Lietuvoje vėl kuriamos prielaidos pasikartoti Telšių užšalimo tragedijai

propagandinis straipsnis - ginantis sildymo monopolijas. senai reikia naikint sitas gyventoju apiplesinejimo imoneles. palikt tik tas - kurios isives pilnaverte metrologine silumos apskaita su kiekvienu galutiniu silumos pirkeju-klientu. ir pasirasys individualias silumos pirkimo ir aptarnavimo sutartis. o kol monopolistai niekaip nenori isivest saziningai kontroliuojamo silumos apskaitos budo - draskyt ir naikint be gailescio. nes parazituoja ir zlugdo Lietuva. turi kaip matau pinigu net propagandai ir tokiu lobistu islaikymui... ten ta "Telsiu tragedija" buvo del to, nes silumos monopolistai tiesiog neisileidzia kitu tiekeju, neleidzia gyventojams sildytis kitais budais ir moket pigiau. o dar cia aiskina, kad atseit monopolistai nekalti... cia isvis grynas melas. ta "tragedija" butent del monopolistu kaltes - nes sau palankius istatymus nusipirke... ot isverstaskuriai...

Deja ne. Yra toks dalykas kaip natūrali monopolija ir šildymo ūkis viena iš sričių. Neišsiplėsiu apie perteklinius pajėgumus ir dėl to didėjančias pastovias sąnaudas. Einam prie realaus pavyzdžio. Kaune jau prieš N metų veikė tokia sistema, kaip dabar bandoma daryti ir rezultatai buvo šiaip sau. Ta prasme Kaune jau daug metų šilumos ūkyje konkuruoja daug nepriklausomų tiekėjų, bet kaina dažniausiai didesnė nei Vilniuje, Klaipėdoje, Panevėžyje. Esmė paprasta - yra daug mažų nepriklausomų šilumos tiekėjų ir vienas didelis, likęs nuo tarybinių laikų. Tokia situacija yra praktiškai visur. Mažųjų šaltuoju sezonu neužtenka viso miesto poreikiams, todėl nori ar nenori, vis tiek reikės kreiptis į nuo tarybinių laikų stovinčią ir nepriklausomą nuo miesto KTE. Mažieji žino kokia apytiksliai bus KTE kaina, todėl patys pasiūlo keliomis dešimtosiomis cento dalimis mažesnę kWh kainą, laimi konkurse savo kvotą, o viską ko trūksta, vis tiek Kauno energija (KE) privalės pirkti iš KTE. Laimingi visi - tiek mažieji, kurių savikaina mažesnė ir per tuos kelis žiemos mėnesius užsidirba visiems metams ir dar turi gražaus pelno, tiek KTE, nuo kurios mažieji lyg ir nugriebia dalį pardavimų, bet KTE vis viena žino, jog be jos miestas neišgyvens, todėl ji drąsiai įsitraukia savo pastovius kaštus į kainą, gauna savo išlaikymą ir visi laimingi, išskyrus gyventojus. Taip buvo ne vienus metus. Tada Kauno energija surado būdą spausti mažuosius mažinti kainą, atkurdama savo katilines ir priversti mažuosius konkuruoti ne be vien su KTE, o jau ir su KE biokuro katilinėmis su visai realia galimybe netgi žiemą likti be užsakymų, jei per daug užsišauktų. Vat tada atsirado konkurencija ir realiai pradėjo mažėti kaina. Ir atėjo kur kas sunkesni laikai visiems nepriklausomiems, kuriems tai labai labai nepatiko ir šiemet pasipylė jų lobistų straipsniai apie tai, kaip Kaune smaugiami nepriklausomi tiekėjai ir kaip KE pirkdama iš NŠT už brangiau nei iš savo valdomų katilinių, tieks šilumą gyventojams pigiau ir panašias fantastikas. Ir deja NŠT lobistai nugalėjo... Ir nuo kitų metų KE nebegalės tiek stipriai spausti NŠE ir centralizuotos šilumos pirkėjai realiai pamatys brangimą... Interesų deklaracija: nesu niekaip susijęs su straipsnio autoriumi, neturiu jokių interesų nei KE, nei NŠT. Taip pat man nelabai aktualu centralizuotos šilumos kaina, nes ja nebesinaudoju, tad mano nuomonė ganėtinai nepriklausoma.

