Sveikatos apsaugos sistema artėja prie revoliucinių permainų. Jas vis labiau skatina informacinės technologijos, kurių jėgai jau neįmanoma atsispirti, rašo žurnalas "Kelias".

Ligoninės ir kiti sveikatos centrai seniai įsigijo modernių technologijos prietaisų ir medicinos įrangą, taiko naujoviškas procedūras ir gydymo metodus, tačiau mažai dėmesio skiria komunikacijai ir informacinio tinklo sukūrimui. Tai susiję su duomenų saugumu ir pacientų privatumo politika. Be to, medicinos paslaugos teikiamos betarpiškai bendraujant su klientais. Išsikeroję kompiuteriniai tinklai ir jų teikiamos paslaugos – darbuotojų darbo produktyvumo gerinimas, prieiga prie duomenų bazių – nebuvo ta sritis, į kurią medicinos įstaigos kreiptų deramą dėmesį.

Laikai keičiasi. IT saugumo sistemos netrukus atitiks informacinio saugumo reikalavimus, kuriuos kelia medicinos įstaigos. Panaši padėtis klostėsi bankininkystės sektoriuje. Įgyvendinus šias technologines naujoves, galingas pasaulį apraizgęs IT tinklas pakeis medicinos paslaugų specifiką. Pagausės medicinos ir pagalbinių šakų centrų, kurie teiks patikimas medicinos paslaugas užsienyje ir šalies viduje bei vis daugiau medicinos duomenų bus perduodama saugiai ir greitai. Pastangos koordinuoti medicinos duomenų saugumą duos rezultatą, kai bus sukurta pasaulinė medicinos duomenų bazė, ir pacientai bei medikai suras patikimą naujausią juos dominančią informaciją.

Teigiama, kad ateityje bus trys medicinos paslaugų teikimo būdai: žmonių atliekami darbai, medicinos paslaugos, kurias bus galima teikti nuotoliniu būdu, ir kompiuterių teikiamos paslaugos be žmogaus įsikišimo. 24 valandų ciklas ir galimybė naudotis skaitmeniniais duomenims ypač tada, kai dirbama atskirai, tikrai kilstels medicinos paslaugų kokybę į naują lygmenį.

Šių naujovių neįmanoma įgyvendinti staiga, kadangi institucijos ir įstaigos naudojasi skirtingais įstatyminiais aktais, skirtingais techniniais standartais, ir, siekiant juos suvienodinti, iškils nemažai problemų. Licencijavimas, akreditacija ir ataskaitinė sistema irgi yra labai skirtingos, todėl nuoseklus suvienodinimas ir standartizacija pareikalaus nemažai pastangų. Tačiau tai gali būti sureguliuota, sukūrus atitinkamą koordinavimo sistemą ir rinkos struktūras.

Organizacijos, kurios neketina prisitaikyti prie naujos sistemos, neišvengs problemų – riboto integravimosi ir didesnių išlaidų, mažėjančio konkurencingumo tarptautinėje rinkoje. Tai šiandien patiria ir mažesnės kitų sektorių kompanijos, kurios priešinosi informacinei modernizacijai.

Informacinė revoliucija medicinos srityje apima keturis svarbiausius veiksnius: nuotolinį servisą (medicinos įstaiga gali turėti padalinių keliose šalyse), integravimąsi į medicinos informacinę erdvę, tarptautinį vaistų saugumo monitoringą, kvalifikuotą informacinę pagalbą gydytojams ir pacientams.

Be tiesioginio kontakto

Nuotolinė diagnozė – tai rentgeno nuotraukos, mamogramos ir konsultacijos.

JAV gydytojai dažnai naudojasi telemedicinos paslaugomis, kuriomis buvo siekiama pagelbėti klientams, gyvenantiems atokiuose regionuose. Tačiau ateityje telemedicina bus daugiau naudojama, siekiant racionaliau paskirstyti darbo krūvį bei mažinti medicinos paslaugų savikainą ir kartu kainą. Pavyzdžiui, jau šiandien akivaizdi teleradiologijos perspektyva, kai rentgeno nuotraukos daromos vienoje vietoje, o gauti rezultatai siunčiami gydytojams į medicinos įstaigas.

