Turbūt kiekvienas pradedantysis garso režisierius, muzikos prodiuseris ar atlikėjas yra svajojęs apie privačią garso įrašų studiją. Lietuvoje garso įrašų studijos dažniausiai nuomojamos su garso režisieriaus paslaugomis, todėl asmeniniams bandymams dažnai pasirenkamos namų erdvės. Kauno technologijos universiteto (KTU) Muzikos technologijų studijų programos vadovas, garso režisierius Vytautas Kederys įsitikinęs – įsirengti garso įrašų studiją gali kiekvienas.

Profesionalios garso įrašų studijos paprastai būna suskaidytos į atskiras patalpas, tokias kaip operatorinė, kitaip vadinama valdymo kambariu, kuriame dirba garso režisierius ar muzikos prodiuseris, įrašų erdvė, kurioje įrašomi vokalai ar instrumentai, „mašinų kambarys“, su ventiliuojama aparatūra, ir kitos erdvės. Įsirengiant namų įrašų studiją, dažniausiai visos šių patalpų funkcijos sujungiamos vienoje patalpoje.

Kaip išsirinkti kambarį, kuriame bus įrašų studija?

Pasak KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (SHMMF) lektoriaus V. Kederio, norint įsirengti garso įrašų studiją, svarbu žinoti, kokiai veiklai ši erdvė bus skirta.

„Jei planuojate daryti būgnų komplekto ar visos muzikinės grupės įrašus, reikės didelės erdvės, kurioje sutilptų ne tik visa aparatūra, bet ir muzikantai su instrumentais. Tokiais atvejais, žmonės namuose bando išnaudoti nenaudojamus garažus, didesnius rūsius ir panašias erdves. Tačiau jei norite būti muzikos prodiuseriu, kurti dainas arba jas miksuoti ir jei jums reikia erdvės, kurioje galėtumėte įrašyti tik vokalą ar atskirus instrumentus, namuose jums pakaks ir nedidelio kambario, pavyzdžiui miegamojo“, – teigia garso režisierius.

Specialistas pataria renkantis erdvę vengti kvadratinių, žemas lubas turinčių patalpų, mat tokiu atveju garso bangos turės daug atspindžių, kurie garsą pavers „nešvariu“, neaiškiu. Visgi, jei kito pasirinkimo nėra ir darbo erdvė turės žemas lubas ar bus kvadratinės formos, reikės didesnio akustinio paviršių apdorojimo, kuris sumažintų atspindžius nuo kambario paviršių ir paverstų jį mažiau simetrišku.

„Planuojant įrašų studijos įsirengimą, reikia įvertinti ir triukšmo lygį. Dėl eismo sukeliamo triukšmo svarbu nesirinkti patalpos, turinčios išorinę sieną šalia gatvės. Jei gyvenate daugiabutyje ir planuojate dirbti vėlai vakare, kai galioja ramybės laikas, vertėtų pagalvoti apie patalpas, kurių sienos nesiriboja su kitų žmonių gyvenamosiomis erdvėmis“, – siūlo V. Kederys.

Nors patalpą galima akustiškai izoliuoti, ar bent jau stipriai sumažinti įeinančio ir išeinančio triukšmo lygius naudojant įvairias medžiagas, ekspertas įspėja, jog tai gali ženkliai sumažinti patalpos plotą. Be to, net ir atlikus šiuos darbus, jei už jūsų įrašų studijos sienos bus kaimynų miegamasis, yra didelė tikimybė, kad kaimynai vis tiek girdės žemų dažnių „bumbsėjimą“.

Kokias medžiagas naudoti namų garso studijos izoliacijai?

Anot KTU lektoriaus, didžiausias garsų įrašymo ir jų miksavimo priešas – atspindžiai nuo kietų paviršių: lubų, sienų, grindų, baldų. Išsirinkus tinkamiausią patalpą garso įrašų studijai reikia įvertinti jos akustines savybes ir pabandyti pašalinti esamas problemas.