manau tiesiog pilnumoje nesigaudai kame cia reikalas. kad konkurencija sildyme veiktu turi dalyvaut ir vartotojai. tau cia tiesiog butent sitie veikejai, kaip ir straipsnio autorius - pripute propagandos, kad sildymo rinka atseit jau yra. kai realiai jokios sildymo rinkos Lietuvoje nera (miestuose). kad butu sildymo paslaugu rinka - reikia atskirt silumos perdavimo tinklus nuo silumos gamintojo. naturalus monopolis tera tik perdavimo paslauga. ir tik jei imt domen centralizuota sildymo tiekima karsto vandens vamzdynais. kituose sildymo buduose net naturalaus monopolio nera (vakaruose sildymo sisitemos evoliucionavo butent i bemonopolinius paslaugos pateikimo budus - jei lygint su posovietine erdve kaip pas mus. pvz ten yra net automatizuoto apmokejimo skaitliukai. o cia pas mus irgi silumininku propaganda pateikineja, kad musu atsilike sistemos kaip atseit kazkoki centralizacijos ispletojima aukstame lygyje "nera pasauliniu analogu" . is tikro vakarieciai atvaziuoja paziuret - kaip cia vartojai leidziasi apiplesinejami ir pazvengt is musu kaip posovietiniu atsilikusiu kvailiu ). o del centralizuoto sildymo - rinka atsiras tik tada - kai silumos pirkejai (vartotojai) gales del sildymo tartis tiesiogiai su gamintoju. o ne kaip pas mus - kazkokia monopolija - sipirkinet siluma turi. o paskui perpardavinet jau savo kaina... cia jokia ne rinka. cia korupcija ir tiek. pirma sitai suvok. o rinka veikia mazdaug taip. yra perdavimo tinklai - tik vamzdynai ir perpumpavimo stotys. yra fiksuotos islaidos vamzdynu ir yra fiksuotas perdavimo tarifas uz kiekviena kilowatvalande. ir viskas. vartotojas pasiraso sutarti su norimu silumos tiekeju ir perka is jo. o "naturaliam monopoliui" tesumoka perdavimo ikaini ir apskaitos prieziura. o uz kiek jis susitars pirkt siluma - isvis cia jo asmeninis reikalas. nepatiks jam kaina - isvis nepirks. sildysis kokia elektra jei jam pigiau. va cia yra rinka. kurios pas mus tiesiog sildyme ner. (yra tik privaciam sektoriuje, kur sildosi visokiom malkom, dujom, geotermijom, elektra, fotovoltu, kondicionieriais, anglim ir pan). Lietuvoje - kur tik centralizuotas sildymas - jokios rinkos nera. tave tiesiog mulkina ir tiek ir ta centralizacija dar apsaugota yra monopolio naudai. paslauga visu pirma priverstine (dirbtinai neleidziami kiti sildymo budai ir ten visokie trukdymai atsijungt. yra spec teritoriniai planai, normos ir pan). o antra - nera pilnos apskaitos ir tiesioginiu sutarciu. net tiekimo iforminimas priverstinis - pirkejas nesprendzia prekes (silumos) pirkimo salygu... o kaina isvis nustatineja komisis pagal butaforines sanaudas... silumininkai issikalineja isvis prie tokios tvarkos... daro visokias "modernizacijas" ir kitokias nesamones, priimineja visokius nepagristus etatus ir t.t. visa sita sukisa i "pagristas sanaudas}, amortizacinius nurasmus ir t.t.. tieik kiek tu moki uz siluma tiesiog atspindi, ant kiek ten aferistu prilinde... o tau cia pudrina, kad kazkokia tarpmiestine konkurencija yra, nes tu net nesuvoki, kad ne dirbtiniai korumpuoti monopoliai turi silumos kainas tarpusavyje lygint, o silumos kaina turi but lyginama su alternatyvom. pvz su privaciu sektorium. maziausiai vagia berods Utenoje is silumos vartotoju jei ka. matyt vartotojai agresyviausi, ar gal monopolio vadas labiau i ateiti ziuri. bet ir ten plesia. del Kauno, aisku dziugu, kad bet jau kazkas protingesnio stojo uz didziausio gamintojo vairo ir pradejo must kaina, kad atkovot silumos gaminimo rinka. cia jau dalinis rinkos veikimo pozymis (bet tik tarp gamintoju). ir jei ka - vartotojai su tiesioginem sutartimis ir pilnaverte silumos apskaita dar labiau numustu kaina. jei ten Kaune lobistai laimejo - tai kas trukdo kaunieciam persirinkt valdzia ir pasikeist vidines tvarkas. cia jau labiau pacio miesto rinkeju bedos, o ne visos Lietuvos. tik cia irgi viena pastabele. situ klausimu turetu balsuot ne visi kaunieciai - o tik vartojantys monopoline priverstine siluma. nes kitaip supjaunami "centralizuotu" vartotoju ir privatininku (kur sildosi rinkos salygom) interesai. kaip pastebejau - silumininkai ir valdzia labai megsta supriesint sitas grupes tarpusavyje cia irgi korupcija - visus kurie situs interesus dirbtinai priesina viesumoje - reiketu sodint pagal mane kaip tiesioginius Lietuvos priesus uz kenkima Lietuvai

