„Video formatų karai“ – „LaserDisc“ prieš VHS vaizdo kasetes: kodėl ypač aukštą vaizdo kokybę pasiūlęs diskas pralaimėjo ir atgimimas kita forma (Foto, Video) (15)
2009 m. sausio 14 d. „LaserDisc“ (LD) oficialiai mirė. Tačiau, blizgus 30 cm (12 colių) optinis diskas, kuris kadaise namų vaizdo įrašų rinkoje konkuravo su VHS ir „Betamax“, jau buvo seniai užmirštas.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Tačiau būtent tą sausio dieną, „Pioneer“ – paskutinė likusi įmonė, gaminanti „LaserDisc“ įrenginius – paskelbė, kad nutraukia „LaserDisc“ grotuvų gamybą pagaminę paskutinę 3000 vienetų partiją, o per visą gamybos istoriją buvo pagaminta kiek mažiau nei 17 milijonų vienetų.
„Rinkos aplinkoje, kurioje dabar vyrauja naujos laikmenos, tokios kaip DVD ir„ Blu-ray“ diskai, „Pioneer“ tapo sunku įsigyti dalių, reikalingų gaminti LD grotuvus. Todėl, įmonė buvo priversta nutraukti savo LD produktų gamybą“, - rašoma „Pioneer“ pranešime spaudai.
„LaserDisc“ buvo rinkoje tris dešimtmečius, per tą laiką jis pelnė gerą reputaciją, nes suteikė daug geresnę vaizdo kokybę, geresnį garsą ir pranašesnę navigaciją nei konkurentai. Iš viso to, kad VHS laimėjo akistatą, iš pirmo žvilgsnio yra priešinga. Vis dėlto, „LaserDisc“ pralaimėjo namų pramogų formato karus ne dėl geresnio produkto, o pirmiausia dėl savo kainos.
„Video formatų karai“
Namuose tvirtai įsitvirtinus televizijai, kitas pramogų verslo žingsnis buvo Holivudo filmų perkėlimas iš tamsaus kino teatro į amerikiečių namus. Šiuo tikslu 1975 m. debiutavo „Sony“ sukurtas „Betamax“ magnetinių vaizdo kasečių formatas.
Po metų JVC pradėjo į rinką pateikė VHS („Video Home System“). „Betamax“ turėjo geresnę vaizdo kokybę, tačiau VHS buvo lengvesnė, pigesnė ir galėjo sutalpinti žymiai daugiau informacijos nei „Betamax“ (bent jau ankstyvieji modeliai).
Nors „Betamax“ ir „VHS“ kovojo vadinamuosiuose „vaizdo formato karuose“, VHS laimėjo daugiausia dėl didelių „Sony“ klaidų, o ne dėl VHS pranašumo.
Tuo tarpu „Magnavox“ dirbo su lazeriniais vaizdo diskais ir sukūrė savo vaizdo formato versiją - „DiscoVision“ („LaserDisc“ pirmtakas).
„DiscoVision“ tampa „LaserDisc“
„DiscoVision“ iš esmės tiesiog užkodavo analoginius duomenis į diską, kuris buvo nuskaitomas lazeriu. Pažymėtina, kad ši nauja technologija turėjo žymiai geresnę vaizdo ir garso kokybę nei VHS ir „Betamax“.
Jis taip pat galėjo saugoti kelis garso takelius, skirtingai nei juostos formatai, leidžianti pridėti tokius dalykus kaip režisieriaus komentarai ir panašiai. Diskus taip pat buvo daug lengviau ir teoriškai pigiau pagaminti.
„DiscoVision“ pirmą kartą buvo išleistas 1978 m. gruodžio mėn. tik vienoje rinkoje – Atlantoje, Džordžijos valstijoje. „DiscoVision“ grotuvas kainavo 700 USD (šiandien apie 3000 USD). Pirmasis filmas, išleistas „DiscoVision“ formatu buvo „Jaws“ („Nasrai“). Grotuvus sėkmingai išpardavus visoje Atlantoje, „DiscoVision“ persikėlė į kitas rinkas.
1980 m. „Pioneer“ kartu su MCA išleido savo grotuvo versiją, tačiau atsisakė originalaus šios technologijos pavadinimo. Iš pradžių pavadintas „LaserVision“, jis galiausiai tapo žinomas kaip „LaserDisc“.
Investuodama į grotuvo, kurį buvo pigiau pagaminti nei „Magnavox“, gamybą, „Pioneer“ sugebėjo jų kainą sumažinti iki maždaug 500 USD (šiandien apie 2100 USD).
Tęsinys kitame puslapyje: