Kuo JAV sukurta GPS skiriasi nuo pagrindinio savo varžovo rusiško GLONASS? Ir viena, ir kita sistema turi savo pranašumų ir trūkumų (Foto, Video) ()
GLONASS, rusiškas JAV sukurtos pasaulinės padėties nustatymo sistemos (GPS) analogas, buvo pradėtas kurti aštuntajame dešimtmetyje kaip alternatyvi palydovinė navigacijos ir padėties nustatymo sistema, tačiau ji išpopuliarėjo tik 2000-aisiais.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Šaltojo karo kosminės lenktynės
Sovietų mokslininkai teorinę galimybę panaudoti palydovus nepriklausomai navigacijos sistemai pradėjo tyrinėti dar šeštajame dešimtmetyje, maždaug tuo metu, kai sovietų kosminė programa 1957 m. spalio 4 d. sėkmingai paleido pirmąjį dirbtinį Žemės palydovą „Sputnik 1“.
Tačiau šis novatoriškas teorinis darbas dėl lėšų trūkumo vyko lėtai. Bet tada Šaltasis karas viską pakeitė.
Septintojo dešimtmečio pradžioje sovietų vadovybė sužinojo, kad SSRS priešininkė JAV nuo šeštojo dešimtmečio dirbo prie savo palydovinės navigacijos sistemos ir kad darbas pagaliau davė rezultatų.
Vadinamoji tranzito sistema, sukurta JAV balistines raketes gabenantiems povandeniniams laivams sekti, JAV karinio jūrų laivyne pradėta eksploatuoti 1964 m. Sovietų Sąjunga, žinoma, turėjo pasivyti. Tais pačiais metais sovietų vadovybė įsakė iš naujo pradėti šalies tyrimus palydovinės navigacijos srityje.
GLONASS sistema buvo pradėta kurti Sovietų Sąjungoje 1976 m. „Ciklono“ pagrindu. Pirmasis sistemos palydovas buvo iškeltas 1982 m. spalio 12 d. (palyginimui, pirmasis GPS palydovas iškeltas 1978 m.).
Iki 1995 metų buvo užbaigtas palydovų žvaigždynas. 2001 m. sistema tapo vyriausybės prioritetu, o finansavimas gerokai padidintas. GLONASS yra brangiausia „Roscosmos“ programa, 2010 m. sunaudojusi trečdalį jos biudžeto.
GLONASS sistemos tikslumas turėjo būti drastiškai pagerintas, nes paklaida tinkamai nustatant objekto vietą gali siekti iki 80-100 metrų, o tai, vertinant šiuolaikiniais kariniais standartais, yra per daug.
24 palydovai
Nuo tada tiek sovietų, tiek vėliau Rusijos mokslininkai toliau tobulino GLONASS sistemą.
Projektas įgavo pagreitį 2001 m., kai Rusijos vyriausybė patvirtino federalinę programą „Global Navigation System“ ir nustatė Rusijos palydovinės navigacijos sistemos, kuri tapo žinoma kaip GLONASS, plėtros planą.
Šią Rusijos sistemą sudaro 24 palydovai, judantys trimis orbitinėmis plokštumomis, kurių kiekviena turi aštuonis įrenginius. Priešingai, pasaulinė padėties nustatymo sistema (GPS) naudoja tiek pat palydovų, bet skirtingai juos paskirsto erdvėje. 24 GPS erdvėlaiviai juda šešiose orbitinėse plokštumose, po keturis palydovus kiekvienoje. Palydovinio paskirstymo erdvėje skirtumas turi įtakos vartotojo patirčiai.
GPS prieš GLONASS
Nors abi sistemos yra labai tikslios, GPS tiek tikslumu, tiek aprėptimi šiek tiek lenkia GLONASS. Naudojamos atskirai, sistemos leidžia padaryti nedidelę paklaidą nustatant sekamo objekto padėtį. GLONASS atveju klaida gali būti vienu ar dviem metrais didesnė nei GPS atveju. Be to, GPS aprėpia visą pasaulį, o GLONASS gali prarasti signalą atokiose pasaulio vietose.
Tačiau GLONASS pranašesnis už GPS, kai reikia nustatyti objektų padėtį šiaurėje, ypač poliarinių platumų. Kadangi Rusijos palydovai nerezonuoja su Žemės judėjimu (skirtingai nei GPS palydovai), jiems nereikia papildomos korekcijos. Praktiškai tai reiškia didesnį sistemos patikimumą tose vietose, kur Rusijai jos labiausiai reikia: Arktyje, kur veikia šalies šiaurinis laivynas.
Vadinasi, nors GPS paprastai yra tikslesnis ir plačiai paplitęs, šiaurinėse Skandinavijos šalyse ir Rusijoje GLONASS gali būti patogesnis.
Pasibaigus Šaltajam karui, šios dvi sistemos naudojamos kaip viena kitą papildančios, o ne konkuruojančios. Dauguma rinkoje parduodamų sekimo įrenginių (įskaitant „iPhone“ ir išmaniuosius laikrodžius) leidžia vienu metu naudoti GPS ir GLONASS, todėl labai stipriai padidėja padėties nustatymo ir aprėpties tikslumas.