Ne visai tiesa, šildymo ūkio tik šilumos paskirstymo dalis yra monopolija. Šilumos gamyba - ne. Nenusikalbėk, šilumos gamybos kaina Kaune daug mažesnė nei Vilniuje. Klaipėdoje konkurencija tarp šilumos gamintojų didelė, taip kad ir neturi būti Kaune mažesnė šilumos gamybos kaina nei Klaipėdoje. Taip pat Klaipėdoje parduodama atliekinė šiluma, čia jau lemia pramonės įmonių sudėtis, t.y. Klaipėdoje yra įmonių, kurių gamybos procese susidaro šiluma, kuri jiems nereikalinga. Kaune to nėra. Kitas dalykas ko dauguma nežino, tai Vilniuje jau grąžinamos vartotojams permokos už šilumą, Kaune ir Klaipėdoje ne. Taip pat šį mėnesį VKEKK vienašališkai nustatė mažesnes šilumos kainas vartotojams, kad tas permokas grąžinti, nes Klaipėdos energija nenorėjo jų grąžinti. Šaltuoju metų laiku, nebūtinai turi būti centrinis šilumos tiekėjas. Užtenka skelbti aukcioną dėl rezervinės šilumos gamybos galios. O šiaip palygink šilumos gamybos kainą Elektrėnuose, kur viskas gražiai sureguliuota ir Kaune. Pasižiūrėk, kur šiluma pigesnė, kur sureguliuota, ar kur veikia konkurencija. Kaune šilumos gamybos kaina numušta žemiau normalių normų, o kaina vartotojams nėra tiek mažesnė ne dėl to, kad konkurencija naudos neduoda, o todėl, kad CŠT, t.y. Kauno energija tą nauda sau pagrinde pasiima. Kišit Šiaulius, kad ten nėra nepriklausomų šilumos gamintojų ir kaina vartotojui mažesnė? Na taip, biokuro katilus pastatė iš ES pinigų, o šilumos gamybą subsidijuoja iš elektros gamybos per VIAP tarifą, t.y. už pigią šilumą Šiauliuose moka visa Lietuva, o ir permokas vartotojams jau grąžino. Praeis porą metelių, žiūrėkit, kad Šiauliuose nebūtų brangiausia šiluma. Interesų deklaracijos norit? Nesu tiesiogiai susijęs niekaip, bet tris mėnesius praleidau analizuodamas šilumos ūkį Lietuvoje ir Europoje. Centrinį šildymą naudoju, bet tai sudaro 1% šeimos pajamų. P.S. šįmet paskutinė Danija atsisakė bet kokio reguliavimo šilumos ūkyje ir vakarų ES nebeliko tokio dalyko, kaip reguliavimas. Atsisakė, nes visgi padarė išvadą, kad reguliavimas vartotojams kainuoja brangiau nei konkurencija teisingai sudėta. P.S.S. ar matėte paskutinio šilumos gamybos aukciono rezultatus? Centriniai šilumos tiekėjai nė viename mieste nelaimėjo aukciono, t.y. privačios įmonės visur pasiūlė šilumą gaminti pigiau.

