Staigūs ES „žaliosios“ politikos posūkiai daužo biodegalų gamintojų ir kultūrų, iš kurių gaminami biodegalai, augintojų viltis. Lietuviai, jau dabar uoliai eidami Briuselio nubrėžta kryptimi – iki 2020 m. biodegalų kiekį transporto srityje padidinti iki 10 proc., lieka it musę kandę.

ES, skatinusi ir rėmusi šią gamybą, staiga suka kitu keliu – biodegalų iš maisto žaliavų gamybą siūlo mažinti iki 5 proc. ir didinti paramą vadinamųjų antros ir trečios kartos biodegalų, gaminamų iš atliekų ir nemaistinių žaliavų, gamintojams. Tai įtvirtinančios direktyvos turės būti priimtos Lietuvos pirmininkavimo ES tarybai metu.

Patiria fiasko

ES milijonais skatintos biodegalų gamybos vajus patiria fiasko. Lietuva, tapusi biodegalų iš maisto žaliavų gamybos pirmūne, norėtų, kad nuostata dėl biodegalų ribojimo būtų įgyvendinama atsižvelgiant į šalyse esančius jų gamybos pajėgumus.

Lietuvoje jau dabar galima būtų pagaminti daugiau nei 10 proc. „žaliųjų“ degalų. Tiesa, biodyzelino ir bioetanolio gamintojai išnaudoja tik apie 60 proc. savo gamybos pajėgumų. Dvi biodyzelino gamintojos (UAB „Mestilla“ ir UAB „Vaizga“) gali pagaminti 140 tūkst. tonų biodegalų, o dviejų bioetanolį gaminančių bendrovių „Biofuture“ ir „Kurana“ gamybos pajėgumai – 60 tūkst. tonų degalų. Be biodyzelino ir bioetanolio gamintojų, šalyje veikia 6 įmonės, spaudžiančios rapsus biodegalų gamybai.

Rapsų aliejaus spaudėjai ir biodegalų gamintojai, remiami ES, investavo milijonus ir tikėjo palankia perspektyva, o žemdirbiams buvo skirtos subsidijos už energetinių augalų auginimą. Prieš trejus metus šių išmokų nebeliko, o gamintojams iš valstybės biudžeto skirtos subsidijos per sunkmetį sumažėjo beveik perpus.

Pasak Žemės ūkio ministerijos Išteklių ir kokybės politikos departamento direktoriaus pavaduotojo Juozo Žuko, įmonių laukia sunkus metas, jei iki 5 proc. bus apribota biodegalų gamyba ir neliks tam paramos. Direktyvos dėl biodegalų ribojimo turės būti priimtos Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai metu.

„Europos Sąjunga skyrė milijonus investicijoms, o dabar įmonės stumiamos į bankrotus. Taip jau atsitiko Latvijoje ir Estijoje. Norint gaminti vadinamuosius antros kartos biodegalus, vėl reikės didžiulių investicijų. Ar tai valstybinis požiūris?!“ – rankomis skėsčiojo J.Žukas.

Parama suriša rankas

„Pastaraisiais metais tik egzistuojame, o dabar, kai ES politika biodegalų gamybos atžvilgiu keičiasi, perspektyvos tampa dar miglotesnės. Gali tekti uždaryti gamybą“, – nusivylimo neslėpė „Rapsoilos“ biokuro gamyklą valdančios bendrovės „Vaizga“ vykdomasis direktorius Edvardas Čaplinskas.

Biodegalų gamintojai susirūpinę, ar jiems išliks parama 2014–2020 m. laikotarpiu. Ar juos pasieks subsidijos už šiuos metus, jie dar nežino. Mat iš Europos Komisijos buvo gautas leidimas biodegalų gamintojus remti tik iki 2012 m. pabaigos. „Kreipėmės į Briuselį dėl paramos pratęsimo bent vieniems metams. Anksčiau pagal biodegalų gamintojų poreikius metams buvo skiriama 50 mln. Lt. Per sunkmetį subsidijos maždaug perpus sumažintos – iki 20–25 mln. Lt. Tai nedidelė parama“, – aiškino J.Žukas.

