Papasakojo, kaip tiesiamas elektros kabelis iš Švedijos į Lietuvą: neišvengta susidūrimo ir su Rusijos karo laivais (Video)

Jau visi normalesni šaltiniai vienbalsiai sutinka, vėjas yra pigiau nei nauja atominė. Vėjas net yra pigiau nei nauja anglių katilinė. Tad nerašykit nesąmonių.

problema yra su kompensavimu ir saugojimu, sitas labai padidina kaina, apie tai jau kalbejom kitoj temoj. Siaip as sakyciau tikrai sveikintinas dalykas, kad atsiribojame nuo Rusijos el. rinkos.

"Taigi kai Lietuvą pasieks švediška elektra, kaina jūsų šalyje tikrai mažės“, – užtikrino Švedijos elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Svenska Krafnat“ vadovas Mikaelis Odenbergas" Yep, taip ir būtų, jeigu ne Lietuvoje įsigalėjusios tarpininkų gaujos, energija bus perparduota tiek kartų, kad išsilygintų su dabartine kaina. Welcome to Curruptioainia..

tai kilovatvalandei 0,54 cento gaunas, anoks čia ir atpigimas

vazzy, saugoti niekas nesaugo. Balansavimui yra hidro, biokuras ir ta pati anglis ar dujos, kurią dabar gali pakeisti vėjas, kai yra jisai. Dideliais regionais vėjas visada pučia, šiek tiek krenta jo galia vietomis, bet tada dažniausiai svilina saulė. Atominę lygiai taip pat reikia balansuoti, ypač naktimis, tik kažkur tą elektrą prakišti reikia. Kadangi numuša kainą žemiau savikainos (bet ne kintamųjų kaštų dažniausiai), tai dieną turi atsigriebti. Negana to, naujos atominės kaina be subsidijų totaliai nekonkurencinga tokiomis pat sąlygomis finansuojamai vėjo energijai. vietinis, 10% mažesnė kaina nieko tau nereiškia? Dujų ir anglių katilinių pajėgumai daugiau nei viršija pikinį energijos poreikį. Iš Rusijos elektros importas jau dabar arti nulinis. Enjoy, visose šalyse energijos perdavimo ir paskirstymo kaštai sudaro didžiąją dalį kainos. Toje pačioje Norvegijoje, kur hidroenergija sudaro ~99% elektros, elektros kaina panaši vartotojui į lietuvišką

<...>Ilgesnis kabelis jungia Skandinaviją su Olandij<...>

atomine energija daug lengviau "sandeliuot", del to kad pastovus srautas. tam jau yra KHAE, kuri visiskai pritaikyta sandeliuot atomine energija ir visiskai nepritaikyta saugot vejo, nors cia sklinda kalbos, kad nori statyt plieninius vamzdzius, ta prasme 4 betoniniai + 5 plieninis vejui, bet cia vel kolkas tik kalbos. Su biokuru negalima reguliuot niekaip, nes isjungimas ir ijungimas vyksta apie 8h kiek pamenu. anglim turetu but tas pats nes ardynas panasus. su dujom - taip, galima, bet nu pats zinai kad tai brangu. Hidro mes daug neturim. as visiskai palaikau ideja plesti vejo parkus, naujausios Enercon vejo jegaines su PMSG ir Vesto/Siemens DFIG turbinos tinka musu vejams ir musu krastui, tiesa reiktu labai tobulint linijas, bet pagrindine problema kaip ir minejau lieka kompensavimas ir sandeliavimas. nu nebent va dar 4 vamzdzius KHAE statyt plieninius, ydomu kas gautus.