Viskas yra gerai su ta konkurencija tarp šilumos gamintojų, kas gali paneigti teiginį - keli žaidėjai rinkoje yra geriau nei vienas monopolistas ? kita kalba eina apie šilumos gamybos garantiją. Jei neklystu tai jau ir pernai žiemą Vilniuje buvo šilumos gamybos trūkumas, kurį padengė VŠT. Jei ne centralizuotas "garantas" pora mikrorajonų būtų be šildymo. Taigi, ištaisius šitą problemėlę visa ta šildymo situacija neatrodo labai blogai. Tiekimo monopolijai kiek žinau yra pelnas reguliuojamas (jei neklystu 5%), taigi logiškai mąstant, kaina turėtų priklausyti nuo gamintojų.

Lobistai laimėjo Lietuvoje, o ne Kaune. Tiek Kaune, tiek kituose vietose savivaldybių turimos katilinės privalės padidinti savo skaičiuojamą savikainą ir tuo pačiu aukcionus praeis didesnes kainas siūlantys NŠT, kurie iki šiol likdavo už borto. Kokiu būdu tai leis sumažinti kainas vartotojams nelabai suprantu. Na bet gyvenantys daugiabučiuose panašiai nuo vasario jau galės tai pademonstruoti sąskaitose.

cia blogai. siaip senokai besidomejau issamiau. prakalsiu buta ir manau spjausiu isvis nes miestu butai beverciai Lietuvoje - kol nesutvarkyta privacios nuosavybes apsauga nuo priverstiniu silumininku ir kitu "butinuju" paslaugu tiekeju.

ta "garantijos" poreiki issaukia butent pats monopolis ir draudimai "nepriklausomiems" plestis gamybos pajegumus. jei mastytum logiskai - suprastum jei parasyt zodelis "reguliuojamas" pelnas 5% - tai nereiskia kad taip yra realybeje. realybeje 5% pelno reguliavimas veikia taip - svaistau viska ka noriu ir kaip noriu - uz viska isstatau saskaita vartotojams - kurie negali nepirkt mano produkcijos (priverstines silumos) ir dar nuo visko gaunu GARANTUOTA 5% PELNA nes man taip "reguliuoja"... -------- o ta tavo "garantija" civilizuotam pasaulyje uztikrina tiekimo sutartyje - kurios tu neturi net. ten buna numatyta - jei tiekejas nepateikia kazkokiu isipareigotu kiekiu - tu pvz sildaisi alternatyviais (brangesniais) budais ir tau padengia skirtuma. arba tu issikeli i koki viesbuti, tau siluimos tiekejas apmoka islaidas + padengia zala del turto susaldymo nuostoliu ir pan. va cia ir yra silumos nepatiekimo garantija. bet runkeliams praplautomis smegenimios tokios garantijos netaikomos jie nenusipelne vakarietisku gyvenimo standartu...

sigun, šilumos gamyba nėra kol kas dar atskirta. Iki sausio mėn. šilumos tiekėjai visus pastovius kaštus perkeldavo vartotojams tieisiogiai, t.y. nesvarbu įrenginiai veikia ar ne, už šilumos gamybos įrenginius, nerezervinius, vis tiek vartotojai mokėjo. Taigi CŠT galėjo gaminti šilumą už biokuro kainą, kai biokuro kaina sudaro apie 60-70% šilumos kainos. Reali konkurencija atsirado, kai išaugo biokuro katilinių kiekis, visai nesvarbu jis KE ar Nepriklausomų šilumos gamintojų. Nes va pirmas aukcionas įvyko ir parodė ko vertos KE investicijos - šiluma beveik ketvirtadaliu brangiau gaminama nei NŠG. Ups, pasirodo konkuruoti jie negali. Negana to, darė perteklines investicijas, už kurias mokėjo vartotojai. Šiaip kiekvienas namas su sutvarkyta katiline, reguliuojasi, kiek šilumos reikia, priklausomai nuo oro sąlygų. Apklausos čia atgyvena, įranga pati apskaičiuoja. Lobistai laimėjo? Tu tikrai manai, kad normalu, jog pastovios sąnaudos perkeliamos tiesiogiai vartotojui ir realiai tada CŠT gali investuoti pirkdami viską už dvigubai brangiau (apart kurą) ir realiai puikiai gyventi, be jokio poreikio optimizuoti veiklą? Ir šiaip veiks priešingai, ne didesnę kainą siūlantys NŠG praeis, o CŠT nebebus subsidijuojami ir skatinami daryti perteklines neefektyvias investicijas. Bus priversti optimizuoti savo šilumos gamybos veiklą ir realiai kaina vartotojams sumažės. Taip pat nebesusidarys permokų už 20 mln. +, kurias atgauti reikės laukti 2 metus, per kuriuos gali ir išsikraustyti iš CŠT šildomo būsto ir realiai nieko neatgauti. Ir dar kartą, jei ką ir parodė sausio-vasario mėn. aukcionas, tai šilumos gamybos kaina sumažėjo, nepaisant, kad kuras yra pabrangęs. Ir ilgu laikotarpiu potencialas mažėti dar padidėjo. Get your facts straight.