„Tuoj reikės pirkti naują derlių, o dar nežinome, ar jo perdirbimas bus nors kiek subsidijuojamas. Kita vertus, parama kartais mums suriša rankas. Štai pernai labai brangiai pirkome rapsus ir dabar spaudžiame brangų aliejų, nors galėtume iš Baltarusijos nusipirkti kur kas pigiau ir nors kiek sumažinti gamybos nuostolius“, – aiškino bendrovės „Vaizga“ vykdomasis direktorius.

Mažeikių rajone veikianti „Rapsoilos“ gamykla per metus pagamina apie 15 tūkst. tonų biodyzelino, nors gamybos pajėgumai dvigubai didesni. „Buvo tokių metų, kad džiaugėmės mažesne gamyba, nes kuo daugiau gamini, tuo daugiau nuostolių patiri. Žaliava brangi, ją perkame metams į priekį, subsidijos mažos, o biodegalų kaina priklauso nuo naftos produktų kainų“, – dėstė E.Čaplinskas.

Priversti eksportuoti

Anot „Vaizgos“ vadovo, visą pagamintą biodyzeliną bendrovė parduoda vietos rinkoje. Kiti biodegalų gamintojai daug produkcijos išveža iš šalies. Iš viso eksportuojama apie 70 proc. Lietuvoje pagamintų „žaliųjų“ degalų. „Gamintojai priversti eksportuoti, nes daugiausia biodegalų superkanti bendrovė „Orlen Lietuva“ ieško pigesnių produktų ir dažniausiai biodegalus perka iš Latvijos ir Lenkijos. Dėl sumažėjusios paramos mūsų įmonėms sunku konkuruoti“, – pripažino A.Žukas. Anot jo, jei įmonės neišvežtų savo produktų, Lietuvoje į mineralinius degalus jau galima būtų įmaišyti iki 7–8 proc. biodegalų. Dabar į degalus įmaišoma vidutiniškai iki 5 proc. biodegalų.

Biodegalų gamintojai ieško alternatyvių veiklų, kad netaptų politinių sprendimų aukomis. Klaipėdoje veikianti biodyzelino gamykla „Mestilla“ investuoja į maistinio aliejaus gamybą. Bioetanolio gamintoja bendrovė „Biofuture“ pradėjo gaminti išvalytą spiritą, naudojamą maisto, kosmetikos, vaistų pramonėje.

Be subsidijų negyvuotų

Apie maistinio aliejaus gamybą pasvarsto ir rapsų perdirbimo bendrovė „Pasvalio agrochemija“, visą išspaustą aliejų parduodanti biokuro gamyklai „Rapsoila“. „Apie tai galvojame, tačiau tai būtų ekonomiškai rizikingas projektas, nes kokybiškų produktų vartotojų Lietuvoje kol kas dar nedaug. Žmonės dažniausiai renkasi pigesnius produktus“, – sakė „Pasvalio agrochemijos“ direktorius Giedrius Linkevičius.

Pasvalyje įsikūrę rapsų spaudėjai pernai iš aplinkinių žemdirbių supirko apie 16 tūkst. tonų žaliavos. „Rapsai, aliejus – produktai, kuriais prekiaujama biržose, todėl jų kainos priklauso nuo pasaulinių rinkų. Mums nepalanku tai, kad derliaus nuėmimo metu rapsais turime apsirūpinti visiems metams. Mes per maži, kad žaliavos galėtume nupirkti sudarydami ateities sandorius. Taigi, rizikuojame nežinodami, laimėsime ar pralaimėsime“, – aiškino G.Linkevičius. Siekdami optimalios gamybos, rapsų spaudėjai neišnaudoja visų gamybos pajėgumų. „Rapsų perdirbimas – brangus verslas. Jei nebūtų paramos, vargu ar jis gyvuotų“, – samprotavo jis.

