Islandijos specialistai Lietuvai siūlo didinti investicijas į geoterminę energetiką (1)
Itin plačiai geoterminius vandenis savo šalies Ūkyje naudojantys islandai sako, kad geoterminę pramonę galima plėtoti ir Lietuvoje, ypač kai kitų energetinių išteklių kainos šoka į aukštumas. Lietuvoje žemės gelmėse glūdintis karštas vanduo kol kas naudojamas tik šilumai Klaipėdoje gaminti.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Vakarų Lietuvoje geoterminių vandenų klodai, kaip teigiama, 2–3 kartus karštesni nei aplinkinėse šalyse – dviejų kilometrų gylyje temperatūra siekia iki 90 laipsnių, tačiau naudojami jie tik šilumos gamyboje.
Klaipėdoje daugiau nei prieš dešimtmetį pastatyta geoterminė jėgainė pagamina apie dešimtadalį per metus Klaipėdai reikalingo šilumos kiekio.
„Investicijos į geotermiją yra brangios, bet pati eksploatacija geoterminės energijos yra labai pigi. Tarkim, geoterminė energetika gali drąsiai konkuruoti su biokuro energetika – tai yra pigiau negu biokuras. Taigi reikia valstybės įnašo“, – teigia laikinasis įmonės „Geoterma“ direktorius Edmundas Papalauskas.
Islandijoje naudojant geoterminius išteklius šildoma daugiau nei 90 proc. patalpų, pagaminama ketvirtadalis elektros energijos. Taip pat šildomi šiltnamiai, žuvų veisimo fermos. Geoterminio vandens poilsio ir terapijos kompleksą „Mėlynoji lagūna“ kasmet aplanko apie 600 tūkst, turistų –maždaug dvigubai daugiau nei Islandijoje yra gyventojų.
Specialistai sako, kad pastaruosius 20 metų Lietuvoje geotermija, kaip energijos šaltinis, verslui nebuvo patraukli, nes technologijos buvo labai brangios, rizika, kad gręši kilometro ar dviejų gręžinį ir nieko nerasi – nemaža, o kitų energijos resursų kainos buvo ne itin didelės.
„Šiuo metu, kai energijos kainos pasiekė tokias aukštas ribas, o technologinė plėtra geoterminiame sektoriuje pasiekė neįtikėtinas aukštumas ir geoterminių technologijų kainos ženkliai sumažėjo – kai kuriais atvejais nuo 50 iki 70 proc. – geoterminė pramonė darosi potencialiai labai įdomi“, – sako Andrius Sutnikas, Klaipėdos mokslo ir technologijų parko atstovas.
Islandijos specialistai, norintiesiems plačiau naudoti geoterminius išteklius Vakarų Lietuvoje, rengs verslo forumą. Tačiau sako, kad ir jų šalyje šiame sektoriuje dominuoja valstybė: iš 4 didelių geotermiją plėtojančių įmonių – vos viena privati.