CŠT įmonėms sąnaudas ir kaštus tvirtina VKEKK. Juk CŠT įmonės yra valdiškos ir kainos griežtai reguliuojamos valstybės, darbuotojų atlyginimai valdiški, neįeina į šilumos kainą ir pan. Jei jau taip lengvai galėtų kelti iš oro savo kaštus tai iškart atsispindėtų buhalterijoje ir nemanau jog be skandalų lengvai išsisuktų (gi čia nusikaltimas, gal ir naivus bet dar tikiu teisingumu Lietuvoje). Kuomet CŠT atlieka ir gamybos funkcijas tai kaina tikiu jog yra ne optimali, juk vienas žaidėjas be konkurencijos negali optimaliai/ekonomiškai vartotojų atžvilgiu daryti verslą, t.y. kažką gaminti.

Jaučiu, kad šitoje sferoje bus prisižaista. Neslėpsiu - dirbu šioje sferoje Kaune, kuriame kaip niekur kitur labai liberalizuota šilumos gamybos veikla. Yra daug nepriklausomų šilumos gamintojų (NŠG) kuriems nėra prievolės turėti ir išlaikyti galios rezervą. Sustojus tokiam gamintojui viskas, kas jam gresia, tai bauda už nepatiektą energijos kiekį. Baudos dydis lygus šiluminės energijos kainos skirtumui tarp jo ir kito (brangesnio) šilumos gamintojo padaugintam iš nepatiektos šilumos kiekio vieneto. Kad būtų suprantamiau, paaiškinsiu: Pas NŠG1 MWh kainuoja 20e. Pas sekantį NŠG - 22e. Skirtumas yra 2 e už MWh. Tarkim, NŠG1 dėl neplaninio sustojimo nepatiekė 1000 MWh ir trūkstamą energijos kiekį šilumos tiekimo įmonė turėjo nupirkti iš NŠG2. Bauda NŠG1 lygi (22-20)x1000, o tai yra 2000e. Ir viskas. Tuo tarpu įstatymai reikalauja išlaikyti galios rezervą ir ši našta gula ne ant NŠG pečių. Spėkite, kam ji kliūna?

taip ir tvirtina. sugavoja pvz pakeist gerus ir atestuotus karsto vandens skaitiklius i naujesnius - su distancinio nuskaitymo. nu uz koki milijona sakykim. visam mikrorajonui. kad sutaupyt 1-2 darbo vietas. ko cia ne butinosios sanaudos? ir viska sukrauna vartotojams. ir visi darbai oficialus ir ten pagal oficialius ikainius. arba pvz paskola kokia perskolina kitan bankan. arba pvz palukanas istempia dar kokiu +10 metu. vistiek juk palukanas moka vartotojai, nes silumos kwh kainoje itraukta... kokios problemos? viskas oficialu ir legalu imones kokie nors trumpalaikiai rodikliai net pagereja, o vartotojams papildomos milijonines nastos. ir nemoket negali - juk priverstine paslauga