„Jei, pavyzdžiui, kambaryje yra stipriai rezonuojančių dažnių, dirbant su monitorinėmis kolonėlėmis, jums norėsis tuos dažnius garso takelyje mažinti, silpninti ir jūsų miksas kitose sistemose, patalpose skambės blogai dėl trūkstamos tų dažnių informacijos. Daugiausiai problemų keliantys atspindžiai susidaro nuo priekinės sienos už monitorinių kolonėlių, nuo šoninių sienų tarp kolonėlių ir garso režisieriaus, nuo lubų tarp kolonėlių ir garso režisieriaus, bei nuo galinės sienos. Kovojant su atspindžiais, reikia naudoti garsą sugeriančias medžiagas: akmens vatą, putų polistireną, akustinį gipsą. Šias medžiagas galima rasti daugelyje statybinių prekių parduotuvių“, – teigia V. Kederys.

Ekspertas pataria naudoti akustinį poroloną, kuris gerai sugeria aukštesnius ir aukštus vidutinius dažnius, yra lengvai tvirtinamas, estetiškai atrodo ir nėra ypač brangus. Pasak jo, grindis patartina dengti kilimine danga, kuri taip pat mažina atspindžius.

„Mažose patalpose daugiausiai problemų kelia žemų dažnių valdymas. Kovai su jais dažniausiai naudojamos žemų dažnių gaudyklės, paprastai statomos kambario kampuose. Jas galima nusipirkti jau pagamintas, tačiau paieškojus instrukcijų, nesunkiai galima ir pasigaminti patiems“, – pasakoja KTU Muzikos technologijų studijų programos vadovas.

Kokius elektroninius įtaisus privalo turėti kiekviena įrašų studija?

Išsirinkus patalpą ir ją paruošus darbui su garsu, svarbu įsigyti reikiamą įrangą. Jos pasirinkimas priklauso nuo to, kokią veiklą norite vykdyti, tačiau pagrindinis darbo įrankis visuomet yra kompiuteris.

„Renkantis kompiuterį patartina netaupyti – šis turėtų tenkinti ne tik šiandienos, bet ir rytojaus poreikius. Jei anksčiau daugelyje studijų vyravo stacionarūs kompiuteriai, dabar namų studijose galime matyti nešiojamuosius kompiuterius. Tai itin patogu, jei keliaujate ir norite kartu pasiimti su savimi savo mini muzikos kūrimo komplektą“, – sako V. Kederys.

KTU SHMMF lektorius pataria įsigyti kompiuterį su talpiu kietuoju disku, greitu procesoriumi ir kuo daugiau virtualiosios atminties (RAM), kadangi naudojant virtualius instrumentus, įvairius įskiepius, resursai išnaudojami ypač greitai.

„Taip pat, reikia nuspręsti, kokią programinę įrangą naudosite. Rinkoje galime rasti daug garso įrašymui ir kūrybai skirtų programų, angliškai vadinamų DAW (angl. „Digital Audio Workstation“). Jei esate pradedantysis muzikantas, elektroninės muzikos prodiuseris ar garso režisierius, patartina išbandyti nemokamas programas, tokias kaip „Audacity“, „GarageBand“, „Cakewalk“. Tam tikros programos duoda ir demo versijas, kurios veikia ribotą laiką, arba turi sumažintas galimybes („Ableton“, „Cubase“ ir kitos). Jei ketinate dažniau kurti muziką, vertėtų pabandyti „Ableton“, „FL Studio“, „Logic Pro X“, o jei įrašinėti ir miksuoti – „Cubase“, „Samplitude“ ar „Pro Tools“, – vardija jis.

Paprastai įrašų studijose taip pat naudojamos išorinės garso plokštės. V. Kederys primena, jog jas renkantis reiktų pagalvoti apie tai, kiek instrumentų ar mikrofonų vienu metu reikės įrašinėti.

