Prieš metus gerokai šoktelėjusios elektros kainos mus privertė ieškoti pigesnių šios energijos šaltinių. Daugumos žvilgsnis nukrypo į saulės elektrines, kiti – pasirinko nefiksuotus mokėjimo planus. Kol kas laimi ir vieni, ir kiti. Tačiau nė vienas šių vartotojų neišvengia suvaržymų.

Saulės elektrinių savininkai turi sukti galvą, kur dėti saulėtą dieną pagamintos energijos perteklių. Vienintelė išeitis – už tam tikrą mokestį atiduoti jį „pasaugojimui“, o pritrūkus elektros energijos – pirkti ją iš tiekėjų kaip ir visiems vartotojams.

Nefiksuotus mokėjimo planus pasirinkę vartotojai yra dar labiau suvaržyti, nes jų taupymo ribos yra dar siauresnės ir apsiriboja tik galimybe derinti savo poreikius atsižvelgus į kainų svyravimus „Nordpool“ elektros biržoje.

Su tokia padėtimi susitaikiusių vartotojų laukia nemalonios žinios. Nuo 2025 metų Lietuvai atsijungus nuo rusiško BRELL žiedo teks patiems spręsti elektros tinklų balansavimo problemą, o tai neišvengiamai pakels elektros energijos kainą visiems vartotojams.

O ar galima tapti nuo išorinių veiksnių nepriklausomu pigios elektros energijos vartotoju? Išeitis yra – sukurtas hibridinis inverteris, kitaip dar vadinamą keitikliu. Jis, sujungtas su elektros energiją kaupiančia baterija, ne tik suteikia galimybę saulės elektrinių savininkams panaudoti pasigamintą energiją, bet ir užsidirbti iš kainų svyravimų biržoje bei teikti gerai apmokamą elektros energijos balansavimo paslaugą.

Lietuvių inžinierių sukurti keitiklius galima apibūdinti „Trys – viename“. Pirmiausia jie turėtų sudominti saulės elektrinių savininkus. Dienos metu, šviečiant saulei, tokia elektrinė energijos pagamina daugiau nei jos reikia, o vakare, atsiradus energijos poreikiui, jos ima stigti. Kaip to išvengti? Paprasčiausia išeitis – saulės elektrinės pagamintą energiją kaupti baterijose ir panaudoti ją, kai saulės yra mažiau ar tamsiuoju paros metu. Tuomet baterijose sukauptą elektros energiją galima naudoti skalbiant, džiovinant rūbus, plaunant indus, įkraunant elektromobilio baterijas.

Užsienyje tokia praktika taikoma jau seniai. Susidomėjimas saulės elektrinių pagamintos energijos kaupimu pastebimas ir Lietuvoje. Jau dabar kaupikliai pritaikyti vartotojams, kuriems per parą namų ūkyje reikia nuo 5 iki 20 kWh elektros energijos.

Pats kaupiklis automatizuotas. Išmanus įrenginys „seka“ elektros energijos vartojimo tendencijas namų ūkyje ir baterijose. Keitiklis sukaupia tiek saulės elektrinės pagamintos energijos, kad jos šiltuoju metų laiku pakaktų ištisą parą. Šaltuoju metų laiku, stingant saulės pagaminamos elektros energijos, jos pigiai bus galima gauti iš tinklo. Tuo pačiu metu bateriją galima integruoti į „Nord Pool“ elektros biržą. Todėl vartotojai  gali krauti baterijas naktį, kai elektros energijos kaina yra mažesnė, o savo baterijose sukauptą elektros energiją naudoti dieną, kai jos kaina rinkoje yra didesnė.

Mokslininkai keitiklį sukūrė taip, kad jo nereikia perprogramuoti. Ryšį su „Nord Pool“ elektros birža turintis hibridinis keitiklis pats seks elektros energijos kainų tendencijas ir bateriją pakrauna tada, kai elektros kaina rinkoje yra mažiausia, o vartotojui ar į tinklus baterijose sukauptą elektros energiją atiduos, kai jos kaina biržoje kils. Tai išties leis tikėtis minimalios sąskaitos už suvartotą elektros energiją.

