Būti ar nebūti automobilių pramonei? Vakarų pasaulis dėl to ypač sunerimęs: vyriausybės kurpia planus, kaip išgelbėti merdinčius koncernus, tuo pačiu – ir milijonus darbo vietų. Lietuvą pasiekia tik išsikvėpę nerimo bangų atgarsiai: prekybininkai ramiai dirba savo darbą, o nuolaidas automobiliams, siekiančias dešimtis tūkstančių, vadina „sandėlių išvalymu“.

„Jokios krizės automobilių pramonėje nėra, neklyskite ir neklaidinkite kitų. Krizė yra kreditavimo sistemoje, bankuose. Būtent ji lemia sunkumus visur. Statybose juk plytų netrūksta, trūksta tik pinigų butams pirkti. Automobiliams – taip pat“, - kerta UAB “Autodina” pardavimų vadovė Rūta Boguševičiūtė.

Vis dėlto pasaulinė ekonomika nėra tokia tikra dėl automobilių pramonės stabilumo. Ir žiniasklaida, ir ekonomikos ekspertai jau nenustoja linksniuoti „Ford“, „Chrysler“, „General Motors“ pavadinimų. Naujienos, iš specializuotų automobilių puslapių persikėlusios į pirmuosius, nėra džiuginančios, praneša apie vos gyvus pardavimus, milijardinius nuostolius, kai kuriose gamyklose stabdomą gamybą, tūkstančiais atleidžiamus darbuotojus ir nežinią dėl rytojaus.

Koncernai prašo JAV vyriausybės pagalbos. Ir nemenkos: jų gyvastį galėtų palaikyti 25 mlrd. JAV dolerių. Net supervalstybei tai nėra suma, kuria galėtų švaistytis, ypač dabar, kai per finansų sistemą prašvilpė bankrotų tornadas.

Kas bus gelbėtojai?

Ne ką stabilesnė padėtis ir Europoje. Čia daugiausiai diskusijų užvirė dėl to, kokį gelbėjimo ratą derėtų mesti „Opel“ gamintojams. Ir pirmiausia, kam reikėtų įsijausti į gelbėtojo vaidmenį, - „General Motors“, kuriai „Opel“ priklauso jau nuo 1929 metų. Scenarijus sunkiai įmanomas, nes ir patys savininkai kovoja dėl išlikimo. Todėl labiau tikėtinas priešingas variantas: kiekvienas „Opel“ uždirbtas euras gali būti panaudotas „mamytės“ gyvasčiai palaikyti.

Ši aplinkybė labiausiai ir trukdo Vokietijos, kurioje yra 4 „Opel“ gamyklos“, vyriausybei apsispręsti: gelbėti privatų verslą ar palikti šiaudo ieškoti patiems? O gelbėjimo ratas kainuotų nei daug, nei mažai – 1 mlrd. eurų. Ir ne bet kokių, o sumokėtų mokesčių mokėtojų.

Ir skilo Vokietijos gyventojų bei valdžios nuomonės į dvi stovyklas. Pirmoji, su pačia kanclere Angela Merkel priešakyje, stojo už tai, jog „Opel“ gelbėti būtina. Argumentų tokiam sprendimui nestinga. Vien tai, kad „Opel“ koncernui bankrutavus, be darbo liktų 26.700 gyventojų, kaip rašo Vokietijos spauda, būtų didelis smūgis vienai stabiliausių Europoje ekonomikų. Žvelgiant plačiau, šio gamintojo bankrotas visose šalyse be darbo paliktų beveik 100.000 žmonių.

Vokietijos automobilių pramonės ekspertas Ferdinandas Dudenhioferis (Ferdinand Dudenhöffer) žurnalui „Focus“ pareiškė, jog vyriausybė negali sakyti, kad gelbėti „Opel“ - ne jos reikalas, nes kabama apie tūkstančių žmonių likimus.

Automobilių gamintojų bankrotas paskui save nusitemtų ir šimtus kitų įmonių - smulkių ir vidutinių tiekėjų. Be to, tektų uždaryti daugelį pardavimų salonų, nes ne kiekvienas sugebėtų taip greitai pereiti prie kito prekių ženklo, ypač šiais laikas, kai retas automobilių modelis gali pasigirti, jog prie jo tįstų pirkėjų eilės.

