Klausimas, kokią rezoliuciją reikėtų naudoti testuojant procesorių galią žaidimuose, neturėjo aiškaus atsakymo. Dalis „Technews“ internautų pasisakė už 1080p raišką, kiti už didesnę. Patys sutinkame, kad abiejų scenarijų išbandymas būtų tiesiog idealu ir jo neatsisakome, tačiau pradėkime nuo 1080p.

Puikiai žinojome, kad kažką apčiuopiamo atrasti „Intel“ Z370 ir H370 platformų konfrontacijoje dėka spartesnės operatyvios atminties galima tik naudojant 1080p raišką ir galingą GTX 1080 Ti grafikos spartintuvą, o prie dviejų „Intel“ sistemų galėsime be vargo prijungti ir naujausią „Ryzen“ platformą, kurią šiandien sudaro „Asus ROG Crosshair VII Hero WiFi“ pagrindinė plokštė ir „Ryzen 7 2700X“ procesorius. Iš tikrųjų, iš dviejų „Intel“ sistemų (abejose dirba „Core i7-8700K“ procesorius) mums reikalinga tik viena – ta, kuri turi Z370 mikroschemų rinkinį naudojančią „Asus ROG Maximus X Hero WiFi“ pagrindinę plokštę, leidžiančią G.SKILL „Trident Z“ moduliams dirbti XMP režimu, t.y. 3600 MHz dažniu. Jeigu tik neiškils problemų dėl 3600 MHz DRAM dažnio palaikymo atnaujintoje „Ryzen“ sistemoje, kuri teoriškai turėtų pasižymėti geresniu didesnio dažnio DRAM palaikymu, gausime atsakymą, kiek AM4 platformos flagmanas, „Ryzen 7 2700X“, yra pajėgus varžytis su „Intel“ LGA 1151 platformos dabartiniu flagmanu i7-8700K. Lai bekompromisė dvikova prasideda!

Kuo pasikeitė „ROG Crosshair VII Hero“ nuo „ROG Crosshair VI Hero“?

Tvirtos premium įspūdį paliekančios dėžės išvaizda yra visiškai ROG'iška. „Asus“ pabrėžia motininės plokštės VRM grandinę, solidžią I/O sienelę, M.2 lizdo radiatorių ir galimybes praplėsti RGB pašvietimą.

Komplektacija nėra labai išsiskirianti. Paminėti vertėtų HB SLI tiltą, adresatiniam bei įprastam RGB skirtus prailgintojus, ir, žinoma, Wi-Fi antenas, kadangi mūsų modelis yra būtent su Wi-Fi funkcija. Turbūt pirmą kartą matome „Asus“ dėkojant pasirenkant jų produktą - šypsomės, mandagumo niekada nebuvo per daug.

Taigi kokie pasikeitimai tarp dviejų generacijų? Estetiškai „Crosshair“ pasikeitė tikrai nedaug kuom ir tai nestebina. „ROG Crosshair VII Hero WiFi“ liko ATX formato pagrindine plokšte, kuriai tebebūdingi du pagrindiniai skiriamieji bruožai: juodos spalvos montažinė plokštė ir unikalios formos, juoda/pilka spalvomis dažyti, VRM bei mikroschemų rinkinį aušinantys radiatoriai. Pastarajame gamykliškai raudonai iliuminuotas ROG ženklas. Visgi galima pastebėti tiek didesnių, tiek mažesnių pokyčių. Nežymiai pakeistas VRM radiatorių dizainas (atrodo, kad papildomomis įpjovomis „Asus“ bandė padaryti mažą žingsnelį link didesnio efektyvumo), taip pat pasikeitė kai kurių elementų, pavyzdžiui on-board mygtukų, pozicija ant PCB. Visų didžiausias skirtumas stebimas po AM4 lizdu, kur vietoje buvusio PCIe 2.0 x1 lizdo atsirado radiatorius. Beveik nėra abejonių, kad po juo paslėptas M.2 lizdas. Tokį patį principą jau matėme apžvelgdami Z370 mikroschemų rinkinį turinčioje „ROG Maximus X Hero“.

ROG Crosshair VII Hero Wifi (viršuje) ir ROG Crosshair VI Hero (apačioje)

ROG Crosshair VII Hero Wifi (viršuje) ir ROG Crosshair VI Hero (apačioje)

8+4-pin EPS12V maitinimo lizdų konfigūracija yra visiškas overkill‘as AM4 lizdo pagrindinėms plokštėms taip, kaip 8+8-pin TR4 motininėms. Iš kitos radiatoriaus pusės turime eilę 4-pin lizdų. Centre pagrindinis CPU_FAN, jam iš kairės CPU_OPT, dešinės - AIO_PUMP. Maksimalus kiekvieno stipris po 1 A. Kaip įprasta „Asus“ pagrindinėms plokštėms, CPU_FAN ir CPU_OPT dalinasi tuo pačiu kanalu. Kampe pastatytas dviejų skaitmenų Q-Code ekranėlis, o iškart po juo Post fazės LED indikatoriai. Viskas vienoje vietoje. Patogu.