Vėjas nėra neprognozuojamas. Labai tiksliai jį prognozuoja ir kuo platesnis tinklas, tuo tiksliau galima prognozuoti. Vartojimas taip pat didžiąja dalimi prognozuojamas, bet jis labai nepastovus. Taigi užkurti katilines gali iš anksto. Pagrindinį balansavimo vaidmenį atlieka Elektrėnai su dujinėm turbinom. Kaip bebūtų, Lietuvoje vėjo balansavimas kainuoja ~€0.007/kwh. Negana to, dar yra balansavimas ir elektros jungtimis, kurių tuoj turėsim ~160-180% pikinio poreikio. Efektas didmeninei elektros kainai didesnis ir vis tiek vėjas su 12 metų subsidijom daug pigiau nei atominė su 40-50 metų subsidijom O šiaip arklys irgi daug paprastesnė transporto priemonė, bet važinėji su mašina, kurioje virš tūkstančio judančių dalių, o tiekimo grandinė pagaminti ir aprūpinti automobilį pradedant detalėmis ir baigiant kuru milžiniška. Nereikia bijoti sudėtingumo, jei tai ekonomiškai apsimoka. O kaip mes dabar balansuojam elektros tiekimą? Tik dujomis. Atominės atveju niekas nesikeičia, tik iškyla problema prakišti elektrą naktį, kai numuša rinkos kainą ir pakelia realiai minimalią kainą, kuria dieną turi pardavinėti. Net nekalbant apie statybos proceso trukmę, kainą ir finansinę riziką. Nesakau, kad reikia imti ir užvaryti vėjo jėgainių, kurios patenkintų 100% Lietuvos elektros poreikio, bet plėtra turi vykti. Šiuo metu jinai užraukta. Daug mieliau moka pinigus dujinėms katilinėms 3x rinkos kainą, nei leidžia statyti vėją. Realiai užtektų jau nefinansinės paramos vėjo jėgainėms. Pvz sutvarkytų priėjimą prie pigaus finansavimo, supaprastintų projektavimą, leistų padaryti atidėjimus mokesčiams ir vėjo jėgainės už rinkos kainą gamintų iškart. Kaip minėjau, nebūtina viską balansuoti viduje, ES teisė pirmenybę naudotis elektros jungtimis teikia atsinaujinančiai energijai. Būtent tai galime daryti su Skandinavija, kai bus elektros jungtis. Tą daro ir danai. Norvegai mielai perka, nes jiems pagaminti vėliau energijos nėra jokios problemos - vandens lygis tiesiog pakyla užtvankose.

nu ka tu cia sneki apie biokura.. jokia save gerbianti imone nedarys kaip tu sakai, niekas nemazins ir nedidins vien del to, kad vejas nepucia, nes tiesiog biokuro katilas yra labai inercinis daiktas, kuriam reikia 8h paleidimo, taigi 8h katilas dirbs nuostolingai, tada dar 8h isjungciant jis dirbs nuostolingai. biokuros katinai atsiperka tik naudojant apie 5000h per metus, taigi jis negali dirbt kaip tu sakai. vejas prognozuojamas, taciau vokieciai jau su savo prognozavimu uzsikele elektros kaina 2x musiskes, tai cia neskaitau stebuklo.

oba, nuo kada čia pas mus elektra 5ct/kWh kainuoja?

to vietinis, jei nepastebėjai, tai jau turim eurą. Didmeninė elektros kaina ~5 eurocentai per kwh arba 18-19 lietuviškų centų. vazzy, tai ir nekalbu apie valandos balansavimą. Kalbu apie numatomus ramesnius orus, kai krenta vėjas. Momentiniam ar kelias valandas balansuoti naudojami importai arba dujos. Viskas yra etapais. Atominę balansuoti momentinę irgi reikia, nes vartojimas nuolat kinta. Ir koks skirtumas, Lietuvoje vėjo balansavimo kaštai ~0,7ct/kwh (euro), tai ar dujas kūrensim ar kažkam dviratį reikės mintį - nei šilta, nei šalta. Nekurk problemos, ten kur jos nėra.

