Europos vyriausybės stengiasi ruoštis šiai žiemai ir neturi daug galimybių užkirsti kelią blogiausiam trūkumo ir elektros energijos tiekimo nutraukimo scenarijui, nes žemynas susiduria su ūmia energijos krize.

„Gali būti, kad Europos šalys neturės pakankamai dujų, kad išgyventų žiemą, ypač jei Rusija toliau sumažins energijos tiekimą“, – sakė Europos vartotojų organizacijos vyresnysis energetikos politikos pareigūnas Jaume Loffredo.

Nors pastaruoju metu dujų kainos nukrito dėl nesezoniškai šiltos temperatūros, beveik pilnų ES saugyklų ir mažesnės nei įprasta paklausos, žiemos šaltis gali greitai sukelti problemų.

„Mes tarsi bandome vaikščioti tarp dviejų labai aukštų pastatų. Yra kelias iš vienos pusės į kitą, bet nėra daug erdvės klaidoms“, – sakė Oksfordo energetikos studijų instituto mokslinis bendradarbis Jackas Sharplesas.

Štai kodėl vyriausybės ruošiasi blogiausiems galimiems scenarijams šiai žiemai.

„Dujos kaip politinis ginklas“

Europa susiduria su dviem susijusiomis krizėmis: dujų ir elektros krize.

Rusija, anksčiau buvusi didžiausia Europos dujų tiekėja, sumažino tiekimą, keršydama už ES sankcijas dėl karo Ukrainoje, o iš kitų tiekėjų, tokių kaip Norvegija ir Alžyras, didžiausiu pajėgumu importuojant dujas, nėra daug vietos galimoms problemoms, sako ekspertai.

„Europos dujų tiekimo saugumui gresia precedento neturinti rizika, nes Rusija intensyviau naudoja gamtines dujas kaip politinį ginklą“, – perspėjo Tarptautinė energetikos agentūra spalio pradžioje paskelbtoje ataskaitoje.

2020 m. dujos sudarė maždaug 20 % ES elektros energijos, o maždaug pusė Europoje suvartojamų dujų yra sunaudojama patalpų šildymui žiemą.

Europos elektros tiekimą taip pat paveikė vasarą kilusios sausros ir karščio bangos, dėl kurių kilo problemų dėl hidroenergijos gamybos ir Prancūzijos atominių elektrinių.

ES šalys susitarė sumažinti dujų poreikį 15 proc. ir nustatyti elektros energijos taupymo tikslus piko valandomis kaip dalį neatidėliotinų energetikos priemonių. Jos taip pat stengiasi kontroliuoti aukštas kainas, tikintis, kad ateinančiais metais padėtis bus sušvelninta.

Vyriausybės sunkiai dirba, kad išvengtų trūkumo, užpildydamos Europos dujų saugyklas iki vidutiniškai daugiau nei 90 %, o iš Rusijos vamzdynų importuojamas dujas pakeisdamos suskystintomis gamtinėmis dujomis (SGD), kurios gabenamos dideliuose laivuose.

Tačiau iš dalies dėl oro sąlygų didėjanti dujų paklausa Europoje ir Azijoje gali sukelti didesnę konkurenciją dėl SGD importo ir vėl padidinti kainas. Jei šios didelės kainos nesumažins paklausos, tai gali paskatinti dujų normavimą.

Anne-Sophie Corbeau, Kolumbijos universiteto (JAV) Pasaulinės energetikos politikos centro pasaulinių tyrimų mokslininkė, teigė, kad Europa „turėtų lengvai išgyventi, jei žiema nebus per šalta, jei SGD ir toliau tekės iš esmės tokiu lygiu, kokį matėme iki šiol šiais metais“, jei nebus tolesnio kritinės infrastruktūros sabotavimo, nebus jokių problemų su atominėmis elektrinėmis dėl sumažėjusių kritulių (vanduo reikalingas jų aušinimui).

Kas gali nutikti blogiausiu atveju?

„Dujos daugiausia suvartojamos pramonėje, elektros energijos gamyboje ir patalpų šildymui. Patalpų šildymą norėtumėte nutraukti paskutinį“, - sakė Sharplesas.

Tai reiškia, kad jei prognozuojamas šaltas oras, greičiausiai „bus pirmiausia prašoma pramonės sektoriaus sumažinti suvartojimą“, sakė Corbeau.

Energijai imlioms pramonės šakoms, pavyzdžiui, plieno gamybai, stiklo gamybai ar trąšų sektoriui, būtų galima mokėti už tai, kad nenaudotų dujų ar elektros energijos didžiausio paklausos metu. Tada gali būti sumokėta, kad kitos gamyklos būtų uždarytos.

Tačiau jei tai nepadės sumažinti paklausos krizės metu, gali būti sumažintas dujų tiekimas komerciniams subjektams, o tai reiškia, kad parduotuvės ir įmonės gali tekti uždaryti, sakė Sharplesas.

Tęsinys kitame puslapyje:

Komentarai (2)