Sistemos RGB pašvietimo plėtimą galima pradėti nuo vienas šalia kito esančių dviejų RGB galvučių. Aukščiau esanti yra 5050 diodų palaikanti 4-pin galvutė (12 V, 3 A), kita 3-pin adresatinė (5 V, 3 A), palaikanti iki 60 diodų. Įjungimo/išjungimo ir perkrovimo mygtukus „Asus“ sustatė į vieną grupę. Taip patogiau, nes senajame „Crosshair“ modelyje greta perkrovimo mygtuko buvo ir kiti, atliekantys kitas funkcijas.

Nuėmę gamykliniui aušintuvui skirtus tvirtinimus matome, kad ant „ROG Crosshair VII Hero WiFi“ galima montuoti tik AM4 aušintuvus. Priminsime, kad senesnis „ROG Crosshair VI Hero“ modelis turėjo papildomas skyles, kurios leido montuoti ir AM3(+) aušintuvus.

„Asus“ svetainėje prie atminties palaikymo (O.C. režimu) dega tik skaičiai 3466. „ROG Crosshair VI Hero“ tuo pačiu režimu palaiko 3200 MHz atmintį. Įdomu, kad „Asus“ į O.C. režimą įtraukia ir 2933 dažnį, nors šio dažnio DDR4 operatyviąją atmintį antros kartos „Ryzen“ procesoriai palaiko oficialiai. Į keturis Q-DIMM lizdus, kurie pasižymi sustiprintu pagrindu („Asus“ šioje srityje nėra geriausia) galima sutalpinti 64 GB un-buffered tipo DRAM atminties.

PCB krašte visa eilė įtampų matavimo taškų. Pati „Asus“, šią savybę vadina Probelt. Kiek žemiau paprastam vartotojui gerokai naudingesnis vidinis USB 3.1 Gen 2 (10 Gb/s) lizdas, kadangi itin sparčią išorinę jungtį turintys korpusai lėtai, bet po truputėlį populiarėja. Dar žemiau CHA_FAN2 pažymėtas 4-pin (1 A) lizdas. Visi CHA_FAN kanalai geba valdyti ventiliatorius tiek keičiant įtampą, tiek PWM signalu.

SATA įrenginiams, kuriais taps SSD kaupikliai ir kietieji diskai, skirtos šeši 90 kampu paguldyti SATA III 6 (Gb/s) portai. X470 mikroschemų rinkinys leidžia kurti 0, 1 ir 10-o lygmens RAID masyvus.

Prie SATA randame išskirtinį baltos spalvos lizdą. Pastarasis skirtas skysčiu aušinamos sistemos tėkmės sekimui, o šalia esantys du 2-pin lizdai padeda nustatyti įeinančio ir išeinančio skysčio temperatūrą. Prie EXT_FAN galvutės galima jungti išorinę plokštę papildomiems ventiliatoriams, tačiau sunku įsivaizduoti, kad „ROG Crosshair VII Hero WiFi“ siūlomų jungimo galimybių galėtų kažkam neužtekti, kadangi pagrindinė plokštė turi ir H_AMP (3 A/ 36 W) lizdą.

Jeigu visi SATA portai dirba patys sau, t.y. pralaidumu su jokiais mazgais nesidalina, tai su PCIe išplėtimo lizdais situacija kitokia. Kaip žinia, X470 negavo papildomų PCIe linijų lyginant su X370 mikroschemų rinkiniu, todėl „ROG Crosshair VII HeroWiFi“ atsiradęs antrasis M.2 lizdas verčia ieškoti kompromisų. PCIe lizdų pralaidumas ir M.2 lizdų funkcionavimas priklauso nuo AM4 lizde esančio procesoriaus. Didelis klausimas, ar tokioje high end klasės pagrindinėje plokštėje gali atsidurti APU ar tuo labiau „Athlon“ procesorius, todėl koncentruokimės į išplėtimo lizdų/M.2 pralaidumą, kai naudojamas 1-os arba 2-os kartos „Ryzen“ procesorius.

Du sustiprinti (SafeSlot) PCIe 3.0 x16 lizdai yra surišti su „Ryzen“ procesoriuje esančiu PCIe linijų centru, kai trečiasis mechaninis PCIe 2.0 x16 lizdas priklauso X470 mikrochemų rinkiniui ir visada veiks realiu x4 pralaidumu. „ROG Crosshair VII Hero WiFi“ palaiko 2-way SLI ir 3-way „CrossFireX“ multi GPU technologijas. Užėmus tik pirmąjį PCIe 3.0 x16 lizdą antrasis bus atjungtas. Radiatoriaus neturintis apatinis M.2 lizdas tieks pilną 32 Gb/s pralaidumą, o turintis radiatorių nefunkcionuos. Įstačius antrą vaizdo plokštę pagrindinis PCIe 3.0 x16 netenka pusę savo pralaidumo, tada turime x8/x8 konfigūraciją. Vienu metu funkcionuojant abiems M.2 lizdams atsiras apribojimų. Pagrindinis PCIe 3.0 x16 lizdas veiks x8 režimu, o antrasis tik x4 režimu, todėl bus prarastas SLI palaikymas. Tuomet aušinimą turintis viršutinis M.2 lizdas bus aktyvus ir užtikrins maksimalų 32 Gb/s pralaidumą.