kaip kam kliuna? vartotojai apmoka. tikrai ne tu apie ta galios rezerva tai gali isvis nepasakot. kai ten visokius hidraulinius bandymus daro ar remontuoja gedimus menesiais vasarom - tai cia tipo uztikrina nepertraukiama tiekima is galios rezervo ar kaip? elektros tinklai ten gal maksimum kelias dienas tetvarko net kai stichine nelaime. o centralizuoti silumininkai tai isvis dar jokio spaudimo is visuomenes vakarietiskai dirbt faktiskai neturi. apsaugoti monopoliniais istatymais per visus galus. ten juos pjaustyt i metalo lauza reiketu ir atsirastu iskart daug smulkiu ir lanksciu silumos tiekimo imoniu ir naujovisku technologiju. metu begyje manau. rinka momentaliai uzsipildytu. gal kai kas pasaltu kazkiek - bet nekilnojamo turto vertes iskart susibalansuotu. nes dabar isvis per privatizacija faktiskai apgavo. kai leido privatizuot butus- turejo duot is centralizuotu silumos gamintoju akcijas prie kiekvieno prijungto buto. nes cia faktiskai tik iranga sildyt butams, o ne verslo imones. dabar musu "teisingi' istatymai butu sildymo iranga skaityk is tikruju savininku - privatizuotoju -pavoge. ir dar visaip issidirbineja - is fakto - kad negali is buto ismest valdisko radiatoriaus (kas realiai tetruktu kelios minutes). ir pereit prie normalaus silumos pirkimo. is normaliu verslininku. o ne is dirbtinai sukurtu korupciniais istatymais. kokioj amerikoj tokius "verslininkus" per savaite issaudytu ar sukabintu po medziais linco teismuose

Bet užtat kaip gražiai galima parodyti, kad NŠG kaina daug mažesnė.

Vasara tai laikotarpis kada galima atlikti rimtus CŠT remontus, rekonstrukcijas ir renovacijas. Kaip ne kaip užpernai per vasarą buvo atnaujinamos pagrindinės magistralės (didžiausios, kurių vamzdžio skersmuo viršija vieną metrą) tad dalis vartotojų turėjo likti be šilumos. KE valdo tik tris biokuro katilines tiekiančias šilumą į CŠT (Inkaro, Šilko ir Petrašiūnų elektrinės teritorijoje ).Jų bendra galia yra 70MW. Tuo tarpu NŠG bendroje sumoje valdo, jei neklystu septynias biokuro katilines, kurių bendra galia beveik 160 MW. Nežinantiems pasakysiu, kad kol KE nepaleido Inkaro ir Petrašiūnų elektrinėje pastatytos katilinių, bei neįrengė dar vieno biokuro katilo Šilko katilinėje (visą tai įvyko 2015 metais), tol visi NŠG tiekė šilumą ir žiemą ir vasarą už kainą, kuri buvo nedaug mažesnė nei gaminama Kauno Termofikacinėje deginant dujas. .Beje 2015, 2016 ir 2017 metų vasaromis, šilumą tiekė praktiškai tik KE valdomos katilinės, kas nepatiko NŠG verslininkams.

Šitos srities nežinau, todėl visa informacija imu iš komentarų ir lyginu su kitomis sritimis kurias žinau. Konkurencija yra gerai, nes tai skatina atsinaujinti ir taupyti. Bet jei konkurencinės sąlygos yra tokios kokias aprašo džeraldas.krolis, tai čia ne konkurencija. Kaip gali būti konkurencija kai dalyviams yra skirtingos sąlygos? Tam kad butu konkurencija visiems dalyviams privalo būti identiškos sąlygos. Bei kaip immortallt rašė, valstybė turi tik nustatyti sąlygas ir prižiūrėti kad visi jų laikytus, bet ne pastoviai reguliuoti. Nes valstybinis reguliavimas kvepia sovietmečių, o tai yra labai neūkiška. Sąlygos turi būti bendro pobūdžio kur tik galimą, o ne konkrečios. Neseniai delfije skaičiau straipsnį apie ūkininkus, kurie rašė kad išmokos mokamos ne tiems kurie kažką sodina, o tiems kurie aria. Tie kurie naudoja modernesnes technologijas, atlieka tą pati (užsiima ūkininkavimu), bet ne aria žemės išmokos nemokamos. Tai čia tokios sąlygos yra per daug konkrečios, stabdančios progresą. Nes jei tą pati galima pasiekti pigesnių ar greitesniu būdu, kad tai apriboti?

