„4 kartus didesnės sąskaitos! Net kojos pradėjo drebėti“ – gailisi suvilioti „žaliojo šildymo“ mada

Žaliasis smegenų plovimas?

Ne smegenų plovimas tik viskas ties siurbliu nesibaigia. Vien tik siurblys kaina įrengimo ir šildymo labai didelė bet šioje vietoje viso šito paveikslo tik pirmasis kampas. Reikia prie viso šito reikalo pridėti saulės elektrinę. Kol neturime net billing tai tiesiog idealus būdas šildyti namą. 0 sąskaita tiek už šildymą tiek už visą namo suvartotą elektrą. Bent jau pas mane 9k kwh per metus neskaitant ev. Pagal dabartines elektros kainas tai būtų apie 2k eurų per metus. Lietuva neįveda net bilingo ir manau iki kokių 2030 neturėsime to, kol pilnai neįdiegs vėjo jėgainių parkų ir nestabilizuos kainos biržoje. Tada gausime net bilinga ir prie visko turėsime pridėti akumuliatorius. Tokiu atveju gausim pilną, tvarią, žalią, švarią energiją mūsų namams. Kai matai tik vieną kampą viso paveikslo spresti apie visą paveikslą ganėtinai sudėtinga. Šioje vietoje EU nutildo labai daug lobistų kurie eina prieš visa tai nuo žemės ūkio iki iškasenų ir visų kitų kas yra tarpe. Tai pareikalaus investicijų ir pereinančio laikotarpio bet teks. Iš viso šio plano kuriuo einame dabar man sunku susigyventi tik su EV. Rakštis subinėje. Gyvent galima su ev bet labai nepatogu ir brangu.

Gal šito lenko namas vienos plytos o langai vieno stiklo? Pleškino tonom anglis pigias tai vargo nebuvo, o kai pradėjo skaičiuoti normaliai energiją teko susiimti už galvos. Bendradarbis tevų namą tvarko, įkišo šilumos siurblį vanduo - vanduo su gręžiniu vietoj pečiaus, namie net pleška viskas 24 šilumos, elektros gal 1000kW per mėnesį išdegina, tevukai laimingi kad nereikia kūrent, dar namą šiltina tai visai gerai bus. Nereikia net jokios saulės elektros gerai ir taip. Tai kur čia problemos, ką lietuviškas namas iš kitokio molio lipdytas negu lenkiškas?

čia gal namas 100 metų troba. pirmas dalykas nafig statytis žemė/vanduo, kuris kartais brangesnis už oras/vanduo, o po verkti kad brangu? antras dalykas- šitie šildymo sprendimai labiau pritaikyti žemos temperatūros šilumnešio šildymo sistemoms (t.y daugiau grindiniam šildymui, ne radiatoriams). trečią- namas turi būti gana šiltas ir pageidautina sandarus Mano troba popieriuje B klasės, plotas 140kv.m, nebuvo už šildymą daugiau 700kw -man atrodo pigu, jau nevertinant komforto.

Dar prieš koroną/karą ir energetinių išteklių brangimą su kaimynu lyginimome šildymo kaštus. Mūsų namo dydžiai panašūs pas abu po du aukštus po 100kvm nepilnai. Tai man žiemos vidurkis su oras vanduo 120 eurų gaudavosi, kaimynui granulėmis 60. Dar tuo metu pas mane buvo radiatoriai sudėti. Tai juokėsi kaimynas už brangiai pasistatęs už dar brangiau kūrensi. Po kiek laiko pasistačiau saulės elektrinę užėjo korona, karas, viskas pradėjo brangt. Tai vieną ir paskutinį kart buvo kaimynas užėjęs pašnekėt kiek išbrango po karo pradžios. Kai pasakiau, kad atpigo iki 0, o tam dvigubai ar net daugiau tuo momentu išbrango praėjo noras lyginti kaštus jam

"Jei valdžia iš pradžių būtų pasakiusi tiesą apie sistemos kainą ir didelius mokesčius, „niekas to nebūtų daręs“." Daug ką pasako, kai valdžia turi apie inžinerinius dalykus informuoti. Kai pirmą kartą lyginotės, biokuras buvo labai pigus, tai ir galėjo džiaugtis.