Sudėliokime visus taškus ant M.2 lizdų. Radiatoriumi uždengtas M.2 priima 2242, 2260 arba 2280 formato SSD kaupiklius, kurie privalo turėti PCIe magistralę. Papildomo aušinimo neturinčiame M.2 lizde galima montuoti ilgesnį 22110 formato SSD kaupiklį, kuris gali turėti kad ir SATA magistralę. Šis lizdas palaiko tiek PCIe, tiek SATA įrenginius.

Radiatoriaus forma bei išvaizda nukopijuota nuo paskutinių „Hero“ pagrindinių plokščių. Mikroschemų rinkinį dengia nemažas šlifuoto aliuminio radiatorius, savo apačioje turintis iliuminuotą ROG ženklą, kurio spalvą, žinoma, galima keisti pasitelkiant AURA programinę įrangą.

„ROG Crosshair VII Hero WiFi“ spatintojams siūlo pažangių pagalbų. Safe Boot mygtukas skirtas ne vien spartintojams – profesionalams. Jis laikinai aktyuoja saugius BIOS nustatymus tam, kad būtų galima pakoreguoti prieš tai taikytus nustatymus, kurie dabar neleidžia sistemai startuoti, išvengiant CLR_CMOS panaudojimo. ReTry mygtukas labiau skirtas tiems, kurie turi problemų su agresyviais DRAM nustatymais. Pagrindinė plokštė pabando iš naujo įvykdyti DRAM training funkciją, kad būtų praeita Post fazė. Skystą azotą naudojantiems medžiotojams LN2 Mode trumpiklis išplės įtampų langą iki padebesių, o Slow Mode slankiklis uždės mažiausią BCLK daugiklį, leidžiant drastiškai sumažinti energijos poreikius tarp testavimo sesijų. Apatinėje PCB dalyje sumontuotos po vieną USB 3.1 Gen 1 ir USB 2.0 galvutes, antroji pora 4-pin (12 V, 3 A) ir 3-pin (5 V, 3 A) RGB galvučių, taip pat ROG_EXT jungtis išoriniams priedams prijungti.

SupremeFX garso sudedamosios dalys tos pačios: „Realtek ALC1220“ kodekas ir papildomas 24 bitų „ESS Sabre ES9023P“ DAC‘as, kuris atsakingas už daug kokybiškesnį garsą priekinėje panelėje. Į ausines išvestam garsui sustiprinti panaudotas „Texas Instruments R4580I“ operacinis stiprintuvas, gebantis tinkamai pamaitinti 600 omų ausines. Kuo kokybiškesnio garso formavimą užbaigia aukštos klasės „Nichicon“ kondensatoriai ir nuo bendro PCB izoliuota garso zona.

„ROG Crosshair VII Hero WiFi“ įgavo solidų I/O dangtelį, kuris iškart sumontuotas ant pagrindinės plokštės. Galinė panelė prarado pusę USB 2.0 lizdų. Vienas iš likusių dviejų dedikuotas atnaujinti BIOS’ą iš atmintinuko. Turime net aštuonis spartesnius USB 3.1 Gen 1 lizdus, taip pat A ir C tipo USB 3.1 Gen 2 (10 Gb/s) portus, valdomus papildomų „ASMedia“ (ASM1543 + ASM1143) valdiklių. RJ-45 lizdas, turintis LANGuard savybę, kuri apsaugo net nuo 15 kV elektrostatinės iškrovos, susietas su „Intel i211-AT“ lustu. UEFI BIOS nustatymai anuliuojami CLR_CMOS mygtuku, kai Flashback mygtukas, pasinaudojant minėtu USB 2.0 lizdu, skirtas atnaujinti BIOS’ą. Garsas išvedamas arba per paauksuotas jungtis, arba S/PDIF. „ROG Crosshair VII Hero WiFi“ modelyje įrengtas 2R2T (dvijuostis) WiFi 802.11 a/b/g/n/ac modulis, palaikantis MU-MIMO. Ne dažnai pamatysi „Asus“ integruojant PS/2 portą.

Neturinti ką veikti VRM grandinė 

Radiatoriaus - dviejų dalių masyvas, sujungtas termo vamzdeliu. Radiatoriaus dizainas akcentuotas ne vien į estetiką. Tai labai solidus aliumininis darinys, kuriame atsiradusios įpjovos turėtų lemti didesnį paviršiaus plotą nei jį turėjo „ROG Crosshair VI Hero“ radiatorius. Visa VRM sistema yra didelis overkill'as. Kalbama, kad ši VRM grandinė, prieš tai nuo jos nuėmus radiatorių, gali neperskaidama pilnai susidoroti su spartintu „Ryzen 7 2700X“.

VRM grandinė yra viena iš pačių raumeningiausių tarp visų X470 mikroschemų rinkinį turinčių pagrindinių plokščių. Ji sukonfigūruota veikti 10+2 fazių režimu, paradui diriguojant skaitmeniniui Digi+ ASP1405I valdikliui, kuris, beveik neabejojame, yra „International Rectifier“ pagamintas IR35201. PWM valdiklis maksimaliai palaiko 8 fazes, išskirstytas per dvi linijas. Šiuo atveju jis veikia 5+2 fazių režimu: CPU dalis gauna penkis PWM kanalus, o integruota grafika du PWM kanalus. VCore grandinės daliai skirtos fazės padvigubintos tos pačios kompanijos IR3599 dubliuotojais. Tokiu būdu gauname 10 VCore fazių. „ROG Crosshair VII Hero WiFi“ VRM grandinėje „Asus“ atliko įdomų, mums dar nematytą, sprendimą. Dvi SOC fazės buvo iterptos tarp VCore fazių. Tokio sprendimo motyvas - siekis šiek tiek išskaidyti į radiatorių perduodamą karštį, kadangi SOC fazės kaista daug mažiau už VCore fazes.

