Turbūt ne vienas yra girdėjęs, kad energija iš niekur neatsiranda ir niekur nedingsta – tiesiog vienos rūšies energija virsta kitos rūšies energija. Gamtos sukuriama energija nuo seno buvo naudojama mūsų protėvių ir iki šiol niekur nepradingo. Dažnai šį „gamtos stebuklą“ paprasčiausiai pamirštame.

Apie galimybes sutaupyti pasitelkus populiariausias alternatyvias sistemas – vėjo generatorius, saulės baterijas ir saulės kolektorius – kalbamės su alternatyvios energijos specialistu, „Smartenergy“ atstovu Vainiumi Žalimu.

Kodėl alternatyvi energija Lietuvoje nėra labai populiari?

Paradoksalu, tačiau Lietuva nenusileidžia gaunamos saulės spinduliuotės kiekiu Vokietijai ir net lenkia Norvegiją. Mūsų šalyje vidutinė saulės spinduliuotė kvadratiniame metre siekia 1000 W, Vokietijoje lygiai tiek pat – 1000 W, o Norvegijoje dar mažiau – 900 W. Kodėl šios alternatyvos paplitimas mūsų šalyje yra menkiausias? O gal esame turtingesni už kaimynus? Ar mes turime begalinius naftos išteklius? Ar mes gauname naftą geriausiomis rinkos sąlygomis? Gal mums nusispjauti ant gamtos? Turbūt tiesiog per mažai apie tai žinome.

O kaip gyventojams žinoti, kokią alternatyvią energijos rūšį pasirinkti?

Alternatyvios elektros energijos pasirinkimas priklauso ir nuo regiono, kuriame gyvename. Pvz., pajūryje daugiau vėjo, dėl to vėjo jėgainių naudingumas ten bus didesnis, nei saulės baterijų, tuo tarpu gyvenantiems rytiniame regione vėjo jėgainės nėra tokios naudingos ir čia optimalus naudingumas pasiekiamas tik su saulės baterijomis. Prieš renkantis alternatyvą reikia apsibrėžti savo lūkesčius, t. y., kiek nepriklausomi nuo „standartinės“ energijos norime tapti, bei ko daugiau suvartojame elektros energijos ar karšto vandens.

Kokiu principu veikia energiją taupančios sistemos?

Saulės kolektoriaus plokštė yra sudaryta iš vakuuminių kolbų, kurių viduje įmontuoti šilumokaičiai.

Vakuuminės kolbos absorbuoja saulės spindulius ir paverčia juos kaitra kolbos viduje. Šilumokaičiuose yra supiltas itin lakus skystis, kuris nuo šilumos iškart virsta garais ir kyla į kolektoriaus viršų. Atvėsęs skystis leidžiasi žemyn ir šis procesas vyksta tol, kol vakuuminė kolba šyla nuo spindulių. Vėjo jėgainėje įmontuotas vėjo sukamas elektros generatorius ir kuomet jėgainė sukasi, vyksta trintis tarp generatoriaus magnetų, o pastarieji sukuria elektros impulsus ir perduoda juos į akumuliatorių. Saulės baterijos elementai sudaryti iš vieno ar dviejų sluoksnių puslaidininkių medžiagos. Kuomet saulė šviečia į baterijos elementus, ji sukuria elektros lauką tarp sluoksnių ir taip atsiranda elektros energija.

Kokie taupančių sistemų privalumai? Ar jos turi trūkumų?

Saulės kolektorių pliusai: šildo vandenį, veikia ištisus metus, neskleidžia garso. Kolektorius sudaro vakuuminės kolbos, kurios saulėje labai greitai įšyla net iki 140 laipsnių ir jų efektyvumas siekia 65 proc. Bet šios sistemos yra labai inertiškos, tad svarbu tinkamai sumontuoti, kitaip šilumos perteklius gali sugadinti kitas sistemos dalis. Saulės baterijų pliusai: generuoja elektros energiją, kuri šiomis dienomis yra labai plačiai panaudojama elektriniams prietaisams maitinti, sistema neskleidžia garso, užima nedaug vietos ir yra išvaizdi. Jas galima montuoti ant įvairių pastatų, tačiau įrengti pakankamai energijos generuojančią sistemą kainuoja brangiau negu Vėjo jėgainių, pastarųjų pranašumai: generuoja elektros energiją taip pat kaip saulės baterijos, gali maitinti bene visus buityje naudojamus elektrinius prietaisus. Minusai: jautri geografinei zonai (pajūryje vėjo greičio vidurkis per metus siekia apie 7-8 m/s, o – Vilniuje tik 4 m/s. Jos skleidžia papildomą garsą, kuris gali trikdyti aplinkinius, bei jų efektyvumas – tik 14 proc. Montuojant didesnę jėgainę, gali tekti „paaukoti“ nemažą sklypo dalį. Vidutinės jėgainės skleidžiamas garsas, kai vėjo greitis yra 9 m/s, yra 45 dBA, toks garsas prilygsta vidutinės galios dulkių siurbliui.

Koks prietaisų galiojimo laikas ir kaip prižiūrėti sistemas?

Saulės baterijos ir saulės kolektoriaus tarnavimo laikas – apie 25 metus. Priežiūra yra minimali. Kadangi Lietuva – lietingas kraštas, plauti ar valyti nebūtina. Vėjo jėgainei reikia techninės apžiūros, nes joje yra nuolat judančių dalių, kurios ilgainiui gali sudilti.

Alternatyvi energija – „žalia“?

Patys prietaisai nėra pagaminti iš labai „žalių“ medžiagų, tačiau tai, kad žmonės naudoja atsinaujinančius žemės resursus – vėją, saulę – turi daug įtakos Žemės gerovei, jau nekalbant apie mūsų piniginę. Taip pat visus prietaisus galima gaminti iš perdirbtų medžiagų.

Pabaigai – trumpas reziumė:

• Jeigu norime tapti visiškai nepriklausomi nuo „paprastos“ energijos, turime kombinuoti saulę ir vėją.
• Jeigu mums tereikia šilumos, tuomet galime pasirinkti vien tik saulės kolektorius.
• Jeigu mums reikia tik elektros energijos, rinksimės vėjo jėgainę arba saulės bateriją.
• Statistinę Lietuvos šeimą sudaro 4 asmenys, kurie per metus suvartoja 1460 kWh elektros energijos ir 4500 kWh šiluminės energijos. Jeigu planuotume padengti elektros energiją, tai per metus su vėjo jėgaine sutaupytume apie 100 Lt, o su saulės baterijom – apie 500 Lt. Tačiau reikia nepamiršti, kad ši sistema yra tris kart brangesnė nei vėjo jėgainė.
• Jeigu planuotume padengi šiluminę energiją, tai su saulės kolektoriais per metus sutaupytume apie 1300 Lt.

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: laikas.lt

Autoriai: Viktorija Gudelė

Komentarai (12)