man, kaip vartotojui visiškai neįdomu didmeninė kaina

Su vėjo jėgainėmis Lietuvoje problemos dėl žmonių. Tam kad pakankamai pagamintu elektros iš vėjo reikia daug vėjo jėgainių, o tam reikia didelio ploto. Kur praeina pagrindinės elektros linijos reikalingos pajungti vėjo jėgaines gyvena žmonės. Rečiau ar tankiau, bet vis tiek rasi kas gyvens šalia. O kaip parodė pastarieji bandymai įrengti vėjo jėgaines, visi piestu stojasi prieš jas. Nors gyventojai dabar prieš viską kas uždirba kažkam pinigus stojasi piestu, žinau iš patirties. Dėl statymo kažkur tolį nuo visų gyventojų, brangiai kainuos elektros linijų nutiesimas. Nes tam ne tik reikės nutiesti elektros linijas, bet ir žemę įsigyti. Kita problema yra ta, kad kad ten kur nėra žmonių yra miškai. O miškai Lietuvoje saugomi labiausiai visame pasaulyje (jau ne karta miškininkai tuo gyrėsi). Antra, didelę dalį Lietuvos jau sudaro įvairiausios saugomos teritorijos. Todėl ir čia susidaro problemos. Biokuras. Tai labai korumpuotas energijos šaltinis. Mano bendradarbis dirba gręžėju laukuose. Todėl dažnai važinėja po visa Lietuvą. Kartą klausė žmogaus kuris turi miško kodėl medžiai nugriuvę pūva ant žemės ir jis jų neparduoda į biokurą. Tai gavo atsakymą, kad biokuro supirkėjai jau ne karta buvo atvažiavę. Ir siūlė nupirkti išvirtusius medžius už 40 lt/kubui, bet sąskaitoje turės rašyti kad pardavė už 100lt/kubui. Todėl tas žmogus nusprendė geriau supūdyti viską nei parduoti. O biokuro supirkėjai su tokiomis sąskaitomis paskui gauna nemažas kompensacijas iš valstybės. Tipo už žalia energija. Nors realiai kauna per pus mažesnė turėtu būti. Jei bandysi panaudoti hidroenergija, tai žalieji už kiaušų ant medžio pakabins. Dėl saulės energijos mažai žinau. Lyg ir gerai butu. Galima butu statyti prie gyventojų ir jie neturėtu kuo skustis. Bet koks jų realus efektyvumas ir atsiperkamūmas sunku pasakyti.

/\ Su biokuru galima gal tuomet sužaist? Pagal sutartį parduot už 100 lt, gaut už 40 lt ir duot į teismą dėl skolos... ? Kažin kaip toks mechanizmas suveiktų? Vėjo jėgaines galima statyti jūroje, ten potencialas didžiulis. Brangiai kainuoja, bet beveik nebelieka gyventojų trukdžių. O saulių jėgainių bėda, kad jos dengia naudingą žemės plotą, kurį galima apsėti maistu*. Taigi geriau jas būtų taikyti ant namų stogų. * pačiam nuskambėjo tai, tarsi sėtume ir augintume ištisas picų plantacijas

KHAE ten yra pagal projekta numatyti 8 generatoriai, kai šiuo metu pilnai veikia tik 4. o dar 4 nė vamzdžių nėra pastatyta. KHAE skirta sandeliuoti, bet reik pagalvoti kokie nuostoliai yra patiremi keliant vandeni i baseina. Atomine energina, vienareiksmiskai skaitau ateities energija, nes kol kas nera atomine energetika isivysciusi ant tiek tobulai, nes tai per daug brangus malonumas. 6-7 dešimtmetyje tai buvo daugiau mados ir su dideliu optimizmu statoma, kol neatsitiko černobilio avarija ir nepasimate kas gali atsitikti. Taip vejo gal ir pigiau kainuoja, bet ziurint trumpuoju laikotarpiu. Bet klausimas kiek reikia pastatyti vejo jegainiu kad patenkinti paklausa? Kiek reikia pastatyti saules paneliu kad taip pat patenkinti paklausa. Bet uzstatyti plotai riboja kitokia veikla. Tarkim saules panelem uzstacius didelius plotus, ten jau nieko nei pastatysi nei kazka uzauginsi, vejo jegaines vel gi. Pasiziurekit kaip atorodo didziuliai JAV vejo jegainiu masyvai? Vaizdas isties kraupus. Nes pauksciams visdelto sakes bus. Mes meginame kiek galima maziau pakenkti savo aplinkai ir megindami kiek galima draugiskus aplinkai sprendimus daryti, bet galutiniams rezultate vistiek gauname nemaza aplingos ir gyvosios gamtos naikinima.