Galios blokais pasirinkti „International Rectifier IR3555M“. Šie 60 A blokai yra labai pamėgti - tikėtina, kad „Asus“ juos gauna už labai patrauklią kainą. Tai patikimi blokai, todėl nieko prieš jų naudojimą vos ne kiekvienoje aukštos klasės „Asus“ pagrindinėje plokštėje neturime. Galios blokams akomponuoja premium klasės Micro-Fine Alloy induktoriai, kurių stipris taip pat turėtų siekti 60 A. Kondensatorių kilmė - Japonija, o ištvermės reitingas 10K arba 10 000 valandų esant 105 °C temperatūrai.

Specifikacijos

Ar vis dar problematiška „Ryzen“ platformoje turėti sparčią DRAM atmintį?

Bandę tuos pačius du 8 GB talpos G.SKILL „Trident Z“ modulius su praėjusios kartos „ROG Crosshair VI Hero“ pagrindine plokšte (BIOS su AGESA 1.0.0.6 mikrokodu) ir „Ryzen 7 1700“ procesoriumi puikiai prisimename, kad 3600 MHz dažnį stabilizavome tik po ilgo darbo. Tam prireikė ne tik pačių modulių darbinės įtampos kilstelėjimo virš 1,35 V, konkrečios opcijos ProcODT nustatyme, bet ir tokio sunkiai paaiškinamo veiksmo, kaip modulių diferenciacijos po DIMM lizdus. 3600 MHz buvo stabilūs tik tada, kai konkretus modulis buvo įstatytas į konkretų lizdą. Juos apkeiti vietomis ir 3600 MHz tampa nebepasiekiami.

Nepaisant įdėtų didelių pastangų ir to fakto, kad G.SKILL moduliai turėjo rinktinius „Samsung“ B-die lustus, kurie rinkoje pasižymi geriausiu suderinamumu, galutinis rezultatas buvo maksimaliai geras. Tiesa, „ROG Crosshair VI Hero“ ne visada sėkmingai POST metu praeidavo DRAM training ciklą, tačiau dažniausiai nesėkmė pasireikšdavo po sistemos visiško išjungimo iš tinklo. Tekdavo grįžti atgal prie 3466 MHz ir tada vėl BIOS‘e aplikuoti 3600 MHz.

Atnaujindami AM4 platformą X470 mikroschemų rinkiniais ir antros kartos „Ryzen“ procesoriais patys AMD drąsiai teigė, kad tiek atminties suderinamumo, tiek dažnių klausimas išspręstas ir vartotojai nebeturės tiek daug problemų, kiek turėjo ne tik „Ryzen“ ir X370 pagrindinių plokščių debiuto metu, bet ir gerokai dar po jo. „Ryzen“ 2xxx serijos procesoriai oficialiai dvikanaliu režimu palaiko nebe 2666 MHz dažnio, o 2933 MHz operatyviąją atmintį. Tačiau tai galioja tik single rank moduliams. Naudojant dual rank modulius arba užimant visus keturis DIMM lizdus atnaujinta platforma neturi jokio oficialaus pranašumo. Buvo pasirodžiusi informacija, kad rinktinėse AM4 sistemose (supraskime turinčiose B-die operatyviąją atmintį, aukštos klasės X470 pagrindinę plokštę ir „Ryzen“ 2xxx procesorių su stipriu atminties valdikliu) DRAM netgi galės pasiekti stabilų 4000 MHz dažnį. Žinome, kad mūsų „Trident Z“ moduliai „Intel“ Z170 platformoje be didesnių problemų gali dirbti 3800 MHz dažniu. Tokį tikslą būtų galima užbrėžti ir naudojant AM4 platformą, tačiau pirma pradėkime nuo 3600 MHz. Užmetus akį į vidinius „ROG Crosshair VII Hero WiFi“ dokumentus, 4000 MHz atrodo daugiau kaip blefas. Prognozė geriausiu atveju – 3466 MHz su single rank dvikanaliu režimu.