„Jei planuojate kurti muziką ir įrašinėti tik vokalą ar gitarą, tuomet nebūtina pirkti daug kanalų turinčios plokštės, o geriau rinktis 2-4 kanalų, tačiau brangesnę, patikimo gamintojo (RME, „Focusright“, „Universal Audio“, „Presonus“ ar kitų). Tikėtina, kad tokios išorinės garso plokštės turės aukštesnės kokybės mikrofono stiprintuvą ir keitiklius iš analoginio garso į skaitmeninį ir atvirkščiai“, – įvardija ekspertas.

Kokia aparatūra reikalinga įrašinėjant muziką?

Kalbėdamas apie ausinių ir monitorinių kolonėlių poreikį, specialistas pabrėžia, jog tai – skirtinga įranga, todėl patartina naudoti ir vienas, ir kitas. Pasak V. Kederio, ausines patogu transportuoti, jos yra pigesnės ir dažnai leidžia geriau išgirsti tam tikras smulkias detales, tačiau monitorinės kolonėlės pasižymi geresniu stereofoninės bazės vaizdavimu ir lygia dažnumine charakteristika.

Naudojant monitorines kolonėles, garsas, prieš pasiekdamas mūsų ausis, turi „keliauti“ per orą; be to jį išgirstame abiem ausimis. Šis efektas, angliškai vadinamas „crossfeed“ (liet. kryžminimas), yra įprastas mūsų klausai, todėl garsas atrodo natūralesnis, girdimas be „pagražinimų“, o tai leidžia tinkamai sumiksuoti kūrinius, jog jų skambesys nepriklausytų nuo klausymui naudojamos aparatūros“, – teigia KTU lektorius.

V. Kederys įspėja, jog didžiausias monitorinių kolonėlių naudojimo minusas – poreikis turėti akustiškai tvarkingą patalpą, kuri nedarytų įtakos garso sklidimui. Taip pat, patartina dirbti 80 - 87 dB garso slėgio lygiu, kuris padeda monitoriams geriausiai atskleisti savo dažnumines savybes, tačiau ilgainiui gali kenkti klausai.

„Yra didelė tikimybė, kad dirbant tyliau monitoriai dirbs ne tolygiai visoje dažnių juostoje. Svarbu žinoti, kad naudojant mažesnio formato monitorius (5-6 colių ir mažesnius), dažnai trūksta pačių žemiausių dažnių, tad reikia papildomai įsigyti žemų dažnių kolonėlę. Jei kursite muziką, pravartu pagalvoti ir apie midi klaviatūrą, kuri padės įvesti į kompiuterį norimas natas, atlikti automatizaciją ir kitus veiksmus. Galite rinktis kompaktiškas lengvai transportuojamas klaviatūras nuo 25 klavišų, bei pilnas, 88 klavišų“, – pataria žinovas.

Jei planuojate kurti ne tik muziką, bet ir daryti balso ar kitus įrašus, KTU Muzikos technologijų studijų programos vadovas siūlo išsirinkti kondensatorinį, didelės membranos mikrofoną, kuris turi pakankamai tolygią dažnuminę charakteristiką aukštesnių dažnių garso diapazone. Siekiant išvengti problemų dėl sprogstamųjų priebalsių, pašnekovas rekomenduoja „Pop“ filtrą, o ant mikrofono stovo tvirtinamas skydelis – absorberis – sumažins patalpos akustinių savybių įtaką įrašui.

Pasak V. Kederio, garso įrašų studijos biudžetas priklauso nuo poreikių ir turimų resursų bei gali laviruoti nuo kelių šimtų iki keliolikos ar keliasdešimt tūkstančių.

„Nevertinant patalpos įrengimo išlaidų, turint kompiuterį, galite nusipirkti ausines, parsisiųsti nemokamą programinę įrangą ir pradėti savo įrašų studiją kišenėje turint vos 100 eurų“, – teigia KTU lektorius.

Komentarai (2)