Šitame straipsnyje apskritai bevertės informacijos kratinys, šokinėjantis nuo vienos temos prie kitos, bet taip ir nepateikiantis jokių objektyvių duomenų išskyrus tai, kad "vienas lenkas" skundžiasi, kad jo lūkesčiai nepasiteisino... Kalbama apie visus šilumos siurblius - po to paaiškėja, kad "vienas lenkas" nepatenkintas konkrečiai geoterminiu šilumos siurbliu, kurį įsidėjo į mažesnio, nei 200 m2 ploto namą, ir galiausiai paaiškėja kad jis nepatenkintas būtent investicija į šilumos siurblį o ne šilumos siurblio veikimu... O klausimai ir atsakymai į juos galėtų būti labai konkretūs: 1. Kaip buvo parinkta įranga ir kodėl į nedidelį namą montuotas geoterminis šilumos siurblys o ne pavyzdžiui oras-vanduo. 2. Antraštė skelbia "4 kartus didesnės sąskaitos"... 4 kartus didesnės už ką? - tai taip ir neaišku iš straipsnio.. gal 4 tiesiog gražus skaičius straipsnio autoriui 3. Su kokiais alternatyviais šildymo būdais lyginamos šildymo išlaidos? Faktas, kad šildytis yra brangu apskritai ir pigiausia gyventi nesišildant . Bet kokiu būdu šildantis (tą patį pastatą, palaikant tuos pačius temperatūrinius režimus) būtų mažesnės šildymo sąnaudos? 4. Kokia termofikato temperatūra palaikoma šildymo sistemoje? (Neteisingas mitas, kad su šilumos siurbliais negalima šildyti namo, naudojant radiatorinę sistemą. Bet tiesa, kad neracionalu šildant šilumos siurbliu, laikyti aukštą termofikato temperatūrą šildymo sistemoje)

Dar 5 klausimas peršasi - kiek Lenkijoj tona anglių kainuoja? Šiaip anglis ne madoj dabar, bet kuras macnus - pečius tiesiog spinduliuoja energiją kai anglių užmeti.

Turėjau labai įdomų atvejį - šilumos siurblį "oras - vanduo" savo namui (ten iš tiesų kotedžas iš 4 namų apjungtų į vieną pastatą) užsisakė buvęs vyriausias girininkas vienoje girininkijoje, kuris iki tol visą laiką malkiniu katilu kūrenosi ir malkas aišku gaudavo už savikainą. Po pirmos žiemos jis pasakė: malkomis man šildytis buvo brangiau... Ir kitam sezonui kiti du jo kaimynai įsirengė šilumos siurlius taip pat. Nemanau, kad anglys Lenkijoje tiek pigios, kad būtų pigesnės, nei malkos už minimalią kainą, kuria gauna jas girininkas. O dėl "pečius tiesiog spinduliuoja energiją", tai čia, deja, nėra objektyvus kriterijus. Objektyvu yra tai, kiek energijos namas praranda, kiek jos reikia kompensuoti šildymo įrenginiui. Gal tai ne akivaizdu, jei žmogus nėra linkęs mąstyti techniškai, bet šitas kiekis yra toks pat, tiek šildantis malkomis, tiek anglimis, tiek ir šildantis šilumos siurbliu - energijos kiekine prasme visais atvejais reikės tiek pat. Ir tada jau prasideda paprasta matematika: kiek kainuoja pagaminti tą šiluminės energijos kiekį (vienodą visais atvejais tam konkrečiam pastatui), naudojant skirtingus šildymo būdus - kiek kainuoja 1 kW/h šiluminės energijos.

Malkos bus brangiau už ŠS kai malkas perki su pilnu paruošimu ir sunešimu, ir ypač jei džiovintas. Jei žalius rąstelius perki - negali būti. Pavieniai metai tokie galėjo būti. Aišku, jei stovi sena krosnis, tai gali būti, kad pusę šilumos pro kaminą išmeta.