Prognozuojama, kad tokia hibridinio keitiklio galimybė pasinaudoti kainų svyravimais „Nord Pool“ elektros biržoje sudomins tuos, kurie neturi saulės elektrinių, tačiau nori pigesnės elektros energijos. Kadangi sukurtas 10 kW galios inverteris 10 kWh bateriją pilnai pakraus per valandą, tai jį įsigijęs vartotojas galės rinktis itin tokiu atveju patraukliu tapsiantį su elektros birža susietą valandinį planą.

Šis hibridinis inverteris turi ir trečią – elektros tinklo balansavimo funkciją. Kaip žinia, elektros energijos poreikis yra netolygus. Ryte ir vakare jos reikia daugiausia, naktį jos poreikis stipriai sumažėja. Todėl paros bėgyje, paėmus pasaugoti tinkle pertekline tapusią elektros energiją ir pardavus ją piko metu, galima užsidirbti trigubai.

Nuo 2025 metų atsijungus nuo rusiško BRELL žiedo ir patys turėsime balansuoti savo elektros tinklus, todėl trumpalaikio elektros pasaugojimo poreikis išaugs ir laimės tie, kas galės tokią paslaugą suteikti. Galimybė užsidirbti pinigų iš energijos pasaugojimo, sudomins ne vieną. Tokie įrenginiai artimiausiu metu taps įprastais kiekvienuose namuose.

Investicija į elektros energijos kaupimo baterijas, neabejotina, bus prasminga ir vartotojui, ir ESO, nes padės spręsti elektros tinklo subalansavimo problemą. Jau dabar yra svarstoma kurti atskirą rinką, kur vartotojai galėtų prisidėti prie elektros tinklo balansavimo ir taip gauti naudos.

Sprendžiant balansavimo problemas, Energetikos ministerija anksčiau ar vėliau turės pakeisti dabar galiojančią gaminantiems vartotojams tvarką, pagal kurią saulės elektrinių savininkai gali tiekti iki 100 procentų pagamintos elektros energijos į elektros tinklus pasaugojimui ir vėliau ją susigrąžinti mokėdami tik už elektros energijos perdavimą pagal tam tikrą apmokėjimo planą.

Tačiau pagal naujas taisykles elektrinių turėtojai jau privalės paruošti sąskaitą, į kurią bus įtraukta jų pagaminta elektros energija. Jos kaina bus apskaičiuojama pagal kitos dienos kilovatvalandės kainą rinkoje. Todėl iš tiesų laimės tie vartotojai, kurie „roges ruoš vasarą“.

Aišku, nereikia pirkti keitiklių stačia galva – reiktų įvertinti savo poreikius. Baterija turi būti pajėgi sukaupti tiek elektros energijos, kiek namų valda jos suvartoja per parą. Vidutinio dydžio namų ūkis per parą suvartoja apie 16 kWh elektros energijos.

Tokiai namų valdai pakaktų 10 kW galingumo hibridinio konverterio ir 10 kWh talpos baterijos. Jei vartotojas planuoja imtis elektros energijos pasaugojimo paslaugos, vertėtų rinktis galingesnį inverterį ir didesnės talpos elektros energijos kaupimo bateriją.

Inverteriai nėra labai dideli, tad įrenginiai lengvai telpa pagalbinėse namo patalpose, o jiems pajungti kvalifikuotas elektrikas nesugaiš nė valandos. Pajungus šį įrenginį vartotojui pačiam nieko daryti nereikės, išmanus hibridinis inverteris funkcionuos autonomiškai. Į šį prietaisą investuoti pinigai turėtų atsipirkti jau po trejų–ketverių metų.

Vilius Ivanauskas, UAB „Energobalt“ direktorius

Komentarai (1)