Beje, pratesiant šią temą toliau. Bendra biokuro katilinių valdomų tiek KE tiek visų NŠG suminė galia siekia 160+70=230 MW. Ir šios galios aprūpinti visą Kauno CŠT nepakanka. Likusi šiluma gaminama deginant dujas. Šiluma iš KTE (beje KTE taip pat yra NŠG, ji yra privatizuota jau senai) salyginai pigi būna tik tada, kai gaunama kaip atlieka elektros gamybos metu. KTE negaminant elektros energijos o tik šilumą, šilumos kaina tampa per didelė. Oro temeperatūrai esant žemiau 0 laipsnių, jau tenka užkurti ir dujines katilines, kuria valdo KE. Šilumos gamybos rinka Kauno mieste jau prisotinta, todėl verslininkai jau nestato papildomų katilinių, nes jie nori dirbti ir vasarą, kai Kauno CŠT galios poreikis vasaros metu svyruoja tarp 40-60 MW. Naturalu, kad turint 230 MW bendros instaliuotos biokuro katilinių galios, vasaros metu kai kurie gamintojai negali dirbti, nes nėra šilumos poreikio. Tačiau šildymo periodu visi gamintojai iš esmės sutelpa į gamybą. Kita problema - tai netolygus šilumos gamybos šaltinių išdėstymas. Šilainių ir Vilijampolės mikrorajonuose veikia tik KE valdomos Šilko ir Inkaro biokuro katilinės, kuriū bendra galia apie 40MW. Beveik visos privačios NŠG pastatytos netoli KTE ir prijungtos prie stambiausių magistralių. KE užduotis subalansuoti energijos tiekimą, kas nėra taip paprasta. Be to, KE be Kauno CŠT dar vykdo Kauno rajone (o taip pat ir Jurbarko mieste) esančių gyvenviečių aprūpinimą šilumine energija. Tik Garliavoje veikia vienintelis NŠG kuris taip pat negali aprūpinti visą Garliavą šiluma pafgaminta iš biokuro. Trūkstamą šilumos kiekį pagamina KE naudodama dujas. Didesnį laikotarpi šie įrenginiai stovi rezerve, bet išlaikyti juos reikia, nes jei sustotų NŠG, šilumos tiekimas 100 proc turėtų būti dengiams šiais įrenginiais. Mažesniuose KE aptarnaujamuose Kauno rajono miesteliuose šilumą tiekia tik KE eksploatauojamos katilinės, nes verslininkams į juos investuoti neapsimoka dėl sąlyginai nedidelių gamybos apimčių ir nvesticijos į jas niekados neatsipirks, ši veikla iš esmės nuostolinga ir vykdoma dėl prievolės ją vykdyti.

Jūs taip nesipiktinkite tuo kad neleidžia butų atjunginėti nuo centrinio šildymo. Jeigu leistų tai toks burdakas prasidėtų, kad kaimynai vienas kitam duris laužyti pradėtų. Aš pats eksploatuoju gyvenamąjį namą,kuris prijungtas prie centrinio šildymo sistemos, taigi galiu daryti ką noriu ir reguliuoju kaip noriu. Kažkada namas buvo pustuštis ir atjungiau vieną aukštą kad šilumos neeikvoti. Kaip manote, kiek sumažėjo šilumos sąnaudos? Ne per pusę, teko laikyti apie 70 procentų buvusio galingumo. Nedaug išlošiau. O kas būna kai atjungi vieną nenaudojamą kambarį? Sąnaudų sumažėjimo nepastebi, viena vidinė siena šalta kaip ledas pasidaro. Tame kambaryje būna apie 10 laipsnių šilumos. Taigi kartais net pasijuokiu, kokios sąnaudos būtų jeigu dviaukščiame name šildyčiau vieną kambarį? Įtariu nemažai kainuotų tas kambarėlis. Taigi tas pats ir daugiabutyje gaunasi. Jeigu butas vidinis, kažin ar išjungus šildymą neišeitų jame pragyventi visai be šildymo. Aišku, už tai visi kiti sumokėtų. Tarp kitko, girdėjęs ir tokių istorijų. O jeigu būtų įrengta indviduali šilumos apskaitą, kampiniai butai mokėtų daug daugiau už vidinius, vėl būtų nepasitenkinimas. Todėl ir neleidžia atsijunginėti kaip norime. O jeigu biskutį normaliu uždirbama ne kažin kokia kaina to šildymo, pigiau sumokėti gaunasi negu ką nors daryti, dėl biokuro centrinis šildymas paskutiniaisiais metais supigo. Va kokiam pensininkui tai tikrai atsijungti apsimokėtų.

