Kaip matyti iš skaičiavimų bei tyrimų, aprašytų anksčiau šiame straipsnių cikle, akivaizdu, kad būtina ir labai svarbi bankų veiklos organizavimo priemonė šiuolaikiniame pasaulyje yra nuotolinio klientų aptarnavimo galimybė.

Egzistuoja ne vien šviesioji mobiliųjų programėlių pusė ir klientų bei bankų norų įgyvendinimą stabdo technologinis suvaržymas. J. Gudmundsson, SEB Baltijos šalių operacijų ir IT vadovas, savo kalboje konferencijoje „LOGIN 2014“ pristatė Darvino teoriją sumodeliuotą ir pritaikytą elektroninei bankininkystei, kuri paaiškina, kad technologijos sparčiai vystosi ir tobulėja. Savo pranešime jis išskyrė pagrindinę mobiliųjų aplikacijų kūrimo problemą bankams – neįmanoma yra patikrinti sistemą kiekvienam modeliui, nes jų pasaulyje yra be galo daug, ir sunku suderinti interneto, planšetinių kompiuterių ir išmaniųjų telefonų vartojo sąsają, nes kiekviename prietaise vizualizacija turi prisitaikyti pagal ekrano dydį, naudojamų vaizdui apdoroti dalių geometriją ir kitus parametrus. Nepaisant to, bankai sugeba sukurti universalias programėles, kuriomis galima naudotis beveik kiekvienu įrenginiu palaikančiu mobilųjį ryšį.

Technologijų plėtros vektorius visada nukreiptas į ateitį. Šiandien surasti bankomatą nėra taip sunku, kaip būdavo anksčiau – tam gelbsti išmaniųjų telefonų programėlės. Esant net ir nepažįstamoje vietoje, mobiliajame įrenginyje galima pasitikrinti sąskaitą, atlikti daug prieš tai minėtų funkcijų ir sužinoti, kaip patogiausiu ir greičiausiu būdu išsigryninti sąskaitą. Žiūrint iš kitos pusės, tai nėra įmanoma padaryti visada, o trečiosiose pasaulio šalyse bankomatų visai nėra arba jų yra labai ne daug, todėl technologijoms ir bankams yra vietos kur tobulėti. „Apple“ kompanija nori supaprastinti šią įprastą procedūrą. Jų planuose bankomatu paversti bet kurį žmogų, kuris su tuo sutiktų.

Viename iš „Apple“ patentų aprašoma sistema, kuri leidžia technologijos pagrindu paprastiems žmonėms atlikti bankomato funkciją. Išmanusis telefonas atstos banko kortelės vaidmenį, jo savininkui tereikės nurodyti norimą gauti grynųjų pinigų sumą. Programa nurodys netoliese esančius žmones, kurie su savimi turi pakankamai grynųjų pinigų ir yra pareiškę norą atlikti gyvojo bankomato funkciją. Po šios procedūros belieka suderinti susitikimo laiką ir iškeisti elektroninius pinigus į grynuosius. Sistemai funkcionuoti reikalingas pelnas už sugaištą laiką žmogui atliekančiam bankomato funkciją ir žinoma programą sukūrusiai kompanijai. Jie gaus atitinkamus procentus nuo pervestos sumos arba fiksuoto dydžio pajamas. Patente taip pat minima, kad technologija numato reitingų sistemą, kuri eliminuos nesąžiningus ir piktavalius vartotojus, paslaugos tiekėjus.

Dar vienas įdomus „Apple“ kompanijos kuriamas metodas leis mokėjimus vykdyti naudojant mobiliųjų įrenginių sukuriamą saugų susijungimą su prekybiniu automatu naudojant NFC, Wi-Fi ar Bluetooth bevielius ryšius. Vienas populiariausių pasaulyje internetinis bankas „PayPal“ vis labiau plečia savo veiklą ir minėtą „Apple“ bevielių atsiskaitymų sistemą jau išbando realybėje. Sistema siekiama praplėsti apsipirkimo ir apmokėjimų sistemos funkcionalumą, efektyvumą ir patogumą, suteikiant galimybę atsiskaityti bet kokioje vietoje ir su bet kokiu prietaisu. „PayPal“ mokėjimų sistema veikia paprastai – vienas iš programos vartotojų nurodo norimą pervesti pinigų sumą, tuomet priglaudžia savo telefoną prie kito vartotojo mobilaus įrenginio, palaukia, kol prietaisas suvibruos ir pervedimas įvykdytas. Jeigu vykdomas atvirkščias procesas, pareikalaujama daugiau saugumo priemonių, tokių kaip įvesti specialų kodą.

Ne tik technologijų milžinės prisideda prie atsiskaitymų technologijų tobulėjimo, bet ir mažos įmonės naudojasi šia galimybe. „Quixter“ išbando prototipinį žmogaus rankos biometrijos skaitytuvą – užteks pridėti ranką prie sensorinio ekrano ir vartotojo sąskaita bus apmokėta, nebereikia net mokėjimo kortelių, mobiliojo įrenginio. Lundo universiteto miestelyje jau įrengta 15 tokių skaitytuvų ir jais naudojasi 1 600 vartotojų.

Prof. M. Cooper, mobiliojo telefono išradėjas, savo pranešime „LOGIN 2014“ konferencijoje išsakė poziciją, kad technologijos pasieks aukščiausią lygį, kai jos padės žmonėms ir jie technologijų esančių aplinkui tiesiog nepastebės. Tolimos bankų technologijų tendencijos yra tokios, kad bankai būtų visai nepastebimi, žmonėms kiltų kuo mažiau klausimų ir problemos būtų sprendžiamos žaibišku greičiu. Visa tai naudinga ne tik bankams, bet ir ekonomikai, nes yra skatinamas vartojimas, visuomenė tampa pažangesnė ir labiau finansiškai išprususi.

Lietuvos bankai ir technologijų ekspertai netrunka įsisavinti pasaulio tendencijas ir technologijų vystymo metodus, kai kur sugeba net aplenkti – pasiūlyti naują ir gerą produktą. Įmonė „WoraPay“ sukūrė mobiliąją piniginę, kuria galima atsiskaityti už prekes ir paslaugas, aukoti pinigus išmaniuoju telefonu nuskaičius paprastą QR kodą. Klientams tai greita, nes galima sumokėti kada nori ir vos per kelias sekundes, patogu, dėl galimybės valdyti savo finansus ir peržiūrėti sąskaitų išrašus, ir paprasta – tereikia kelių mygtukų paspaudimų. Pardavėjams ši paslauga taip pat neša naudą, jie gali plėsti savo rinką, o svarbiausia, kaupti informaciją apie tai, kokie klientų pirkimo įpročiai, kaip dažnai jie perka ir t.t., pagal tai segmentuoti vartotojus, teikti specialius pasiūlymus. Bankai padėdami tobulinti tokias technologijas taip pat gauna pajamas iš atliktų mokėjimų, gali siūlyti įvairesnį paslaugų spektrą.

Atsiskaitymas prekybos vietose naudojantis mobiliuoju telefonu respondentams vis dar neatrodo patrauklus mokėjimo būdas – tokią išvadą galima padaryti remiantis Lietuvos banko inicijuotos apklausos duomenimis. Nauji mokėjimo būdai tik iš lėto keičia mokėjimo paslaugų naudotojų įpročius ir tai reiškia, kad bankams reikia nesustoti plėtojant technologiją, šviečiant visuomenę, jeigu jie nori išlikti konkurencingi ir patrauklūs ateityje.

Teksto autorius Tomas Martinkėnas

Kontaktinis el. paštas: t.martinkenas@gmail.com

Komentarai (0)