Perka pigesnį palmių aliejų

ES „žaliosios“ politikos posūkiai nedžiugina ir javų bei rapsų augintojų. „Mus spaus direktyva dėl sėjomainos, ir jei negalėsime auginti pakankamai rapsų, bus rūpesčių. Sėjomainai galėtume auginti baltymines kultūras (pupas, žirnius), tačiau nei jų derliai, nei jų kainos mums nepalankios. Su biodegalais susiję ribojimai augalininkystės ūkiams nieko gero nežada“, – sakė Lietuvos grūdų augintojų asociacijos vadovas Romas Majauskas.

Daugumos ES šalių žemdirbiai sunerimę ir dėl to, kad biodyzelino gamintojai pradėjo orientuotis į pigesnį palmių aliejų. Ūkininkai piktinasi, kad paramą gaunantys biodyzelino gamintojai, pirkdami palmių aliejų, nepalaiko vietos augintojų. „Dar reikia įvertinti, kad spaudžiant rapsų aliejų, lieka išspaudų – puikaus baltyminio pašarų priedo, pakeičiančio genetiškai modifikuotas sojas. Jei nebus biodegalų gamybos, nebus ir rapsų išspaudų“, – pabrėžė R.Majauskas.

Ūkininkas atsargiau vertino javų panaudojimą bioetanolio gamybai. „Vyksta karas tarp biodyzelino ir bioetanolio gamintojų. Šie pabrėžia, kad gaminant bioetanolį į aplinką patenka mažiau anglies dvideginio. Bet pasaulyje stinga maisto produktų, todėl biodegalų gamyba iš grūdų turėtų būti ES mastu planuojama ir reguliuojama“, – pastebėjo javų ir rapsų augintojas.

Žemės ūkio ministerijos duomenimis, Lietuvoje biodegalų gamybai auginamų rapsų ir javų plotai užima apie 150 tūkst. ha, arba apie 5 proc. visų žemės ūkio naudmenų (rapsų – 4,2 proc., kvietrugių – 0,8 proc.). Jei būtų pagaminama 10 proc. biodegalų, rapsais ir javais reikėtų apsėti apie 205 tūkst. ha, arba 7 proc. visų žemės ūkio naudmenų.

Pritrūktų žaliavų

ES skelbia, kad peržiūrėti biodegalų gamybos politiką reikia dėl augančių maisto kainų (maistines kultūras išstumia energetiniai augalai) ir aplinkos taršos, kuri susidaro įdirbant laukus, perdirbant žaliavą ir pan. Biodegalų gamintojai ir ūkininkai stebisi, kodėl visa tai nebuvo įvertinta anksčiau.

Dabar ES skatina plėtoti vadinamųjų antros kartos biodegalų gamybą iš nemaistinių žaliavų, pavyzdžiui, šiaudų ar medienos atliekų, nes tai yra mažesnės taršos gamyba. „Vadinamųjų antros kartos biodegalų gamybai Lietuvoje pritrūktų žaliavų. Štai šiaudai šalyje vis plačiau naudojami kaip biokuras. Be to, mokslininkų teigimu, kol kas nėra efektyvių, ekonomine nauda pagrįstų gamybos technologijų. Europoje veikia tik kelios bandomosios įmonės“, – pastebėjo Žemės ūkio ministerijos atstovas J.Žukas. Diskutuojama ir apie trečios bei ketvirtos kartos biodegalus, kurių gamyba būtų pagrįsta pažangiomis biotechnologijomis.

Komentaras

Grūdus reikia branginti
Bronius Pauža, Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas

Anksčiau buvo labai agituojama už biodegalų gamybą, tačiau dabar politika kitokia. Žinoma, tai neparanku gamintojams, kurie daug investavo. Rapsai – aliejinė kultūra, tad gali būti naudojama biodegalams. Tačiau ar verta biodegalus gaminti iš grūdų? Čia kyla ir moralės klausimas. Grūdus reikia branginti ir pirmiausia skirti maistui bei pašarui. Lietuva turi siekti, kad grūdai nebūtų eksportuojami. Juk jais šerdami gyvulius ir lesindami paukščius gautume kur kas didesnę pridėtinę vertę, sukurtume daug darbo vietų ir valgytume lietuvišką kiaulieną bei paukštieną.

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: Ekonomika.lt

Komentarai (2)