gerai - tai man pasakyk (kaip tipo logiskas silumininkas - kuris sakaisi kaip ir esas ) - kur tada isvis ekonomine logika? - jei privatus sildytojai nenori list i smulkesnes zonas konkuruot ir jas reikia brangiai sildyt dujomis, islaikyt perteklini rezervini pajeguma ir islaikyt trasas - kurios apie 15-18% nuostoli daro vien del gremezdisko paskirtymo? kodel nenaikinama ir neleidziama atsijungt? juk issivedzios duju trasas tokie mazesni mikrorajonai (paskirstymo nuostoliai ten gal ir 1% nesiekia) - ir sildysis mazose privaciose ar asmeninese katilinese. o silumininkai turetu aptarnaut nebent kaip prieziura, ir kaip laisvai samdoma, o ne viska valdyt tiesiogiai ir tas savo ispustas eksplotacines sanaudas dirbtinai ikisinet? cia sutaupymas butu gyventojams maziausiai trecdalis. o paleidinet nuo monopolio reiketu viska - kur nera realios konkurencijos. o ne kaip savivaldos korupcionieriai nori ir paskirsto miesto zonas - kur negalima. palikt sita sovietini uki tik didelio tankumo centruose. miesto dalyje - kur yra konkurencija. pagal mane iseina taip. kiek zinau kaimuose panasiai ir daro. pjausto tas smulkiais katilines kur tesildo po 2-3 pastatus, is kuriu kokia nors mokykla ir savivalda. ir ten likes koks nors smulkus objektelis - kokie bendruomeniu namai. ten matai savivaldos objektai - daug moket nenori ir jau ekonomine logika veikia. o vat gyventojams taip neleidzia. juos butinai reikia apiplesinet. istatymais dirbtinai proteguojanciai monopolininka. valstybes lygyje... tai kur cia ekonomine logika? pagal mane kol tokia tvarka yra - ten kazka reikia sodint. nes cia atvira korupcija. vien uz nieko nedaryma - pagal straipsni - atviras nusikaltimo ignoravimas ir bendrininkavimas

nevarinek cia nesamoniu. tu lygini negyvenamas patalpas ir aiskini, kad jei gyventojai gyvens atsijunge - bus taspats. nebus taspatc., jie sildysis. tiesiog kazkaip kitaip. nesedes tikrai prie 10 laipsniu ar zemiau. apie isorinius butus irgi kliedi. teisingai suprojektuotuose namuose galines sienos buna pastorintos ir storiau pasiltintos. siluminiu nuostoliu skirtumai nedideli. jei tau rupi rusisko bomzyno tvarka, kai visiems viska islygina - tada krastiniai butai turetu moket viduriniams pvz uz triuksma. gal ivedam koki pastovu triuksmo mokesti - kad padaryt rusiska teisybe nu kaip tu nori. komunizmas, ar kaip ten vadinasi ir langus galiniams butams uzmurykim - kam jiem papidomi langai galinese sienose? nu neteisybe. kodel viduriniai butai turi kentent - nes neturi? darom komunistini bomzyna moket turi visi uz paslauga tiek, kiek jiem reikia ju turto saugojimui, o ne pagal kazkokias komunistines tvarkas... tik socialiniams nebent galima taikyt bomzyno apskaitos sistema - jei butas "nedekingas" - tada didesne kompensacija pagal fakta. nes jie tiesiog neturi variantu - jie kaip nuominkai. o normalus per brangu buta gali parduot. tu cia apie tai - gytis13 - save laikai bomzu ir pasijausi nuskriaustu - nes pas tave kampinis butas?