Kai išrašai sąskaitą tu iš kart ir pasirašai kad pinigus gavai. Nors ir davė tik 40lt, bet dokumentai rodo kad davė 100lt. Tad nieko čia nepavyks. Nebent su policija susitarsi, kad dėl sukčiavimo juos susemtu ir sandorį darytum prižiūrimas policijos. Bet nelabai rasi kas norės tuo užsiimti. Nes ten gali būti ir mafija. O tada tik pačiam bus blogai ir policija nepadės. Dėl gyventojų jūra gerai, dėl saugomų miškų ir šiaip saugomų teritorijų vėl pliusas. Bet reiks tiesti elektros kabelį ilga. Žaliejį pradės verkti dėl paukščių, kad visus išžudys. Bei, statyti vėjo jėgaines jūroje pradėjo visai neseniai, todėl neaišku kaip veikia jūros eko sistemą. Ar ne bus panašiai kaip su bangolaužiais (dabar neprisimenu kaip tai tiksliai vadinasi. Sumesti betoniniai luitai į jūra, kad sumažintu smėlio išnešimą iš paplūdimių.) Dabar juos ardo, nes sako kad jie labiau kenkia nei padeda. Taip, saulės jėgainės reikalauja daug žemės ploto, o tai šiuo metu yra didelė problema Lietuvoje. Nes miškai saugomi, pristeigta daug saugomų teritorijų kur reikia ir kur nereikia (net neužtenka pinigų jų išlaikymui, tai dabar jas nori paversti į UAB'us ir rinkti rinkliavas už patekimą į saugomą teritoriją. O gal tam jas ir steigia, kad paskui paversti į UAB'ą ir rinkti rinkliavą už patekimą į jį?).

saules energija dabar vienareiksmiskai tinka tik gyventojam ant stogu, nes 1 MW parkas uzima 2-3 Ha. ( "Renerga" parkas prie palangos kaip pvz ). apsimokejo tik tada kai elektra supirkinejo po 1.55 lt. vejo energija labai apsimoka statyti jureje, nes ten vejei nemazi, galima statyt 3-6 MW jegaines, kai sausumoje populiariausios dabar 2-2.5 MW. priedo ten vejas daug stabilesnis todel palengveja kompensavimas. immortal. nu kaip tu panaudosi ta biokura. vejo progrozavimas vyksta 2-3h i prieki, o ne dienom. bent jau Vokietijoj taip vyksta dabar. biokuras dabar pleciasi tik todel, kad yra subsidijuojamas valstybes, nors dabar kiek zinau ir sitas sektorius pradejo trauktis, ji perima didesnes kogeracines biokuro katilines, kurios elektra tiekia labiau savom reikmem, o ne i tinkla. pvz uzsidare kaune GEKO ( Rukausko ) katiline, nes Kauno Energija paleido savo 2. Vienintele alternatyva yra statyt prie vejo elektriniu vandenilio turbinas, kad kaskaip akumuliuot energija. kito varianto neturiu, nu nebent dar kaskaip suzaist su KHAE, bet cia jau nezinau ar tikrai iseitu. o dujas degint nera alternatyva, cia jau nelogiskas sprendimas. KHAE sakau yra suplanuoja ir statyta tik todel, kad derint darba su VAE, todel atomine energetika lietuvoje jau turi savo tinkla sioki toki. Greiciausiai pigiau gautus Baltijos juroje padaryt 500 MW vejo elektriniu parka kartu su visom linijom ir vandelinio hidrolizes turbinom bei jungtim su KHAE nei atomine, taciau ar kas nors finantuotu tai, cia jau kitas klausimas, nes atomine statytu japonai, o mes tik gave saskaita pradetume apmoket