Teleradiologijos plėtrą skatina ir didelė radiologijos specialistų stoka, taip pat senstanti visuomenė ir vis didesnis poreikis naudotis vaizdine medžiaga, todėl šie specialistai vis reikalingesni, o darbas greitosios pagalbos skyriuose vyksta 24 val. per parą. Veikiant patogiam informaciniam tinklui, vienas radiologas gali aptarnauti kelias ligonines; tada ir centrinė ligoninė gali operatyviai atlikti informacijos apdorojimo funkciją, paskirstyti darbus.

Nuotoliniuose medicinos centruose gali būti įrengiamos vaizdo gavimo įrangos sistemos ir jų aptarnavimo specialistai. Išplėtojus šias paslaugas regionuose, gautą informaciją, tarkim, atsiųstą nakties vidury, galima peržiūrėti dieną, ir kur kas išsamiau.

Didžiausia šių technologijų plėtros kliūtis gali būti kreditavimo ir sąskaitų tvarkymo sistema. Paprastai gydytojas gali laisvai gauti licenciją dirbti bet kurioje šalyje, tačiau JAV jis yra ribojamas valstijos įstatymų. Taip sukuriama sudėtinga biurokratinė sistema, nes daugelis valstijų reikalauja, kad praktikuojantis gydytojas būtų JAV pilietis arba legalus rezidentas. Užsienio gydytojams labai sunku gauti paslaugų draudimo išmokas iš JAV draudimo bendrovių.

Kita svarbi priežastis, kuri turi paskatinti nuotolinių medicinos bendrovių kūrimąsi, yra Pasaulinės sveikatos organizacijos ir Amerikos vėžio asociacijos duomenys, teigiantys, jog naktinis darbas didina tikimybę susirgti vėžiu. Be to, vaizdo kameros gali kontroliuoti miegančius pacientus kituose miestuose, valstybėse ar šalyse. Naktinio stebėjimo duomenys gali būti gaunami vienoje šalyje, o analizuojami kitoje. Jei pacientų būklė turi neįprastų simptomų, medicinos personalas gali įvertinti apibendrintus duomenis. Ilgainiui nuotolinių medicinos centrų steigimas suteiks privalumų besivystančioms šalims – tai greitesnis, tikslesnis diagnozės nustatymas ir kartu mažesnės sąnaudos. Tai irgi gali suteikti privalumų besivystančioms šalims, kadangi vis daugiau specialistų naudosis medicininiais duomenimis. Dabar ir besivystančiose, ir išsivysčiusiose šalyse trūksta medikų, o nuotoliniai centrai, kai darbai išskirstomi ir atliekami ne viename regione, bet skirtingose šalyse, gali išspręsti ir šią problemą.

Mobilūs duomenys

Globali integruota sveikatos apsaugos duomenų sistema plėtojama kartu su bendro standarto pacientų įrašų formatais – taip sudaromos galimybės diagramas vertinti paprasčiau.

Išsamūs ligos istorijos duomenys gali būti labai svarbūs, kai ligonis serga arba yra nukentėjęs dėl nelaimingo atsitikimo toli nuo namų. Tokios duomenų bazės, kuriose kaupiami ir klasifikuojami duomenys, būtų itin svarbios ištikus globalioms nelaimėms, kai nukenčia asmenys, atvykę iš įvairių pasaulio regionų.

Šiuo metu medicinos įstaigos sudaro savotiškas informacines salas, kuriose galioja vidaus taisyklės. Taip veikianti sistema apsunkina duomenų perdavimą kitoms įstaigoms – naudojamos ne tik skirtingos kalbos kodavimo sistemos, bet ir šifruotės. Keblumų sudaro ir programinės įrangos neatitikimai.

