Lietuvoje aktyvėja ES remiama biokuro gamyba (4)
Įvairiam kurui tinkamos biomasės gamyba Lietuvoje pamažu aktyvėja. Tam įtakos turi ir didėjančios energetikso kainos ir ES teikiama parama.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Biodegalų gamyba skaičiais
Lietuvoje šiemet biodegalų pagaminta daugiau kaip 100 tūkst. tonų, tai yra 8 proc. viso šalyje sunaudojamo degalų kiekio. 5,75 proc. viršytas 2010 m. numatytas pagaminti biodegalų kiekis.
Pasak Žemės ūkio ministerijos Infrastruktūros, melioracijos ir kooperacijos departamento direktoriaus pavaduotojo Juozo Žuko, iki 2010 metų biodegalai sudarys 15 proc. bendro suvartojamų degalų kiekio. Tikimasi, kad 2010 metais energetiniams poreikiams auginamų rapsų ir javų plotai pasieks 330 tūkst. hektarų, o tai sudarytų apie 11,5 proc. visų žemės ūkio naudmenų. Pernai energetiniams poreikiams auginamų rapsų ir javų bendras plotas buvo 150 tūkst. hektarų, tai yra 5 proc. visų žemės ūkio naudmenų.
Biokurui tinkančių trumpos rotacijos želdinių auginimui nuo lapkričio pradžios iki gruodžio 4 dienos galima teikti ir gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programą (KPP). Taip pat remiamas grūdų ir rapsų auginimas. Didžiausia paramos suma vienam projektui gali siekti 690,5 tūkst. litų. Maksimali išmoka už vieną hektarą, apsodintą želdiniais, galės siekti iki 5,1 tūkst. litų.
Ketinantiems sodinti trumpos rotacijos želdinius bus taikomi ir tam tikri reikalavimai. Apželdinamas plotas turi būti ne mažesnis kaip 1 hektaras žemės ūkio naudmenų. Žemė, kurioje numatyta sodinti krūmus, turi atitikti geros agrarinės būklės reikalavimus. Beje, trumpos rotacijos želdinių - gluosninių žilvičių, karklų, drebulių auginimas nebus finansuojamas, jei juos planuojama auginti "Natura 200" vietovėse.
J. Žukas Eltai sakė, kad Lietuvoje veikia šešios biodujų jėgainės, iš kurių dvi - bendrovių "Lekėčiai" ir "Vyčia" - naudoja gyvulininkystės ir augalininkystės šalutinę produkciją bei atliekas. Biodujų jėgainėms įrengti galima gauti paramą pagal KPP 2007-2013 m. programą. Remiama ir nedidelio pajėgumo (iki 250 kW) vėjo jėgainių statyba. Tokios galios vėjo jėgainę pastatyti kainuotų apie 800 tūkst. litų.
ES parama energetiniams augalams
Biokurui tinkančių trumpos rotacijų želdinių auginimui galima teikti paraiškas ir gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programą (KPP). Remiamas grūdų ir rapsų auginimas. Turintys nuosavų žemės ūkio naudmenų fiziniai ar juridiniai asmenys gali juos apželdinti greitai augančiais krūmais, iš kurių gaminamas biokuras, ir už tai gauti ES paramą.
Parama teikiama pagal KPP priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ trečiąją veiklos sritį „Trumpos rotacijos plantacinių želdinių veisimas“. Paraiškas Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos galima teikti nuo lapkričio 4 dienos iki gruodžio 24 dienos.
Lietuvoje šiuo metu pagrindinė biokuro gamybos žaliava yra grūdai ir rapsai. Iš šių želdinių gaunama energetinė žaliava – biomasė. Iš jos gaminamas kuras, galintis iš dalies pakeisti importuojamas žaliavas (naftą, dujas, anglis) bei sumažinti anglies dvideginio išmetimą, kuris lemia klimato šiltėjimą.
Nederlingų žemių savininkams – daugiau
Biokuro gamybai geriausiai tinka greitai augantys krūmai, kertami kas kelerius metus, nes jų auginimas greičiau atsiperka. Parama teikiama veisiant plantacinius želdinius, kurių rotacija trumpa – laikas tarp dviejų kirtimų ne ilgesnis kaip 5 metai. Trumpos rotacijos želdinių kategorijai priskiriami gluosniniai žilvičiai, karklai ir drebulės.
Pagal šią veiklos sritį finansuojama bus tam tikra dalis viso želdinimo projekto. Daugiausiai gaus jaunieji ūkininkai, dirbantys mažiau palankiose ūkininkauti plotuose – jiems bus kompensuota iki 60 proc. tinkamų finansuoti projekto išlaidų.
Ūkininkaujantiems mažiau palankiose vietovėse žemdirbiams skiriama paramos suma galės sudaryti ne daugiau kaip pusę tinkamų finansuoti projekto išlaidų.
Kitiems biokuro želdinių augintojams, kurie nepriskiriami prie jaunųjų ūkininkų ir ūkininkauja derlinguose žemės plotuose, bus kompensuojama iki 40 proc. tinkamų finansuoti projekto įgyvendinimo lėšų.
Didžiausia paramos suma vienam projektui gali siekti 690 560 litų. Maksimali išmoka už 1 hektarą apsodintą želdiniais galės siekti iki 5179 litų.
Paramos lėšas bus galima naudoti rengiant želdinimo projektą, ruošiant želdavietę ir dirvą, įsigyjant sodinukų, apmokant jų sodinimo darbus. Dalį paramos bus galima panaudoti projekto administravimui, taip pat ir viešinimo išlaidoms padengti.
Taikomi ir specifiniai reikalavimai
Norint gauti paramą pagal KPP priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ trečiąją veiklos sritį „Trumpos rotacijos plantacinių želdinių veisimas“ kartu su paraiška svarbu pateikti žemės nuosavybę patvirtinančius dokumentus, plantacinių želdinių įveisimo energetiniais tikslais projektą.
Projekte turi būti numatyta, kad nebus daroma žala drenažo sistemoms. Pareiškėjas turi pateikti projekto aprašą, kuriame būtų pagrįsti investavimo tikslai, numatytos ir pagrįstos investicijos, projektui įgyvendinti reikalingos lėšos ir jų finansavimo būdas bei projekto įgyvendinimo terminai.
Ketinantiems sodinti trumpos rotacijos želdinius bus taikoma ir tam tikrų specifinių reikalavimų. Pavyzdžiui, apželdinamas plotas turi būti ne mažesnis kaip 1 hektaras žemės ūkio naudmenų. Žemė, kurioje ketinama sodinti krūmus, turi atitikti geros agrarinės būklės reikalavimus. Trumpos rotacijos želdinių auginimas nebus finansuojamas, jei juos ketinama auginti „Natura 2000“ vietovėse.
