Eskalatoriai-žudikai: kodėl važiuojantys laiptai ir takeliai tokie pavojingi? (5)
Eskalatorius (elevatorius) kaip išradimas patentuotas 1892 m. Nuo tada jo patobulinta konstrukcija ne kažin kiek pakito. Šiaip ar taip, važiuojantys laiptai ar takeliai gali būti labai pavojingi. Vienas didžiausių incidentų per visą eskalatorių eksploatavimo istoriją įvyko 1987 m. Londone. Tada žuvo 31 žmogus. Nelaimių būta ir daugiau.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Eskalatoriai pavojingi ne tik savo nuolydžiu (visai neseniai rašėme apie kuriozinį nutikimą viename iš Kinijos prekybos centrų, kai įsibėgėjęs prekių prikrautas vežimėlis pradėjo riedėti žemyn ir takelio apačioje užmušė kelionę eskalatoriumi žemyn beveik baigusią, nieko nenujautusią moterį.
Tačiau incidentų su elevatoriais būna ir visiškai kitokių. Pavyzdžiui, nelaimė gali įvykti, jei į judančią ir elevatoriaus gale pasislepiančią jo dalį įstringa drabužis, avalynė ar kuri nors kūno dalis. Taip eskalatorius "kroksus" avėjusiam vaikui Singapūre išsuko kojos nykštį, yra sužeidęs kelias dešimtis JAV sostinės Vašingtono gyventojų, galų gale pasmaugė įkaušusį suši šefą, kai jo džemperio kapišoną elevatorius įtraukė į tarpą tarp laiptų ir nusileidimo platformos.
Viena siaubingiausių tragedijų modernių eskalatorių naudojimo istorijoje įvyko 1987 m., kai Londono metro stotyje veikęs eskalatorius netikėtai sprogo. Liepsnos siūbtelėjo į bilietų pirkimo salę. Žuvo 31 žmogus. Ekspertai išsiaiškino, kad sprogimo priežastis – kilogramai "pūkų" (popierėlių ir dulkių/medvilnės tumulų) ir vidinėse eskalatoriaus ertmėse susikaupę riebalai ir nešvarumai.
Nuo tada daugelis eskalatorių buvo patobulinti deflektoriniais šepetėliais, avariniais sustabdymo mygtukais ir automatinėmis gesinimo sistemomis. 2002 m. Naujajame Delyje atidarytas metro su eskalatoriais, kuriuose įdiegtos plaukų, dulkių, vandens ir riebalų surinkimo sistemos, apsaugančios eskalatorių judančias dalis nuo išvardintų nešvarumų. Platformomis saugiai galėjo naudotis ir sarius ar panašius drabužius vilkintys keleiviai.
Sičio universiteto (Londonas) Informavimo lyderystės centro direktorius Deividas Čanas (David Chan) tvirtina, kad nuo pat išradimo eskalatoriai nebuvo kaip nors radikaliai modifikuoti, nes "gamintojams nebuvo jokio stimulo ką nors daryti kitaip". Rinkoje dominuoja kelios kompanijos (Otis, ThyssenKrupp, Kone, Schindler).
Pernai D. Čanas ir Sičio universiteto mechaninės inžinerijos profesorius Džekas Levis (Jack Levy) pristatė eskalatorių "Levytator", kurio takelis juda ne vertikaliu ratu (kaip konvejeris), o horizontaliu ratu (kaip karuselė) – t.y., eskalatoriaus dalys niekur nepalenda, nepasislepia : žemyn nusileidę laipteliai atlieka posūkį (judančio takelio pavidalu) ir kelia keleivius aukštyn, kur, atlikę posūkį (vėlgi judančio takelio pavidalu), vėl leidžia juos žemyn. Tokie eskalatoriai saugesni. Be to, tokių eskalatorių keitimas gerokai paprastesnis – tereikia pakeisti vieną ar kitą pakopą, o ne visą takelį. Įprastinius elevatorius tektų visiškai išardyti.
Žinoma, yra ir laiko patikrinta alternatyva – laiptai. Tiesa, statistika byloja, kad per metus griūdami nuo laiptų žūsta… 12 tūkst. amerikiečių.
Tačiau incidentų su elevatoriais būna ir visiškai kitokių. Pavyzdžiui, nelaimė gali įvykti, jei į judančią ir elevatoriaus gale pasislepiančią jo dalį įstringa drabužis, avalynė ar kuri nors kūno dalis. Taip eskalatorius "kroksus" avėjusiam vaikui Singapūre išsuko kojos nykštį, yra sužeidęs kelias dešimtis JAV sostinės Vašingtono gyventojų, galų gale pasmaugė įkaušusį suši šefą, kai jo džemperio kapišoną elevatorius įtraukė į tarpą tarp laiptų ir nusileidimo platformos.
Viena siaubingiausių tragedijų modernių eskalatorių naudojimo istorijoje įvyko 1987 m., kai Londono metro stotyje veikęs eskalatorius netikėtai sprogo. Liepsnos siūbtelėjo į bilietų pirkimo salę. Žuvo 31 žmogus. Ekspertai išsiaiškino, kad sprogimo priežastis – kilogramai "pūkų" (popierėlių ir dulkių/medvilnės tumulų) ir vidinėse eskalatoriaus ertmėse susikaupę riebalai ir nešvarumai.
Nuo tada daugelis eskalatorių buvo patobulinti deflektoriniais šepetėliais, avariniais sustabdymo mygtukais ir automatinėmis gesinimo sistemomis. 2002 m. Naujajame Delyje atidarytas metro su eskalatoriais, kuriuose įdiegtos plaukų, dulkių, vandens ir riebalų surinkimo sistemos, apsaugančios eskalatorių judančias dalis nuo išvardintų nešvarumų. Platformomis saugiai galėjo naudotis ir sarius ar panašius drabužius vilkintys keleiviai.
Sičio universiteto (Londonas) Informavimo lyderystės centro direktorius Deividas Čanas (David Chan) tvirtina, kad nuo pat išradimo eskalatoriai nebuvo kaip nors radikaliai modifikuoti, nes "gamintojams nebuvo jokio stimulo ką nors daryti kitaip". Rinkoje dominuoja kelios kompanijos (Otis, ThyssenKrupp, Kone, Schindler).
Pernai D. Čanas ir Sičio universiteto mechaninės inžinerijos profesorius Džekas Levis (Jack Levy) pristatė eskalatorių "Levytator", kurio takelis juda ne vertikaliu ratu (kaip konvejeris), o horizontaliu ratu (kaip karuselė) – t.y., eskalatoriaus dalys niekur nepalenda, nepasislepia : žemyn nusileidę laipteliai atlieka posūkį (judančio takelio pavidalu) ir kelia keleivius aukštyn, kur, atlikę posūkį (vėlgi judančio takelio pavidalu), vėl leidžia juos žemyn. Tokie eskalatoriai saugesni. Be to, tokių eskalatorių keitimas gerokai paprastesnis – tereikia pakeisti vieną ar kitą pakopą, o ne visą takelį. Įprastinius elevatorius tektų visiškai išardyti.
„Mes judam aukštyn, žemyn / Tai – amžinas judesys“. Ir, ko gero, rizikingas.
(12)
(1)
(4)