Operatyvioji atmintis: koks RAM kiekis yra optimalus perkant naują kompiuterį

Kadangi darbe naudojame fotometrijos programas, tai 32GB yra privaloma sparčiam tokios programos veikimui. Kai kuriems projektams turbūt reiktu ir daugiau, bet tai yra retai ir per daug nepadėtu. Tai apsieinam ir su 32GB RAM.

Straipsnio autorius nelabai įsivaizduoja, kiek reikia RAM'o ofisui, internetui ir operacinės sistemos sklandžiam darbui rekomenduoju pasiguglinti minimalius reikalavimus ir nereiks "grybo pjaut". Man net gėda straipsnį skaityti.

Berods LinusTechTips kanalas Youtube darė tyrimą su optimaliu RAM kiekiu. Ten buvo nagrinėjamas intensyvaus darbo režimas ir analizuojama kiek programos dar gali išnaudot. Bijau sumeluot, bet max buvo ar 64 ar arti 100 Gb ką gali išnaudot programos, o daugiau jau nebedavė jokio rezultato.

Bet jeigu RAM sukuriama tmpfs, tai jo panaudojimas labai prasiplečia ir rezultatai tikrai verti pastangų.

A va, radau tą video:

"Techniškai didžioji dalis 32 bitų programų ypatingos tuo, kad maksimaliai geba išnaudoti tik iki 2 GB RAM resursų". Netiesa, gali isnaudoti ir daugiau 32bit iki ~3.9GB MAX priklauso nuo daug faktoriu, pati operacine negali daugiau negu 3.5GB panaudoti del to jog kita likusi dalis vaizdo plokstei rezervuojama, kiek pamenu jeigu vaizdo korta yra integruota tuomet gali daugiau OS pasisavinti, bet nebus daugiau negu 4GB ar 3.9GB, viskas del duomenu tipu 32bit OS, del to paprastai buna jog OS rodo tik 3GB ar panasu skaiciu 3.xGB. O 16GB tai pilnai viskam uztenka, galima isjungti swap faila su visam jeigu dar SSD tai ir sumazinsit rasymu skaiciu i diska ir tarnavimo laika, bei veiks greiciau kompas pats bent jau tai pastebejau ne vienam kompe kai yra 16GB su atjungtu swap ir ssd :]

Mano naminukas Atom 4 gb 128 ssd. Užtenka panaršymui, ofisui ir kitiems paprastiems darbeliams. Užtat begarsis.

.

Perskaičiau komentarą ir prisiminiau ūkvedį iš antrųjų Stargorodo socialinio aprūpinimo namų. Parafrazuojant I&P: „Visa jo esybė protestavo prieš straipsnio skaitymą, bet neskaityti jis negalėjo. Jis skaitė, ir jam buvo gėda. Skaitė jis visuomet, todėl jo lygiai skusti veideliai nuolat raudonavo iš gėdos, iš drovumo ir sarmatos...“.