiekvienas, kuris ką nors siunčiasi ir jau parsisiųstas failo dalis siunčia kitiems, tampa vienu vogtos prekės platintojų.
Net jei nerūpi, ar tai moralu, nedera užmiršti, kad išsiunčiant ar atsisiunčiant failus naudojami jūsų interneto duomenys. Todėl jei siunčiatės įrenginiu, prisijungiančiu prie mobiliojo interneto (pvz., per „µTorrent“ programėlę „Android“ telefone), rizikuojate išnaudoti labai daug duomenų. Tad vertėtų įsitikinti, jog nustatymuose parinkote siuntimą tik prisijungus prie „Wi-Fi“ tinklo.
Apie failus
Kol vyksta torento failo siuntimas, įrenginio atminty jis įrašomas būtent su tokiu plėtiniu (.torrent). Tik baigus atsiuntimą pati torentų siuntimo programėlė suformuoja ir numatytoje vietoje išsaugo failus būtent tokiais plėtiniais, kokie ir buvo numatyti siuntėjo.
Dažniausiai, jei parsisiųstas failas neatsidaro planšetiniame kompiuteryje ar telefone, tai reiškia viena iš dviejų – arba tokio failo šios operacinės sistemos įrenginys išvis nepalaiko, arba neturite programėlės, kuri šį failą gali atkurti.
Nepalaikomi failai
Operacinė sistema nepalaiko kitai operacinei sistemai skirtų programų paleidimo failų.
Taip, pavyzdžiui, į kompiuterį su „Windows“ atsiuntus „Android“ programą, kurios plėtinys yra “.apk“, kompiuteris tokio failo nediegs ir nepaleidinės.
Tas pats bus, jei į planšetinį kompiuterį su „Android“ parsisiuntėte kokį nors „Windows“ operacinei sistemai skirtos programos diegimo ar paleidimo failą. Todėl failai su plėtiniais “.exe“, “.msi“, “.bat“, “.com“ planšetėse su „Android“ operacine sistema tiesiog negali veikti.
Taigi parsisiuntėte tokią programą „Windows“ kompiuteriui – jame ir naudokite. Analogiškai ir su programomis „Mac“ kompiuteriams, arba „iOS“ įrenginių programos vykdomuoju failu “.app“.
Tokių failų yra ir daugiau, tai ir sisteminiai, ir tik tam tikras kurios nors sistemos funkcijas aprašantys failai. Visi jie gali veikti tik vienoje operacinėje sistemoje, tad jei atsiuntus planšetinis kompiuteris niekaip tokio nesupranta, reikėtų tiesiog paieškoti „Google“ aprašymo, kam skirtas failas būtent su tokiu plėtiniu.
Ne tam skirti failai
Šiam skyreliui priskirčiau visus disko kopijos failus. Jų plėtiniai, pavyzdžiui, yra “.iso“, “.bin“, “.cue“, “.dmg“ (pastarasis tik „Mac“ kompiuteriams). Iš esmės tai failas, kuriame yra tiksli DVD arba CD disko kopija.
Kadangi planšetinis kompiuteris diskasukio neturi, jis lyg ir neskirtas jam. Tačiau tai nereiškia, kad šiame faile paslėptas turinys netinka planšetiniam kompiuteriui. Taip gali būti suglaudintas ir DVD vaizdo filmas, ir muzikos plokštelė.
Taigi, norint pažvelgti, kas slepiasi tokio failo viduje, galima, tereikia atsisiųsti tam skirtą programėlę.
Failai, kuriems neturite programėlės
Daugumą neveikiančių atsisiųstų failų galima paleisti atsisiuntus jiems skirtą programėlę. Pavyzdžiui, siuntėtės vaizdo filmą, o dabar jo neatkuria. Gana dažnai taip būna, nes planšetiniame įrenginyje gamintojo įdiegtas grotuvas nepalaiko visų galimų vaizdo kodavimo sistemų.
Pavyzdžiui, „iPad“ be trečios šalies programėlių išvis linkęs atkurti tik vaizdo failus su plėtiniu “.mov“. „Windows“ įrenginiai, be papildomų kodekų atkuria nebent “.wmv“ ir “.mpg“ vaizdo failus. Skirtingi gamintojai savo „Android“ įrenginiams įdiegia skirtingas programas. Tačiau nemažai jų vis tiek nenori atkurti parsisiųstų “.mkv“, ar, pavyzdžiui, “.vob“, “.ts“ ar net kai kurių “.mp4“ failų.
Patogiausia ir paprasčiausia būtų įdiegti kurį nors daugelį failų tipų palaikantį mediagrotuvą ir užmiršti šią problemą. „Android“ labai patogus ir universalus yra „MX Player". Jis turi ir parsiunčiamus papildomus kodekų paketus. Tiesa, nemokama versija labai kankina reklamomis, tad jei pasiteisina, galima ir nepagailėti 4,88 euro.
Universalus, faktiškai visuose įrenginiuose ir visose operacinėse sistemose veikiantis yra VLC grotuvas („Android“ versija yra čia).
Analogiškai yra ir su garso failais, tad atskirai to nenagrinėsime.
Nenumatyti atvejai
Jei net išmėginus visa nurodytas versijas, failo nepavyksta atkurti, lieka du galimi variantai. Pirmas – failas atsiųstas su klaidomis (siųsk iš naujo) arba kas nors tyčia įkėlė neveikiantį (paskaityk kitų atsiliepimus).
Antras – siuntėjas failui tyčia suteikė neteisingą plėtinį. T. y. rankiniu būdu dirbtinai perrašė plėtinio vardą (pvz.: “.mp4“ pakeitė į “.zip“ ir t. t.), kad piratų medžiotojai apsiriktų. Tokiu atveju reikėtų paieškoti jo paties ar kitų komentarų, kur galimai bus nurodyta, kokį originalų vardą reikia perrašyti.
Ir svarbiausia – čia pateikti paaiškinimai niekaip neapsaugos jūsų nuo socialinės inžinerijos virusų ar duomenis vagiančių Trojos arklių, kurių gana gausiai galima atsisiųsti per torentus. Atvirkščiai, laikydamiesi mūsų instrukcijų galite netgi sėkmingiau aktyvuoti kokį pusiau paslėptą viruso paleidimo failą.
Kaltinkite dėl to ne mus, o savo žvaigždes – jų kūrinius vogdami užsikrėtėte, jos ir kaltos. Na, ne save gi kaltinti…
