Architektai ir biotechnologai kuria pastatams skirtą organinę "odą" (4)
Be savo jautrio išorės poveikiams, žmogaus oda pasižymi pavydėtina reakcija ir gebėjimu per sekundės dalis adaptuotis prie besikeičiančių sąlygų. Ji apsaugo mus nuo mikrobų ir kitų ligų sukėlėjų, vandens netekimo, radiacijos, iš šalia to, nuolat save atnaujina. O jei pastatai turėtų tokią adaptuotis sugebančią odą?
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Tokie pastatai bent teoriniu požiūriu sugebėtų reaguoti į temperatūros, drėgmės, apšviestumo svyravimus, taip taupydami jiems skirtą energiją. Tačiau pasirodo, jog visa tai yra ne iš fantastikos srities. Pensilvanijos universiteto (JAV) mokslininkai tikisi sukurti pastatams skirtą organinę "odą" ir taip pradėti naują ekologiškų ir ekonomiškų pastatų kartą.
Šiuo tikslu jie planuoja pasinaudoti žmogaus odos adaptyvumo ir atsparumo tyrimų rezultatais. Tyrinėtojai papildomai rengiasi ištirti ne tik žmogaus odos, bet ir kitokių tipų ląsteles. "Analizuodami kelias organizmo funkcijas - pavyzdžiui, kaip veikia žmogaus organų lygieji raumenys ir juos sudarančios ląstelės - mes pabandysime perkelti tą patį principą į makro pasaulį, kurdami adaptyvią pastatams skirtą odą", aiškina vienas projekto dalyvių medžiagų mokslo ir inžinerijos profesorius Shu Yang.
Ląstelės savo geometrijai keisti naudoja chemines ir fizikines reakcijas. Jei mokslininkai sugebės atskleisti, kaip tiksliai tai įvyksta, jie galėtų perkelti tai į vadinamuosius biomimetinius - gyvus organizmus imituojančius - įtaisus. Galutinis tyrinėtojų tikslas - sukurti tokio masto aplinkos poveikio jutimo ir valdymo mechanizmus, kad jais būtų galima padengti visą tipinio pastato paviršių. Neseniai universitetas šiam darbui gavo 2 milijonų dolerių paramą iš JAV Nacionalinio mokslo fondo.
Paramos pinigai skiriami iš pažiūros tarsi tarpusavyje nesusijusioms laboratorijoms. Pavyzdžiui, Yang kartu su kolegomis, naudodamiesi architektūriniais ir skaitmeniniais algoritmais, matuos ir vizualizuos, kaip ląstelės modifikuoja savo pačių ir savo aplinkos formą. Kitos komandos kurs biomimetinius jutiklius ir didelio informacinio pralaidumo diagnostinius įrankius, teigiama universiteto pranešime spaudai. Kol kas dar nėra aišku, kaip atrodytų toks pastatas realybėje, tačiau galutinis tikslas yra sukurti tokias statybines struktūras, kurios galėtų automatiškai reaguoti į aplinkos poveikį - lygiai taip pat, kaip ir mūsų oda.