Pirmasis daugiabutis namas su į fasadą integruota saulės elektrine antrame pagal dydį Norvegijos Bergeno mieste jau paruoštas pridavimui. Šio daugiabučio gyventojai gyvens ypatingame name, nes čia saulės elektrinė bus įrengta ne tik tradiciškai – ant stogo, bet ir integruota į pietvakarių kryptimi žiūrintį pastato fasadą. Tokių namų Norvegijoje daugiau nėra.

Nesupraskite klaidingai – tradicinių, ant stogo įrengiamų saulės elektrinių Norvegijoje daug. Šiuo atveju kalbama apie į fasadą integruotą energetinę sistemą, kuri veikia ir kaip apdaila, ir kaip elektrinė.

Didžiausios Baltijos šalyse saulės elektrinių gamintojos ir instaliuotojos bendrovės „SoliTek“ atstovė Julija Kaladžinskaitė sako, kad tokį projektą paruošti ir įgyvendinti – didelis iššūkis. Vilniuje jau 10 m. veikianti saulės technologijų bendrovė žengia į mažai ištirtą teritoriją; į pastatų fasadus integruotas saulės elektrines kol kas stato tik vienetai, ir ne tik Baltijos šalyse, bet ir visoje Europoje.

„Tai nauja, didelį potencialą turinti saulės energetikos kryptis. Saulės elektrinės pagrindinės dalys – saulės moduliai – čia naudojami vietoje statybinių ir apdailos medžiagų, vietoje fasado ar stogo dangos. Iš storo stiklo pagaminti integruoti (building integrated PV, BIPV) saulės moduliai yra netgi atsparesni už daugumą statybinių medžiagų, atitinka „safety glass“ kategoriją, ir dar kartu gamina elektrą.

Naudojant tokias technologijas ir gerai suplanavus pastato statybas, ilgalaikėje perspektyvoje galima gerai sutaupyti“, - pasakoja „SoliTek“ į pastatus integruotų saulės elektrinių verslo vadovė Julija Kaladžinskaitė.

Pirmąjį daugiabutį su į fasadą integruota saulės elektrine pastatė Bergene įsikūrusi nedidelė NT vystymo bendrovė „Heldal Eiendom AS“, nesinaudodama jokia valstybės parama, kurios, beje, norvegai tokiems projektams gauna nemažai.

„Idėja gimė sėdint ant sofos ir žiūrint televizijos laidą, kurioje rodė, kaip aplinkai draugišku būdu gaminami saulės moduliai. Pasidomėjau ir sužinojau, jog saulės modulių paklausa yra išaugusi, o kainos nukritusios”, - pasakoja bendrovės „Heldal Eiendom AS“ generalinė direktorė Marie Therese Heldal Haukeland.

Energija elektromobiliams krauti

Pirmoji Norvegijoje į pastatą integruota saulės elektrinė aprūpins bendras daugiabučio patalpas elektros energija bei kraus gyventojų elektrinius automobilius. Būtent elektromobiliams krauti saulės energetika ateityje pasitarnaus daugiausiai, nes smarkiai augant tokių automobilių kiekiui (o Norvegija išgyveną tikrą elektromobilių bumą) jų nuolatinis krovimas taps tikru iššūkiu.

Europos šalių vyriausybės taip pat vis griežčiau kontroliuoja ir elektros energijos kilmę, prižiūri, kad elektromobiliams krauti nebūtų naudojama elektra, pagaminta aplinką teršiančiais būdais. Kuo toliau, tuo labiau vyriausybės prioritetą teikia iš atsinaujinančių šaltinių pagamintai elektrai. Tokiai, kokią pasigamins šio Bergeno daugiabučio gyventojai.

„SoliTek“ atstovės Julijos paskaičiavimais, fasade įrengta saulės elektrinė per metus pagamins mažiausiai 42 tūkst. kWh energijos, planuojama, kad realūs skaičiai bus didesni.

Galutinę NT kainą įtakoja nedaug

Daugiabučio vystytojos „Heldal Eiendom AS“ projektų vadovas Tomas Plassen skaičiuoja, jog įrengti saulės elektrinę vietoje fasado apdailos sistemų kainuoja brangiau, bet ne tiek ir daug.

Įrengti kokybišką fasadą bendrovei būtų kainavę 255 EUR už kvadratinį metrą, tuo tarpu integruotos saulės elektrinės jau instaliuoto kvadrato kaina šiame projekte siekia 378 EUR.

Būtent šio Bergeno daugiabučio su 160 kv. m ploto saulės elektrine, integruota fasade, išlaidos siekė 51 tūkst. EUR ir bendroje pastato 16,4 mln. EUR pardavimo kainoje ji buvo nežymi.

Vystytojo skaičiavimais, ši elektrinė kasmet pagamins tiek energijos, kiek jos suvartotų du tipiniai gyvenamieji namai Norvegijoje. Jei elektros gaminimo metu daugiabučio gyventojai nesuvartos, perteklinė elektra bus perduodama į elektros tinklus, už kurią vietos bendruomenė dar ir gaus pinigų.

Estetiška ir ilgaamžiška investicija

„SoliTek“ saulės modulius pastato fasade sumontavusi NT bendrovė akcentuoja ne tik ekonominę, bet ir estetinę naudą. Tamsaus stiklo fasadas suteikia pastatui modernumo pojūtį, jis gerai dera su aplinkui esančiu medžiu ir bendra pastato išvaizda. Be to, esant poreikiui, saulės modulių dizainas ir dydžiai gali būti adaptuojami pagal architekto reikalavimus.

„Heldal Eiendom AS“ vadovė akcentuoja: norint, kad į pastatą integruota saulės elektrinė pavyktų, būtina bendradarbiauti su saulės technologijų tiekėju jau planuojant pastato statybas ar renovaciją.

„Saulės modulių tiekėjas turėtų dalyvauti jau ir pirmajame architektų susitikime, tik taip galima užtikrinti gerą saulės modulių integraciją į pastato fasadą. Ši saulės elektrinė mums – tai pirmiausiai gera investicija“, - teigia kompanijos vadovė ir ji supranta, ką sako.

Lietuviai „SoliTek“ savo Vilniuje veikiančioje gamykloje gaminamiems stiklas-stiklas saulės moduliams suteikia net 30 m. garantiją; ji yra ilgesnė, nei šiandien suteikiama daugeliui fasadų ir stogų tipų.

Saulės energetikos specialistų vertinimu, Norvegijos klimatas yra idealus saulės elektrinėms įsirengti, nes saulėtų dienų čia pakanka, o žemesnėje temperatūroje saulės moduliai lėčiau sensta bei mažėja elektros perdavimo nuostoliai, kurie didėja esant aukštai aplinkos temperatūrai.

Pokalbio pabaigoje įmonės vadovė p. Heldal Haukeland priduria: jei tik pelnas būtų buvęs galvoje, jos bendrovė nebūtų stačiusi saulės elektrinės. Ilgalaikė nauda galutiniam vartotojui, kokybė ir ilgaamžiškumas bei noras prisidėti prie aplinkos tausojimo – tai pagrindiniai faktoriai, kurie lėmė, kad pirmoji integruota saulės elektrinė Norvegijoje buvo įgyvendinta būtent jos vadovaujamos NT įmonės projekte.

Komentarai ()