Šiuo metu žinau vieną sklypą su daugmaž paruoštu projektu, kur kabelį tiesti reikia neilgą, o ant sklypo galima pastatyti kokius 300-500MW, tai yra antra tiek, kiek dabar. Tada Lietuvos 30% pagamintos energijos būtų vėjas, arba ~10% suvartotos. Tam kad turėti 100% energijos iš vėjo, reiktų tik 20x tiek, kiek yra dabar, o 100% iš vėjo nesiruošiam daryti. Saulės jėgainių atsiperkamumas, gyventojams, jei patvirtintų iki €0.7ct/kwh pasaugojimo mokestį, apsimokėtų varyti ant stogų su ~7-10 metų atsiperkamumu. Hidro Lietuvoje nelabai tėra ką vystyti. Vėjo jėgaines statyti galbūt atsirastų privatus investuotojas nenorintis jokių subsidijų, jei a) būtų paruoštas planas b) atitiestų kabelį ir LESTO norėtų bendradarbiauti, ko tikrai nebus c) būtų vyriausybės darbas norintis pritraukti tokį investuotoją. Nors jūrinės jėgainės brangesnės, bet jų efektyvumas daug didesnis. Kokia ateities energija atominė? Per pastaruosius dešimtmečius pabrango bent 3 kartus. Jei apie torį kalbi, tai jau dešimtmetį, kaip kitąmet jau bus. Jei termobranduolinę - tai jau visai kita kalba ir dar kokius 30 metų minimum iki jos reikia išgyventi. SJ, nu ir atsilikęs esi. Po vėjo jėgaine žemės ūkis vyksta pilnu tempu. Saulės jėgaines iškėlus ant visų pietinių stogų pagamintum bent pusę visos reikalingos energijos. Padengus tik 1% dykumų plotų dabartinės technologijos fotovoltoniniais elementais aprūpintum visą žemę energija 24/7. Paukščiams šakės, nu tik nereikia... Į stiklus daugiau paukščių prisitrenkia. Ir baisiau atrodo milžiniškos anglies elektrinės, ar buvusios atviros anglies kasyklos. Vėjo jėgainę po atitarnavimo perdirba ~95%, perdirbti sparnus sunku, nes anglies pluoštas dažniausiai. Šiaip jūroje dabar stato bent 5MW, ant kranto ~3-3,5MW. Saulės energijos savikaina Lietuvoje dabar ~15ct/kwh (euro). Saudo Arabijoje stato privatus investuotojas saulės elektrines ir gamins rinkos kaina (300MW). Kiekvienam regionui savas sprendimas. Ir baikit skiest nesąmones apie tai, kaip užstatysim visą plotą. Jei 10x padidinsim vėjo jėgainių skaičių, kas nutiks? Nieko ypatingo, tik gaminsim 50% savo elektros poreikio. Samsung berods pademonstravo soft'ą kuris ~1-5% tikslumu prognozuoja parą į priekį, jei sujungta su plačiu tinklu vėjo jėgainių, kurių kiekviena yra hidrometeorologinė stotelė. Jo, o dujos nėra subsidijuojamos? Tiksliau, dujos subsidijuojamos maždaug 4-5 kartus labiau nei biokuras, bet ne esmė Biokuras yra ~2,5 karto pigiau nei dujos + tarša minimali. + nauda ekonomikai, nes neiškeliauja pinigai dujų tiekėjams. Vandenilį gaminti yra pats idiotiškiausias būdas kaupti energija, ypač kai jos kaupti totaliai nereikia. Ar jūs tyčia, ar šiaip nesugebat prisiminti, bet Lietuva dabar turi elektros jungčių, kurios dengia 120% Lietuvos PIKINIŲ energijos poreikių. Greitu metu bus ir daugiau nei 160%. Tai velniop kaupti? Nu paaiškinkit man. Šiaip niekaip kitaip kaip balansuoti elektros tinklus, nei kaip dujomis nėra galimybės. Nesvarbu, ar turi tiek atominių kiek Prancūzija, ar kūreni tik biokurą. Na nebent baisiai daug hidroenergijos turi, tada paprasčiau. Tad baikit skleisti melą ir iliuzijas, kad atominės balansuoti nereikia. Atominei infrastruktūros nebėra jokios. Kruonis tik likęs, bet elektrą tyčia gaminti į Kruonį yra idiotiška. Tuo labiau, atominės elektros kaina komerciniame projekte, tokį, kokį gali lyginti su vėjo, kainuoja ~3x brangiau. Pala pala, už atominę trečdalį reiktų savo pinigų. Na aišku, skolintumėmes, o kas kaip manai mokės palūkanas? O jei projektas vėluos arba dar blogiau, susipyks partneriai? Vėjo elektrines tuo tarpu mielu noru statytų, jei vyriausybė sudarytų tokias sąlygas kaip atominei. to vietinis, tau iš vis niekas neįdomu, tik kiek algos gausi, bet ne kiek užsidirbsi. Na dar pabambėti svarbu, bet ne suprasti. Kodėl jūs vadovaujatės lozungais ir kokiu dešimtmečiu atsilikusiomis žiniomis? Internetą turit, angliškai dauguma mokat, eikit ir skaitykit naujienas, o ne kačiukų video žiūrėkit!