BIOS‘e pasirinkome D.O.C.P profilį, nustatantį 3600 MHz/CL16. „ROG Crosshair VII Hero WiFi“ pakankamai greitai praėjo DRAM training procedūrą ir buvome įkelti į „Windows 10“ darbalaukį. Prieš žaidimų testavimą sistema sėkmingai pabaigė „Cinebench“ bei „x264“ testus, kas leido manyti, kad sistema stabili. Pasirodo, apsidžiaugėme per anksti. Kartą nulūžo „Total War: Warhammer“, po to „Dirt 4“. Pabandėme paleisti „HiperPi“ skaičiavimo testą – pasipylė klaidos, o tai reiškė, kad sistema su 3600 MHz DRAM turi stabilumo problemų. Greitai pabandėme elementarius būdus bandant stabilizuoti sistemą, tačiau nei kilstelta DRAM įtampa nuo 1,35 V iki 1,425 V, nei ProcODT nustatymo vertės pakeitimas nepadėjo. Šie veiksmai buvo kertiniai sprendžiant DRAM 3600 MHz stabilumo problemą kartu su „ROG Crosshair VI Hero“ ir „Ryzen 7 1700“. Panašu, kad mums greitai nepavyko naują „Ryzen“ sistemą priversti stabiliai veikti naudojant 3600 MHz operatyviają atmintį. 3533 MHz taip pat iššaukė klaidas „HiperPi“ teste, todėl leidomės dar vienu laipteliu žemiau, iki 3466 MHz. Būtent toks maksimalus dažnis nurodytas minėtame dokumente naudojant du single rank modulius.

Būtina paminėti, kad pagaliau XMP profilyje esantys vėlinimo laikai buvo nuskaityti teisingai. Iki šiol mūsų testuotos X370 ir X399 platformoms priklausančios pagrindinės plokštės kaip taisyklė CL laiką parinkdavo viena pakopa laisvesnį. Pavyzdžiui, X370 pagrindinės plokštės G.SKILL „Trident Z“ moduliams automatiškai parinkdavo CL17 vietoje CL16, o X399 platformos pagrindinės plokštės „ADATA XPG Z1“ moduliams aplikuodavo CL18 vietoje CL17.

Garso posistemės testavimo rezultatai

Garso posistemės rezultatai (24-bit, 192 kHz) naudojant „Windows 10“ tvarkykles (garso tvarkyklių „Windows 7“ nėra) puikūs. Dinaminio diapazono ir triukšmo lygio vertės atsiduria labai arti 110 dBA ribos. Harmoninis iškraipymas neviršija 0,002 % - dar vienas puikus rezultatas. Septyni iš šešių įvertinimų atitinka excellent lygį, vienintelis THD + Noise įvertintas kaip good. Dažniausiai būtent šis kokybinis įvertinimas ir pakiša koja link šimtaprocentinio excellent.

M.2 temperatūros

M.2 temperatūrų matavimo metodiką nusprendėme pakeisti. ,„Toshiba RD400“ temperatūras matuojame abiejuose M.2 lizduose norėdami nustatyti skirtumą, kurį vartotojas gali gauti sumontavęs SSD viename ar kitame M.2 lizde. M2_2 yra viršutinysis, turintis dedikuotą radiatorių, M2_1 yra žemesnysis, kuris radiatoriaus neturi. Po penkiolikos minučių trukusios ramybės būsenos nustatėme, kad M2_2 lizde radiatoriumi uždengto NVMe kaupiklio maksimali temperatūra buvo 15 °C žemesnė (44 °C prieš 59 °C). Intensyvų darbą, kurį sudarė kopijavimas, archyvavimas ir dviejų žaidimų diegimas, atlikdamas RD400 be papildomo aušinimo beveik perkaito. Temperatūra pasiekė net 78 °C, o kritinė temperatūra laikoma 80 °C. Radiatoriaus pagalba SSD sugebėjo vos perkopti 50 °C. Temperatūra buvo sumažinta daugiau nei trečdaliu, susidarant įspūdingam 27 °C skirtumui.

<- w/o M.2 Heatsink (IDLE) w M.2 Heatsink ->

<- w/o M.2 Heatsink (LOAD) w M.2 Heatsink ->

Testavimo metodika

Žaidimai su maksimaliais in-game nustatymais testuojami dukart nustačius 1920 x 1080 rezoliuciją, po to suskaičiuojant fps vidurkį bei 1 proc. ir 0,1 proc. mažiausių fps reikšmių vidurkius su OCAT arba FRAPS įrankiais. Integruoti testavimo įrankiai naudojami tik „Middle-earth: Shadow of War“ ir „Total War: Warhammer“ žaidimuose, o real game sesija trunka 120 sekundžių. Ten kur yra palaikymas, naudojamas DirectX 12 arba „Vulkan“ API. Operacinė sistema programiniu būdu neturi įdiegtų atnaujinimų, skirtų apsaugoti nuo „Meltdown“ ir „Spectre“ pažeidžiamumų.

Testavimo sistemas sudarė:

• Procesorius: Intel Core i7-8700K (4,3 GHz/ HT on) / AMD Ryzen 7 2700X (stock/ SMT on)
• Pagrindinės plokštės: Asus ROG Maximus X Hero
•                                    Asus TUF H370-Pro Gaming
•                                    Asus ROG Crosshair VII Hero WiFi
• Vaizdo plokštė: Asus ROG Strix GTX 1080 Ti OC (ForceWare 391.35 WHQL)
• Operatyvioji atmintis: G.SKILL TridentZ DDR4 2x 8 GB 2666/3600 MHz CL16
• SSD kaupiklis: OCZ Vector 150 120 GB
• HDD: Seagate Surveillance 6 TB 7200 RPM
• Maitinimo šaltinis: Corsair AX860i
• Korpusas: Phanteks Enthoo Primo
• Monitorius: AOC U2868PQU
• Operacinė sistema: Windows 10 Pro