„Pagalba „Opel“ koncernui, jei tokią suteiktų Vokietija, būtų naudinga tik tada, jei JAV vyriausybė imtųsi gelbėti „General Motors“, - sakė F. Dudenhioferis, kai užvirė diskusijos, suteikti „Opel“ prašomą milijardą eurų ar palikti kapanotis patiems.

Vokietijos kanclerė už gelbėtojų stovyklą. O štai šios šalies finansų ministras Pjeras Štainbriukas (Peer Steinbrück) savo argumentus dėstė iš priešininkų barikadų pusės. Esą toks gelbėjimo planas neturi jokios prasmės.

„Valstybė mokesčių mokėtojų pinigais taisyti privačių įmonių vadybos klaidų neprivalo“, - pabrėžė Vokietijos iždo saugotojas.

Sprendimas, vertas finansinės dramos scenarijaus, turėjo būti priimtas iki šių metų pabaigos. Tad dešimtims tūkstančių darbuotojų žinios, jog valstybė vis dėlto padės „Opel“ išbristi iš sunkios padėties, laikė lyg geriausios kalėdinės dovanos. Deja, bergždžiai: sulaukė tik dovanos „pakuotės“ – vietoj žadėto sprendimo Vokietijos valdžia pareikalavo, jog per 3 mėnesius automobilių gamintojai pateiktų verslo planus, kur smulkiai būtų išaiškinta, kaip galima parama padėtų išsikapanoti iš bankroto ir išsaugoti darbo vietas.

Vilioja nuolaidomis

Lietuvoje ryškių nerimo ženklų automobilių prekybininkai nerodo. Bent jau „Opel“ įgaliotieji atstovai.

„Visi automobilių pardavėjai jaučia krizės atgarsius. Mes – ne išimtis. Parduodame mažiau, tačiau tikslių duomenų, kiek pasikeitė pardavimų apimtys, dar neturime“, - padėtį metams baigiantis apibūdino UAB „Rasmitas“ pardavimų vadybininkas Romas Čobotas.

„Pardavimai pradėjo mažėti jau rugpjūtį. Dabar jie stabilizavosi. Vis tikimės, kad prekyba kiek išsijudins, nes laikas dabar įsigyti automobilį ypač palankus – tiek daug visokių nuolaidų siūlome ir mes, ir kiti pardavėjai“, - atitaria Vilandas Burnys, UAB „Žaibo ratas“ komercijos direktorius.

Įmonių taikomas akcijas nebūtina sieti su pasauline automobilių pramonės krize. Štai, pavyzdžiui, „Vectra“ grupės automobiliams ilgą laiką buvo suteikiama iki 20.000 litų nuolaida. Kaip paaiškino „Opel“ atstovai Lietuvoje, netrukus pasirodys naujas „Vectra“ modelis, todėl dabartinius stengiamasi išparduoti.

Kitiems automobiliams taikoma iki 12-20% nuolaidos. Anot R. Čoboto, mažiausiai nuolaidų gaus „Corsa“ pirkėjai, o labiausiai išloš įsigyjantys minėtąją „Vectrą“ arba krovininius automobilius. Pastarųjų paklausą apšaldė pasibaigęs statybų bumas, tad pardavėjai pirkėjų ieško penktadaliu mažindami krovininių automobilių kainas.

„Nuolaidos yra teikiamos visais laikais - pavyzdžiui, kai automobilio modelis baigia gyvuoti ir jį norima pakeisti nauju. Tačiau anksčiau nuolaidos buvo suteikiamos konkrečiam modeliui, o dabar jos – mažesnės ar didesnės – taikomos kone visiems automobiliams“, - apie nuolaidų sistemos ypatumus pasakoja V. Burnys.

Ir priduria, kad šiuo metu ypač palanku įsigyti naują automobilį, nes daugiau nuolaidų suteikia ir gamintojai, tad ir pardavėjai nenešykšti.

„Taip tikimės pagreitinti pirkėjų apsisprendimą įsigyti naują automobilį“, - šypsosi „Žaibo rato“ komercijos direktorius.

Tiesa, akcijos dažniausiai taikomos tik sandėliuose esantiems automobiliams – jei pageidausite užsisakyti tokį, kokio Lietuvoje nėra, kažin ar būsite pamaloninti didelėmis nuolaidomis.

