Aišku, panoraminiai pornografiniai filmai – tai tarpinė technologija, dabar aptarinėjama kaip naujas komercinis produktas. Savo eilės laukia visiškai interaktyvūs virtualieji pasauliai, kuriuose žmonės galės užsiimti seksu tiek su robotais, tiek ir su kitais prisijungusiais prie tinklo žmonėmis. Kitu pornografijos pramonės žingsniu gali tapti vizualių įspūdžių papildymas taktiliniais. Atitinkami produktai jau irgi kuriami. Gali būti, kad komerciniai sekso robotai primins ne naują guminių lėlių kartą, o bus kaip specialūs kostiumai, kurios apsivilkęs, žmogus galės jausti įprasto sekso pojūčius.

Pornografija pamažu darosi vis interaktyvesnė ir labiau „įtraukianti“, ir šiuo atžvilgiu atrodo kaip visai pelningas verslas. Skirtumas tarp pornografijos ir realaus sekso nuo pirmųjų pornografinių atvaizdų laikų vis mąžta, o pagal galimų scenarijų ir „partnerių“ skaičių pornografija jau dabar viršija realaus gyvenimo galimybes. $599 kainuojančius virtualiosios realybės šalmus tėvai pirks kaip dovanas vaikams, bet gali būti, taps „dvigubos paskirties“ technologija. Kaip bebūtų, pirmieji žingsniai link masinės kibernetinio sekso kultūros jau žengti – drauge su Pornhub ir Oculus Rift.

Principinis kultūros klausimas – kas vyks su tradiciniu seksu. Kai kurie psichologai jau dabar skambina pavojaus varpais. Jų nuomone, vyrai, pripratę prie begalinės pornoscenų įvairovės, vis vangiau mezga seksualinius kontaktus su realiomis moterimis, ypač – savo žmonomis. Kai kurie mokslininkai tvirtina, kad patino smegenys evoliuciškai užprogramuoti maksimaliai platinti savo genus: nauja moteris (ar jos atvaizdas) gali sujaudinti netgi ką tik lytinį aktą pabaigusį vyrą. Begalinis internetu tiekiamų naujų seksualių atvaizdų srautas sumažina domėjimąsi biologiškai „normaliu“ seksu. Kas nutiks žmonių visuomenei, kai iš pradžių 3D-porno, o paskui realistiškas kiberseksas taps masiniu reiškiniu?

Kibernetinio sekso etika

Žmonijos kaip rūšies, ar bent jau Vakarų pasaulio tautų išmirimo perspektyva, kartkartėmis minima tokiame kontekste, atrodo nelabai reali. Seksualumas pastaraisiais dešimtmečiais vis labiau tolsta nuo reprodukcinės funkcijos: norint pagimdyti vaiką, jau nebūtina užsiimti seksu ir vice versa.

Rasis „pornoluditų“, religiniais ar kokias nors kitais sumetimais skelbiančių seksualumą nuodėmingu, jeigu jis nesusijęs su realiu biologiniu kontaktu (pačių nuosekliausiu atveju – vaikų pradėjimu). Taip pat aišku, kad visuomenės laukia plati diskusija apie kibernetinę sutuoktinių neištikimybę ir bendrai apie naują kibernetinio sekso moralę – jame, kaip ir bet kuriose kitose socialinio gyvenimo formose, atsiras savos etikos normos ir taisyklės.

Visuomenės laukia plati diskusija apie kibernetinio sekso moralę

Ženkli žmonių dalis įrodinės nepranoktus realybės pranašumus prieš bet kokias technologines inovacijas. Bus rašomi metafiziniai traktatai apie nepalyginamus gyvo partnerio kvapus ar fundamentalią galimybės praryti kieno nors plauką oralinių glamonių metu, svarbą – vardan vyksmo tikrumo išgyvenimo. Skeptikai tvirtins, kad jokia mašina nesugebės modeliuoti ko nors panašaus.

Tačiau gali būti, kad visuomenei kaip tokiai, pornografijos vystymasis taps ne tik nauju technologijų vystymosi postūmiu, bet ir išsilaisvinimo būdu. Žmogus atsisveikina su seksualumo, lyčių vaidmenų tironija ir per amžius čia viešpatavusiais apribojimais. Senoj sekso pabaiga taps pradžia antros seksualinės revoliucijos, kuri bus platesnė, nei praėjusio amžiaus septintojo dešimtmečio įvykiai, – kontraceptikų išradimas ir moterų seksualinė emancipacija.

Кирилл Мартынов
slon.ru

Komentarai (2)