Rezultatai: Battlefield 1, Dirt 4

Rezultatai: DOOM, Hitman, Far Cry 5, GTA V

Rezultatai: Mafia III, Mass Effect: Andromeda, Middle-earth: Shadow of War, Prey

Rezultatai: Rise of the Tomb Rider, The Witcher 3: Wild Hunt, Total War: Warhammer, Total War: Warhammer II, Wolfenstein II: The New Colossus

Energijos sąnaudos

Lentelėje matome du skirtingus reiškinius, kai žaidžiant žaidimus AM4 ir Z370 platformų maksimalios energijos sąnaudos iš esmės vienodos, skirtumas viso labo 3 vatai. Gerokai akivaizdesnis skirtumas susidarė pamatavus sistemų poreikį energijai ramybės būsenoje. AM4 sistema mažiau efektyvi, sunaudojanti beveik 30 W daugiau už „Intel“ Z370 platformą. Tai didelis skirtumas. Patikrinus CPU parametrus paaiškėjo, kad 2700X dažnis nekrito žemiau 2,8 GHz, o įtampa net nieko nedarant šokinėjo 1,3-1,4 V ribose. Pakeitus Ryzen Balanced režimą į Balanced dažnis krito iki 2,2 GHz, o įtampa sumažėjo iki ~0,75 V. Tai leido sumažinti energijos sąnaudas iki ~78-80 W. Panašu, kad X470 mikrochemų rinkinio tvarkyklės (18.10.0601) turi kažkokių problemų bandant taupyti energiją.

Išvados

Tai, ką pamatėme sulyginę „Ryzen 7 2700X“ su „Core i7-8700K“ -oje žaidimų 1080p raiškoje naudodami „Asus ROG Strix GTX 1080 Ti OC“ vaizdo plokšte, galime pavadinti nuo tamsios bedugnės iki saulėtos prošvaistės iš jos išlipus. AM4 platformos flagmanas į bedugnę įkrito po „Hitman“ rezultatų palyginimo. Čia užfiksavome didžiausią, vidutinės spartos skirtumą tarp dviejų procesorių. Procentine išraiška tai sudarė 44 %. Kadrų per sekundę išraišką suvokti lengviau - skirtumas siekia beveik 50 fps. Taip, perskaitėte teisingai. 50 fps! Kai 8700K prisuko beveik 156 fps, tai 2700X nesugebėjo pasiekti 110 fps atžymos. Dar vienas milžiniškas skirtumas užfiksuotas žaidžiant „Prey“. Nors procentinis skirtumas neatrodo gąsdinančiai (+15 %), tačiau fps išraiška skirtumas pakankamai šokiruojantis - beveik 34 fps. „Ryzen“ procesorių šioje situacijoje gelbsti tai, kad vidutinė sparta viršija 220 fps, kitaip sakant, net tie, kurie turi 240 Hz monitoriaus, nuo 2700X vangumo nenukentės. Toliau sekė eilė žaidimų, kuriuose i7-8700K davė ~25 fps daugiau už „Ryzen 7 2700X“. Tarp tokių žaidimų pateko: „Far Cry 5“ (+26 fps), „Total War: Warhammer“ (+24,7 fps), „The Witcher 3“ (+23,2 fps) ir GTA V (+21,5 fps). Seniai žinoma, kad pasirinkus šiame „Total War“ DX12 API su „Radeon“ vaizdo plokšte sparta linkusi padidėti nepriklausomai nuo to, koks procesorius naudojamas: „Intel“ ar AMD. „GeForce“ vaizdo plokštėms DX12 yra absoliučiai nepalankus. Su i7-8700K suporuota GTX 1080 Ti praranda labai daug spartos (~37 fps), tačiau naudojant „Ryzen 7 2700X“ spartos nuosmūkis dar įspūdingesnis (>45 fps). Čia papildomai įsijungia nVidia „optimizacijos“, kurios yra labiau nepalankios AMD procesoriui. Praėjus daug laiko nuo žaidimo išleidimo niekas nieko nepadarė, kad DX12 API šiame žaidime būtų pliusinis ne vien tik naudojant „Radeon“ vaizdo plokštes. DX11 sušvelnina spartos skirtumą tarp 2700X ir 8700K nuo ~25 fps iki 16 fps.

Sekančią grupę žaidimų galime sudaryti iš tų, kuriuose 8700K buvo spartesnis tarp 10-20 fps. Į šią grupę patenka keturi žaidimai. Intel LGA1151 lizdo flagmanas generavo beveik 13-14 fps daugiau „Mafia III“ ir „Middle-earth: Shadow of War“ žaidimuose bei 18-19 fps daugiau „Battlefield 1“ ir „Rise of the Tomb Rider“ žaidimuose. Pastarajame „Ryzen 7 2700X“ akivaizdžiai atsiliko ir pagal blogiausių kadrų vidurkius. 1 % blogiausių fps vidurkis buvo mažesnis 35 fps, 0,1 % arti 30 fps. Tendencija tokia, kad akivaizdžiai konkurento triuškinamas 2700X panašiai daug atsiliks ir pagal blogiausių fps vidurkius. Tą pamatėme GTA V, „Far Cry 5“ žaidimuose, kuriuose skirtumas siekė ~15-20 fps. Išimtimis tapo „Mafia III“ ir „Prey“. Čia skirtumai tarp vidutinių blogiausių kadrų reikšmių buvo akivaizdžiai mažesni už vidutinės spartos skirtumą, išreikštą fps.

