Kokios svarbiausios mokslo ir technologijų naujovės jau suplanuotos 2018-aisiais: štai kokie pasaulio pokyčiai jau neišvengiami, galite ruoštis iš anksto (1)
Kiekvieni metai yra nuostabūs – kiekvienais metais žmonija atranda kažką naujo, pasiekia naujų aukštumų, pasiekia proveržių. Įvairūs ekspertai nevengia švaistytis įvairiomis prognozėmis, bet šįkart pabandykime įžvelgti ne tolimą miglotą ateitį, o pasižiūrėkime, kas konkrečiai yra suplanuota 2018-iesiems metams.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kosmoso tyrimai
Kaip ir galima tikėtis, kosmoso tyrinėjimų mastai augs. Nes, tiesą sakant, paskutiniu metu jų buvo apmažėję – taip, atradimų netrūko, bet daugiausia jie buvo padaryti analizuojant anksčiau surinktus duomenis.
Šiemet didelio dėmesio sulauks keturi mūsų Saulės sistemos kūnai: Marsas, Mėnulis Merkurijus ir net pati Saulė. Mėnulio imsis net trys šalys: Indija, Japonija ir Kinija.
Indijos kosminės agentūros (ISRO) „Chandrayaan-2“ misija susidės iš trijų dalių: orbitinio modulio, nusileidimo modulio ir mėnuleigio – ir viskas bus pagaminta bei planuojama, pirmąjį ketvirtį paleista vien Indijos pajėgomis. Misijos tikslas – išmėginti naujas technologijas, taip pat toliau vykdyti mėnulio paviršiaus cheminę analizę.
Panašiu tikslu į mėnulį leisis ir Japonijos kosminės agentūros (JAXA) modulis. Misija, kuri prasidės ne anksčiau nei antrąjį ketvirtį, tobulins „itin tikslų švelnųjį nusileidimą“. Japonai teigia, kad tai būtų kaip ir pasirengimas ateityje laukiančioms kelionėms į Marsą.
O mėnulio tyrimų lyderiais 2018-aisiais bandys tapti kinai. Misija, pagal kinų Mėnulio deivę pavadinta „Chang'e 4“ (nes prieš tai jau buvo trys misijos tuo pačiu pavadinimu), susidarys iš dviejų etapų, ir pirmasis jų turėtų įvykti birželį, kai kinai aplink Mėnulį paleis palydovą, kurio tikslas – užtikrinti ryšį su Žeme. O antras etapas bus kaip reta pretenzingas – tai bus mėnulio modulio nuleidimas ant Žemės palydovo paviršiaus, bet nematomojoje (vadinamojoje „tamsiojoje“ jo pusėje). To kol kas nebuvo padariusi dar nė viena šalis.
NASA šiemet vykdys tris misijas: robotas „InSight“ leisis Marse ir tyrinės jo giluminius klodus, misija „OSIRIS-REx“ tyrinės asteroidą Bennu. Kitu asteroidu – „Ryugu“ – domėsis japonai. Beje, dar ir prisidėsiantys prie Europos kosmoso agentūros misijos, kuria į Merkurijų bus siunčiamas orbitinis zondas.
Trečiąja misija NASA bandys surinkti daugiau apie mūsų žvaigždę – liepos 31 iš Žemės startuos Parkerio Saulės zondas (angl. Parker Solar Probe), kuris prie Saulės paviršiaus priartės per 4 000 000 mylių (apie 6,5 mln. km).
Taip pat tikimasi, kad mokslininkai, dirbantys su „Event Horizon“ teleskopu, per keletą artimiausių mėnesių pateiks ir pirmąjį juodosios skylės (Sagittarius A, esanti už 26 000 šviesmečių) vaizdą.
Žmonija ir medicina
Be abejo, netrūks veiksmo ir čia, Žemėje. Visų pirma – žmonių populiacija 2018-aisiais pasieks 7 600 000 000. Bet bijote, kad dauginamės per sparčiai? Tada jums turime ekstra-naujieną: atrodo, 2018-ieji taps vyrų hormoninės kontracepcijos pradžia: jau metų pradžioje bus pradėtas JAV Nacionalinio sveikatos tyrimų instituto tyrimas, kuriame 420 porų iš viso pasaulio pradės testuoti kontraceptinį gelį (kuriuo, beje, reikės tepti pečius, o ne intymias vyrų vietas, kaip kai kas gali įsivaizduoti).