„Mes siūlome tradicines akcijas: geras kainas mažai naudotiems automobiliams, prailgintas garantijas, nuolaidas naujiems, bet užsistovėjusiems automobiliams. Taip pat prisidedame prie visų kampanijų, kurias organizuoja gamintojas. Viena iš jų ir labai sėkminga - tai išeinančio modelio „Vectra“ išpardavimas, taip pat „Astra“ sandėlio „valymas“, – apie savas nuolaidas pasakoja „Autodinos“ pardavimų vadovė.

Ji atkreipia dėmesį, jog 20.000 Lt nuolaida nėra rekordininkė. Bendrovė yra siūliusi ir 24.000 Lt nuolaidas.

„Tokios nuolaidos taikomos aukščiausios klasės ir komplektacijos automobiliams arba baigiamiems gaminti modeliams“, - aiškina R. Boguševičiūtė.

Norėtų, bet...

Atrodo, kas trukdo atnaujinti automobilį, kai tokias nuolaidas siūlo daugelis pardavėjų. Tačiau vienintelė „smulkmena“: pinigai. Automobilis netgi su didžiausiomis nuolaidomis kainuoja keliasdešimt tūkstančių litų, juolab šio pirkinio niekas nelaiko investicija.

„Galimų pirkėjų netrūksta. Salonuose sulaukiame daug lankytojų, kurie domisi automobiliais, renkasi, netgi derasi dėl nuolaidų. Atrodo, viskas puiku. Bet tik tol, kol neprieinama prie finansavimo. Štai čia ir prasideda kliūtys“, - apie šiandienines tendencijas pasakoja V. Burnys.

Daugelis klientų iš bankų ar lizingo bendrovių grįžta nukabinę nosis, nes jiems buvo arba pasiūlytas neįveikiamas pradinis įnašas, arba apskritai atsisakyta suteikti finansavimą. Bankai sugriežtino sąlygas ir paskolų į kairę dešinę nedalija.

Tačiau negalima sakyti, kad prekyba visiškai aprimo.

„Jau ne tokie aktyvūs juridiniai asmenys, bet sulaukiame daugiau fizinių asmenų“, - sako „Autodinos“ atstovė.

Beveik neįmanoma

Kaip minėta, užsienio spaudoje vis dažniau pasigirsta nuogąstavimų, kad gali išsipildyti juodžiausias scenarijus ir „Opel“ koncernui teks paskelbti bankrotą. Tačiau atstovai Lietuvoje tokius perspėjimus laiko veikiau panikos skleidimu negu realybe.

„Opel“ yra labai senas prekių ženklas. Vokietijos vyriausybė neleis jo sunaikinti, nes tai pakenktų visos šalies įvaizdžiui, jau nekalbant apie socialines pasekmes - juk darbo netektų dešimtys tūkstančių šalies gyventojų“, - prekės ženklų nemirtingumu įsitikinęs „Rasmito“ atstovas.

R. Boguševičūtė mano, jog žinios, atsklindančios iš Vakarų, yra perdėtos: „Spėjame, kad kaip ir pas mus, taip ir už Atlanto, krizė šiek tiek eskaluojama. Tuo tikrai pasinaudos apsukriausi. Kodėl gi negati kelių dešimčių milijardų paramos, jeigu dėl to reikia tik padejuoti. Tai matome iš visų gamintojų pranešimų. Ir tokių pranešimų daugėja. Galutinis rezultatas - mokesčių didinimas“, - piktinasi „Autodinos“ pardavimų vadovė.

Kalbinti įgaliotieji „Opel“ atstovai Lietuvoje vienu balsu tvirtino, jog darbuotojų neketinama atleisti.

„Pas mus dirba apie 50 žmonių. Etatų mažinti neplanuojame, vyksta kasdieninė rotacija. Be abejo, įdėmiau stebime pretendentus užimti pareigas, siūlome mažesnį negu metų pradžioje atlyginimą. Malonu rinktis, kai padidėjo pasiūla ir išaugo kandidatų kokybė“, - patarlę, kad nėra to blogo, kas neišeitų į gera, patvirtina R. Boguševičiūtė.

Praktika rodo, jog tokio dydžio koncernai kaip „Opel“ nebankrutuoja arba tai atsitinka labai retai.

„Be to, mes turime veiksmų planą, kurio esmė - daugiau dirbti ir mažiau dejuoti. Receptas vakarui - nežiūrėti televizoriaus“, - optimizmo nestokoja pašnekovė.

Komentarai (0)