Paskutinė žaidimų grupė panašaus dydžio. Žaidžiant „Dirt 4“, „Mass Effect: Andromeda“ ir antrąją „Total War: Warhammer“ dalį vidutinis spartos skirtumas tarp procesorių nebuvo didesnis nei 10 fps. i7-8700K pranašumas „Dirt 4“ buvo menkiausias ir siekė tik +1,1 % (+1,5 fps), ką pritaikius paklaidai galima nurašyti lygiosioms. „Mass Effect: Andromeda“ rodė beveik 5 % (+5,7 fps) persvarą „Intel“ pusei. Procesorių sparta „Total War: Warhammer II“ žaidime, kuris naudoja tą patį grafinį variklį kaip ir pirmoji dalis, atrodė visai kitaip. Skirtumas tarp DX11 ir DX12 API minimalus, o i7-8700K pranašumas sumenkęs iki ~2,5 - 5,5 % arba ~2 - 4 fps.

Sudaryti grupę iš likusių dviejų pavadinimų sudėtinga. Su abejais procesoriais DOOM'e pasiekėme maksimalią įmanomą spartą, t.y. 200 fps - limitas neleidžia nustatyti, kuris CPU čia buvo spartesnis. Visgi viename iš penkiolikus bandytų žaidimų „Ryzen 7 2700X“ buvo pajėgus mesti iššūkį „Intel“ flagmanui. „Wolfenstein II: The New Colossus“ parodė 0,5 % (+1,2 fps) siekiančią „Ryzen“ persvarą, kuri teoriškai prilygsta paklaidai, tačiau faktiškai tai yra „Ryzen“ pergalė, tik super menka. Finiše turime 14,5 % arba beveik 17 fps siekiančią i7-8700K persvarą labai nepalankiu AMD scenarijumi - naudojant 1080p rezoliuciją.

Būti nepatenkintiems „ROG Crosshair VII Hero WiFi“ arba tiesiog C7H sunku. Nusivylimu galėtų tapti tai, kad su aktyvuotu XMP profiliu (3600 MHz) G.SKILL „Trident Z“ moduliai nebuvo stabilūs, tačiau reikėtų atsižvelgti, jog palyginimas nėra vienas prie vieno. Su senesniu „ROG Crosshair VI Hero“ modeliu naudojome kitą „Ryzen“ procesorių (negalima atmesti tikimybės, kad būtent „Ryzen 7 1700“ turėjo geresnį IMC valdiklį), be to, neskyrėme tiek daug laiko 3600 MHz stabilizacijai, kiek praleidome to siekdami su „ROG Crosshair VI Hero“. Pačioje testavimo pabaigoje paaiškėjo, kad 3466 MHz dažnis nėra pilnai stabilus. Visi žaidimų testai jau buvo atlikti, tačiau „HCI Memtest“ parodė klaidą po to, kai žaidimo diegimas M.2 radiatoriaus testavimo metu baigėsi klaida. Galutiniu ir tuo pačiu stabiliu rezultatu tapo 3400 MHz. „Asus“ flagmanas suteikia didesnį nei šimtaprocentinį funkcionalumą manipuliuoti UEFI BIOS nustatymais - čia pavyks surasti viską, ko tik gali prireikti aukščiausio lygio entuziastui. Nustatymų gausa ir išdėstymo patogumą galima prilyginti rojui. Vis gi po greito pabandymo „išlaužti“ 3600 MHz susidarė pirminė nuomonė, kad toks dažnis šiai sistemai yra kiek per daug, tačiau patweakinus 3466 MHz turėtų pasiduoti visiškai stabilizacijai. Dar tvirtesnę nuomonę apie „ROG Crosshair VII Hero WiFi“ gebėjimą dirbti su aukšto dažnio DRAM moduliais susidarysime netolimoje ateityje, nes eilėje laukia dar dvi AM4 pagrindinės plokštės iš „ASRock“ ir „Gigabyte“. Priedo galime pasidžiaugti, kad C7H buvo pirmoji pagrindinė plokštė, teisingai nustačiusi XMP profilyje užkoduotą CL vėlinimo laiką. Iki šiol visos mūsų bandytos X370 ir X399 pagrindinės plokštės CL reikšmę parinkdavo pakopa didesnę. Be to, pastebėjome, kad Post fazė su C7H įveikiama daug greičiau, kas sąlygoja greitesnę kelionę iki „Windows“.

Morališkai naudotis M.2 lizdu, kuriam priskirtas radiatorius, sunku. Aušinimą „Asus“ turėjo perkelti ant antrojo M.2 lizdo, kuris dabar liko plikas, bet turi pagrindinio statusą, palaiko tiek PCIe, tiek SATA SSD kaupiklius ir neriboja pagrindinio PCIe 3.0 x16 pralaidumo. Techniškai aušinimą gavusiu M.2 lizdu naudotis galima. PCIe 3.0 x8 pralaidumo į valias užtenka net GTX 1080 Ti ir VGA sparta nenukentės, tačiau, kaip minėjome, psichologiškai tai yra smūgis. Galutinai nuteisti „Asus“ negalime, kol nepatikrinome kitų X470 pagrindinių plokščių, kokie sprendimai padaryti ten. Pavyzdžiui, aušinamas M.2 lizdas „ASRock X470 Taichi“ pagrindinėje plokštėje taip pat stovi po AM4 lizdu.