Po trijų mėnesių bus tikrinamas spermatozoidų aktyvumas spermoje, o dar metus tęsis nuolatinis porų sveikatos būsenos – ir vaisingumo – stebėjimas. Gelis kuriamas hormonų progestino ir testosterono pagrindu.
Kita medicininė naujiena – mokslininkai pradės CRISPR bandymus su žmonėmis. Tiesa, šiuo metu jau buvo pasitaikę keletą bandymų – pavyzdžiui, kai pasinaudojus CRISPR metodika, embrione buvo koreguojama genetinės kilmės širdies liga – o taip pat rašėme ir apie biohakerį, kuris susileido genus keičiantį kokteilį į save – bet 2018-ieji taps metais, kai bus pradėti klinikiniai CRISPR panaudojimo žmonių gydyme tyrimai – ir tai bus daroma tiek Europoje, tiek JAV.
Na ir trečioji didžioji medicininė naujiena – šiais metais bus pradėti skiepų nuo pirmojo tipo diabeto bandymai. Diabeto, kuriuo dabar pasaulyje serga 20-40 milijonų žmonių.
Deja, skiepai nebus vaistas, išgydysiantis jau sergančius šio tipo diabetu. Bet tai bus (vaikams skirti) skiepai, kurie, tikimasi, sumažins pirmojo tipo diabeto išsivystymo galimybę. Tamperėje (Suomija) atlikti tyrimai pateikė gausius įrodymus, kad pirmojo tipo diabetą gali įtakoti virusas pavadinimu „Cosackievirus B1“, o naujoji vakcina turėtų padėti kovoti su šiuo virusu.
Tiesa, reikia pripažinti ir tai, kad mokslininkai mano, jog pirmojo tipo diabetą gali lemti ir kiti faktoriai – pavyzdžiui, genetinis palikimas, aplinka – bet geriau juk bandyti eliminuoti nors vieną faktorių, nei nedaryti nieko išvis.
Technologijos 5 200 000 – tai daug ar mažai?
Turbūt priklauso nuo to, apie ką kalbėsi ir su kuo lyginsi, bet 5 200 000 – tai skaičius, kiek elektromobilių pasaulyje bus 2018-aisiais, bet manantiems, kad čia yra labai jau nedaug, reikia prisiminti, kad prieš vos penketą metų elektromobiliai važinėjo nebent fantastiniuose filmuose, o į kasdienybę pradėjo žengti tik 2012-aiais – kai buvo pradėta prekiauti „Tesla Model S“.
Ir beje, įdomus faktas. Kaip manote, kas yra elektromobilių gamybos lyderis pasaulyje? Galvojate, „Tesla motors“? Pasirodo, pirmauja „Renault-Nissan“!
Ir be abejo, į šią rinką žengia ir kiti žaidėjai: „Nissan“, „Chevrolet“, „Ford“, „Honda“, „Mitsubhishi“ ir kiti.
O kur dar visi būsimi autonomobilių – arba savivaldžių automobilių – reikalai? Bet apie juos turbūt daugiau kalbėsime 2019-aisiais.
Kita technologija, kurios negalima nepaminėti – žinoma, internetas
2018-aisiais pasaulyje pasidarys tiek WiFi prisijungimų stočių (angl. hot spot), kad 20-čiai žmonių teks po vieną. O globalus interneto srautas išaugs iki 132 eksabaitų (132 milijardai gigabaitų), ir – 84% jo sudarys video turinys. Ir beveik du trečdalius interneto srauto generuos ne stacionarieji, bet mobilieji įrenginiai.
Tinklo įrangos gamintojai „Cisco“ pateikė prognozes, kad interneto naudojimas televizoriuose augs 18%, planšetėse – 74%, telefonuose – 64%, o M2M (angl. machine to machine, liet. iš mašinos į mašiną, taigi), taigi, daiktų internetas (angl. Internet of Things, IoT) – net 84%.
Žiūrint pagal ryšio tipą, 49% interneto srauto sudarys prisijungimas per WiFi, 12% – mobilusis internetas, ir 39% – laidinis, fiksuotas internetas.
2018-aisiais visame pasaulyje numatoma 21 milijardas jungčių prie interneto.
Taigi, 2018-ieji bus tikrai nenuobodūs.
O to ir linkime Jums – įdomių, smagių ir įsimintinų 2018-ųjų!
Parengta pagal „Scientific American“, „Gizmodo“, „Science Alert“, „Live Science“, „Forbes“, „Los Angeles Times“, Space.om, Cisco, CNN, NASA, ISRA, JAXA informaciją
