Besitęsiant ginčams, ar Lietuva turėtų toliau grįsti branduolinės energetikos ar atsinaujinančių išteklių energetikos kelią, mokslininkai ir toliau diskutuoja apie atominės energetikos naudą ir energetikos sektoriaus perspektyvas. Lietuvos mokslų akademijoje vykusioje diskusijoje „Fizikinės energetikos problemos ir ateities energetika“ fizikas Juozas Vidmantis Vaitkus ragino, planuojant energetinę šalies ateitį, neužmiršti ir mažėjančio deguonies kiekio pasaulyje.

„Kai kalbame apie energetiką arba klimato kaitą, man situacija kartais primena pakankamai seną istoriją, kai akli specialistai aiškino, kaip atrodo dramblys, ir kiekvienam atrodė skirtingai. Šiuo atveju, dažnai susidaro situacija, kai vienos krypties specialistas vertina bendrą situaciją, drąsiai teikia kažką žinantis“, - kalbėjo mokslininkas.

J. V. Vaitkus atkreipė dėmesį, kad vienas iš Europos svarbiausių problemų – reikalingas energijos kiekis: „Siūloma šią problemą spręsti dviem būdais: reikia atvežti 14 sunkvežimių branduolinio kuro ar 28 mln. sunkvežimių anglies. Pradeda vyrauti antriniai elementai ir nusprendžiama, kad daugiau darbo vietų bus sukuriama atvežant 28 mln. ir skelbiama, kad branduolinės energetikos nereikia“.

Fizikas pripažino, kad didėjantis deginamo kuro sunaudojimas padidino anglies dvideginio emisiją: „Žvelgiant į mokslinius tyrimus, matosi, kad buvo laikotarpis, kai aktyviai vykstant fotosintezei atsirado didelis deguonies kiekis. Anglies, naftos ir dalis dujų atsargų yra garantas, kaip auksas banke, kad turime kuo kvėpuoti“.

Pasak J. V. Vaitkaus, išnaudojus šiuos išteklius nebereikės ir kalbų apie atsinaujinančius išteklius, nes tiesiog žmonija negalės egzistuoti arba energijos šaltinių reikės deguoniui gaminti.

„Mažinti deginamo kuro sąnaudas reikia ne tik dėl klimato kaitos, bet ir dėl žmonijos išlikimo žemėje. Jei kalbėtume apie laisvo deguonies mažėjimą, vandenynų tyrimo institutas jau rodo, kad ženkliai vandenynuose formuojasi mažos deguonies koncentracijos, „mirusios“ zonos. O kai pradės tirpstant ledynams atsidengiančių objektų puvimo procesas, deguonies reikės dar daugiau“, - pesimistiškai kalbėjo mokslininkas.

„Atlikti skaičiavimai rodo, kad net jei dabar sustabdytume anglies dvideginio išmetimą, maždaug dar šimtą metų jo kiekis atmosferoje didėtų, o oro temperatūra kiltų dar kelis šimtus metų, - pridėjo fizikas. - Atrodo, kad veiksmai, kuriuos dabar turi priimti pasaulio politiniai sluoksniai, turi būti spartūs, bet kol kas nevyksta“.

Mokslininkas pasisakė už branduolinę energetiką ir tikino, kad kai kurios baimės visuomenėje dėl branduolinės energetikos yra nepagrįstos: „Skelbiama apie laidojamų radioaktyvių atliekų grėsmę. Norėčiau pastebėti, kad yra atrasta penkiolika natūralių urano reaktorių, kurie veikė beveik prieš 2 mln. metų. Ten daroma daug tyrimų ir rasta, kad atliekos neišplito. Skilimo produktai taip ir išliko nuosėdinėse uolienose, į požeminius vandenis nepateko“.

Fizikas tikino, kad galbūt radioaktyvias atliekas reikėtų ne laidoti, o jų skleidžiamą šilumą versti elektros energija. „Kaip pavyzdžiai, branduoliniai elementai veikia kosminiuose laivuose. Kodėl jie negali dirbti žemėje? Tai, kas yra laidojama, reikėtų laidoti ne užkasant, o apgaubiant termoelementais ir tokiu būdu jos tampa pastovios energijos šaltiniais“, - prognozavo mokslininkas.

Taigi, ką reikėtų daryti? „Visuomenę, ir ypač jos sudedamąją dalį – politikus, reikia šviesti ir automatiškai siekti sumažinti dujų pardavėjų skatinamą dujų vartojimo plėtrą. Jei naujajai branduolinei elektrinei buvo išprovokuotas prieštaravimas, man kyla klausimas, ar kas nors įvertino, kiek Lietuva praras darbo vietų ar investicijų, kurios buvo ir yra susietos su šituo atėjimu“, - klausė J. V. Vaitkus.

Komentarai (5)