Papasakojo, kaip tiesiamas elektros kabelis iš Švedijos į Lietuvą: neišvengta susidūrimo ir su Rusijos karo laivais (Video)  (28)

Elektros tilto į Švediją tiesėjai turi numatę planą, kaip veikti, jei kabelis nutrūktų „dėl išorinių priežasčių“. Švedijos kompanija ABB tiesia jau paskutinius kabelio kilometrus Baltijos jūroje, tačiau iki šiol nepamiršo susidūrimo su Rusijos kariniais laivais.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Darbai - jau į pabaigą

Nedidelis Pietų Švedijos miestas Karlksrona kažkada galėjo tapti šalies sostine, tačiau labiausiai jį išgarsino karinių laivų pramonė. Lietuvai šis miestas taip pat tampa svarbus – būtent čia pagamintas kabelis, šių metų pabaigoje sujungsiantis mūsų šalį su Skandinavijos energetikos sistema.

Darganotą rytą į pakrantėje stovintį „Topaz Installer“ lėtai iš čia pat esančios gamyklos juda kabelis. Į laivą kraunama viena paskutinių kabelio „porcijų“, kuri atguls į Baltijos jūros dugną. Be to, čia pat į laivą vyniojamas ir duomenų perdavimo kabelis, kuris „glausis“ šalia elektros kabelio.

Per dieną laivas nuplauks iki vietos jūroje, kurioje ir bus toliau tiesiamas Lietuvai svarbus kabelis. Klojama lėtai, o vienu „vizitu“ patiesiama 50 kilometrų kabelio. Vienai didžiausių pasaulyje kabelių gamyklų – Švedijos ABB – pagaminti kabelį, kuris sujungs Lietuvą su Švedija, taip pat buvo nemažas iššūkis.

Vienas ilgiausių kabelių

Pagaminti jį užtruko dvejus metus, ilgai trunka ir saugus jos patiesimas jūros dugne. Iš viso „Topaz Installer“ į jūrą leidosi jau penkis kartus, dar liko trys. „Šis elektros kabelis yra vienas ilgiausių, kada nors tiestų jūros dugnu“, – Lietuvos žurnalistams sakė ABB Kabelių produktų padalinio viceprezidentas Andreas Berthou.

Ilgesnis kabelis jungia Skandinaviją su Olandiją – 560 kilometrų. Tačiau „NordBalt“ projektas, anaiptol, švedams nėra pats didžiausias. ABB pagamino kabelius daugeliui jungčių Europoje, o pirmą kartą to ėmėsi dar 1954 metais, kai elektros tiltu sujungė Gotlando salą su žemynine Švedija.

Tiesa, kabelio tiesėjai puikiai supranta, kad Baltijos jūra – ypatinga zona. Pavyzdžiui, į Lietuvą tiesiamas kabelis „kertasi“ su Rusijos ir Vokietijos dujotiekiu „Nord Stream“. Tad kabeliui į Lietuvą teko „peršokti“ dujotiekį.

Teko nukrypti nuo kurso

Taip pat žinomas bent vienas incidentas, kuriame dalyvavo Rusijos laivai.

Nuo kabelio klojimo trasos laivas „Topaz Installer“ praėjusių metų gegužę buvo priverstas nukrypti, kai Lietuvos išskirtinėje ekonominėje zonoje pasirodę Rusijos kariniai laivai įsakė „Topaz Installer“ pasitraukti apie 20 jūrmylių į šoną. Priverstinė septynių valandų pertrauka buvo padaryta ir įvertinus maždaug 50 įgulos narių saugumą.

„Laimei, kabelio tiesėjai jau buvo bebaigę darbus“, – sakė ABB vadovai. Jie užtikrino, kad būtent jie taisytų kabelį, jei šį kas nors pažeistų. Tokių atvejų, beje, pasitaiko, nors ir retai.

450 kilometrų ilgio kabeliu jau ateinančių metų pradžioje į Lietuvą pradės tekėti elektra iš Švedijos. Didžiuma kabelio jau guli jūros dugne, dar liko 150 kilometrų.

Žada pigesnę elektrą

Nei Švedijoje, nei mūsų šalyje neabejojama, kad į Lietuvą plūstelėjusi elektra atpigins energiją, nes Švedijoje pakanka pigios elektros. Lietuvos sistemos operatoriaus „Litgrid“ skaičiavimu, jungtys su Švedija ir Lenkija elektros kainą gali mažinti 5,4 euro už megavatvalandę. Šiuo metu Lietuvoje elektros kainos yra gerokai aukštesnės nei Švedijoje.

„Švedijoje yra daug elektros tiekėjų, tad ir pasiūla didelė. Taigi kai Lietuvą pasieks švediška elektra, kaina jūsų šalyje tikrai mažės“, – užtikrino Švedijos elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Svenska Krafnat“ vadovas Mikaelis Odenbergas, beje, buvęs šalies Gynybos ministras.

Tiesa, tam tikrų abejonių kyla dėl atominės energetikos ateities Švedijoje. Šiuo metu šalyje veikia dešimt atominių reaktorių, iš kurių trys jau 2022-2026 metais bus uždaryti.

Valdančioje koalicijoje esantys „žalieji“ siekia, kad šalis apskritai atsisakytų atominės energetikos, ir pereitų prie atsinaujinančių išteklių. Tačiau tai elektros kainą gali didinti. Bet iki tol nėra jokių abejonių – švediška elektra sukels kainų nuopuolį mūsų šalyje.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: Lrytas.lt
Lrytas.lt
Autoriai: Marius Jokūbaitis
(57)
(6)
(51)

Komentarai (28)