Teismo neprireiks. Pastraipa viršuje galėtų papildyti nepasitenkinimo sąrašą, kuriame sąlyginai yra 3400 MHz DRAM dažnis, tačiau ji gimė dar tada, kai nebuvome apsižiūrėję, kad viršutiniojo M.2 lizdo radiatorių galima perkelti ant apatiniojo. Įdomiausia, jog pati „Asus“ vartotojo gide neatžymi tokios galimybės. Tačiau viską patiems išbandžius realybėje galime konstatuoti, kad antrasis M.2 lizdas gali būti sėkmingai uždengtas radiatoriumi trimis iš keturių atvejų. To nepavyks padaryti tik tada, jei SSD kaupiklis bus 22110 formato. Naudojant 42, 60 ir 80 mm ilgio kaupiklius problemų neiškils. Tiesa, dviejų M.2 lizdų naudojimas vienu metu nukerpa pagrindinių PCIe 3.0 x16 lizdų pralaidumą, tačiau tai ne „Asus“ kaltė, o AMD, kuri nepridėjo (ko visi tikėjosi) daugiau PCIe linijų į X470 mikroschemų rinkinį. „Asus“ tiesiog neturėjo kitos išeities kaip tik „pririšti“ abu M.2 lizdus prie „Ryzen“ PCIe tinklo norėdama vartotojui suteikti 2x M.2 (32 Gb/s) lizdus. Galiausiai tokį sprendimą vertiname kaip didelį pliusą.

RGB iš „Asus“, bet pagrindiniai iš AMD. Neišeina nesutikti, kad vaizdas gražus

Kartu su C7H „Asus“ nušlifavo daug smulkmenų, kurios nebuvo idealiai išpildytos senesnės kartos „Crosshair“ modelyje. Dabar sistemos įjungimo/perkrovimo mygtukai atskirti nuo kitų on board mygtukų, todėl sumaišyti ir atsitiktinai perkrauti sistemą iš esmės nebeįmanoma. C7H taip pat gavo solidžią galinę I/O panelę, kuri vis dar tebėra premium aksesuaras, kartais, jau pritvirtinus pagrindinę plokštę, iššaukiantys mintį stop, mes pamiršome I/O dangtelį. Per ilgą laiką susiformavusio įpročio atsisakyti labai sunku. 40 A galios blokai VRM grandinėje buvo pakeisti į reitinguotus 60 A, todėl labai pajėgi VRM grandinė dabar tapo tikru overkill'u. Tai viena iš pačių raumeningiausių (jei ne pati raumeningiausia VRM grandinė) tarp visų AM4 pagrindinių plokščių. C7H yra pritaikyta arba 16-a branduolių turinčiam Threadripper 1950X spartinimui, arba rekordų siekimui su LN2. Tai patvirtino juokingai žemos VRM grandinės temperatūros. Nėra ko nesutikti, kad „Ryzen 7 2700X“ @4,0/1,26 V nebuvo stipriai spartintas, tačiau įvertinus naudotą „Prime95“ apkrovą ir 25 °C siekiančią aplinkos temperatūrą vos 60 °C pasiekta VRM temperatūrą, dar kartą pasikartosime, yra juokas. Naudodami „Noctua NH-D15S“ aušintuvą vietoje „Be Quiet! Dark Rock Pro 4“ matėme dar 5 °C mažesnę VRM temperatūrą. VRM grandinė netgi neįpusėjo savo kelio link kritinės 125 °C temperatūros.

Šiandien Wi-Fi + BT tinklo modulį turintį C7H modelį netgi galima įsigyti pigiau nei modelį be jo, tačiau greičiausiai tai ilgai netruks ir už Wi-Fi turinčią „Crosshair“ teks pakloti daugiau nei 300 eurų. Kartu su „ASRock X470 Taichi Ultimate“ šis „Asus“ flagmanas dalinasi brangiausios X470 motininės plokštės titulą. Ir C7H turi pilną pagrindą tai daryti. Netgi programinė dalis, t.y. AURA Sync, kuri atsakinga už RGB, ir Fan Xpert 4, kuri OS aplinkoje leidžia konfigūruoti veniliatorius, funkcionavo skandžiai.

Gali būti, kad prie „Asus ROG Crosshair VII Hero WiFi“ sugrįšime dar kartą, kadangi tai vienintelė AM4 pagrindinė plokštė, turinti modifikuotus Precision Boost 2 algoritmo profilius. Šis testavimas buvo atliktas naudojant gamyklinę auto parinktį. Tai turėtų reikšti, kad buvo pasirinktas vienas iš dviejų (level 1 arba level 2) lygių, atitinkančių AMD nustatytas Precision Boost veikimo specifikacijas. Trečio ir ketvirto lygių parinktys buvo sukurtos išskirtinai „Asus“. Iškart pasakysime, kad norint pabandyti iš jų pasiimti naudą būtina sąlyga - daug efektyvesnis aušinimas už gamyklinį „Wraith Prism“ aušintuvą.

Komentarai ()