Kompiuterinės sistemos, internetas atliks svarbų vaidmenį įgyvendinant bendrą informacinį lauką. Todėl medicinos ir IT specialistams dirbti konsoliduotai būtina kiekviename integracijos etape.

Kai kurios JAV medicinos įstaigos ir sveikatos apsaugos organizacijos šias technologines naujoves jau pradėjo diegti. Išnaudodami vietinį medicinos ir IT personalą, jie pradėjo kurtį elektronines mainų programas.

JAV jau veikia saugi elektroninio duomenų perdavimo sistema. Vis dažniau JAV ligoninėms į pagalbą ateina užsienio partneriai, kurie transkribuoja garso įrašus ir pateikia tekstą rašytiniu pavidalu. Paprastai garso įrašas iš JAV siunčiamas vakare, kad būtų transkribuotas Indijoje iš ryto. Po to šia transkripcija, kuri jau ryte būna įkelta į JAV tinklo duomenų bazę, gali naudotis gydytojai.

Vaistų saugumo kontrolė

Spartėjantis gyvenimo tempas ir visuomenės mobilumas verčia formuoti tarptautinę vaistų saugumo sistemą. Įvairios programos ir institucijų dėmesys į tai sutelktas įvairiose šalyse. „MedWatch“ (interaktyvi vaistų saugumo organizacija), „U.S. Food and Drug Administration“ tiria vaistų ir kitų medicinos produktų poveikio aspektus. „MedWatch“ gauna duomenis iš daugelio šalies įstaigų ir nepriklausomų šaltinių – farmacijos bendrovių, sveikatos draudikų, slaugymo ir dantų priežiūros klinikų. Tačiau nėra sukurta funkcionalios vaistų kontrolės sistemos tarptautiniu mastu. Medicininiai preparatai, kurie įvežami iš užsienio, gali sukelti nenumatytų problemų. Tai kelia susirūpinimą JAV, kadangi vis dažniau dėl mažesnių kainų medikamentai yra perkami kitose šalyse.

Tarptautinio stebėtojo funkcijas jau atlieka Arizonos universiteto mokslininkai iš „Critical Path“ instituto. Šios organizacijos tikslai – vaistų plėtros programos ir saugumas. Tarptautinė organizacija galėtų užtikrinti informacijos sklaidą tarp kompanijų ir grupių, kurios testuoja ar padeda pagaminti vaistus. Tai galėtų būti, pavyzdžiui, FDA (Federalinė vaistų organizacija) arba kitos organizacijos. Specializuotos medicinos įmonės taip pat atlieka labai svarbų vaidmenį šioje grandinėje, kadangi jos disponuoja pirkėjų, galiojimo datos ir vaistų proporcingumo informacija.

Ši vizija turi nemažai iššūkių – tai skirtingi duomenų tvarkymo būdai įvairiose šalyse bei skirtinga programinė įranga ir interneto protokolai. Šių skirtumų gali nelikti, jei IT specialistai standartizuotų sistemas.

Tinkama infrastruktūra ir iniciatyvos gali pašalinti informacinį kratinį ir teikti susistemintą informaciją apie pacientų būklę, ligos istorijas.

Tarptautinė informacijos sklaida

Naujausią medicinos informaciją sudės geriausi tos srities specialistai. Viso pasaulio gydytojai ir mokslininkai dalysis naujausiomis žiniomis, bus žymiai lengviau surasti naujausius klinikinių studijų duomenis. Tokio pobūdžio tinklalapiai bus įvairialypės informacijos šaltiniai ir įrankiai – tai internetinės elektroninės knygos, medicinos žurnalai, internetinės enciklopedijos ir įvairios atnaujinamos internetinės duomenų bazės. Internetinius puslapius prižiūrės redaktoriai, kurie operatyviai atnaujins medžiagą. Visa ši informacija bus lengvai surandama.

Parengta pagal „The wall street journal“

Komentarai (1)