500 MW, tai cia 150 vejo elektriniu, tai koks ten plotas pas tave? kaip puse vilniaus? nes nepamirsk, kad 3MW jegaines diametras jau buna apie 120 m, sekancia galima statyt tik 6xD, tai 720 metru. tai koks ten plotas? nu tu vistiek nesupranti, kad kuo daugiau tu vejo elektriniu jungti TIESIOGIAI i tinkla tuo brangesnis bus reguliavimas, vokieciai tai pats geriausias pavizdys, pacios vejo elektrines gi nebrangu ne? 1 MW - 1 Mln euru. bet tas kad nominali galia sokineja nuo 0 iki max pusvalandzio intervale tinklui stabilumo neprideda. o svedam reikes musu elektros ? tu tikras kad ja tikrai pirktu visa, kad jau taip teigi, kad sandeliuot nereiktu? su vejo elektrinem didziausia beda yra ju prijungimas i tinkla, kitaip sakant kvotos, kurios dabar yra jau visos nupirktos lietuvoje ir norint statyti vejo elektriniu parkus, o juos statyti nori daug ymoniu turi buti pertvarkomos ir stiprinamos linijos. o kiek tai kainuotu, cia jau atskiras klausimas, del to ir siulau vandenili, nes taip butu pastovi energija, be jokiu suoliu ir kritimu. apie vejo elektriniu galingumus as kalbejau Lietuvos atveju, tai mano ziniom dabar lietuvoje populiariausios yra Vestas, Siemens, Enercon 2-2.3MW elektrines. didesniu as asmeniskai ir nemaciau.

Kiek žinau, galingiausios sumontuotos Siemens buvo 3.5MW 500MW jėgainių projektą tik mačiau brėžinyje ir kalbėjau su žmogumi, kuris jį daro. Žemė yra, projektas ruošiamas. Šiek tiek reikės praplėsti elektros perdavimo tinklus, bet tai nekelia didelių problemų. O sklypas labai didelis, vienas iš nedaugelio tokių likusių Lietuvoje. Vazzy, tu supranti, kad vėjo jėgainių plėtra ribojama dirbtinai? Vystytojai nestatys vėjo jėgainių ten, kur jų negali prijungti. O subalansuoti laisvai gali ir 1,000MW. Ir priešingai nei teigi, kuo platesnis vėjo jėgainių parkas, tuo mažiau svyruoja. Didžiosios vėjo jėgainės praktiškai niekada nesustoja sukusios iki 0, nes tokių aukščio skirtumų užtenka, kad jau pradėtų judėti propeleris. Negana to, tokiame aukštyje visada yra vėjas. Ir nėra taip, kad per valandą gamyba krenta iki beveik 0, vėl pakyla iki max ir vėl krenta, ir vėl kyla. Anyway, viskas remiasi į kainą, kurioje viskas būna įskaičiuota. Tik kainas reiktų lyginti vienodai, o ne neįtraukiant pusės kaštų (atominės atveju).